TEXTS 27-28

STIHOVI 27-28

Tekstas

Tekst

sparśān kṛtvā bahir bāhyāṁś
cakṣuś caivāntare bhruvoḥ
prāṇāpānau samau kṛtvā
nāsābhyantara-cāriṇau

yatendriya-mano-buddhir
munir mokṣa-parāyaṇaḥ
vigatecchā-bhaya-krodho
yaḥ sadā mukta eva saḥ

Synonyms

sparśān — juslių objektus, tokius kaip garsas; kṛtvā — laikydamas; bahiḥ — išorinius; bāhyān — nereikalingais; cakṣuḥ — akis; ca — ir; eva — tikrai; antare — tarp; bhruvoḥ — antakių; prāṇa-apānau — aukštyn ir žemyn judančio oro; samau — sulaikymą; kṛtvā — atlikdamas; nāsa-abhyantara — šnervėse; cāriṇau — dvelkiančio; yata — suvaldęs; indriya — jusles; manaḥ — protą; buddhiḥ — intelektą; muniḥ — transcendentalistas; mokṣa — išsivadavimo; parāyaṇaḥ — siekiantis; vigata — atmetęs; icchā — troškimus; bhaya — baimę; krodhaḥ — pyktį; yaḥ — tas, kuris; sadā — visada; muktaḥ — išsivadavęs; eva — tikrai; saḥ — jis yra.

sparśān – predmetima osjetila, kao što je zvuk; kṛtvā – držeći; bahiḥ – vanjskim; bāhyān – nepotrebnim; cakṣuḥ – oči; ca – također; eva – zacijelo; antare – između; bhruvoḥ – obrva; prāṇa-apānau – zrak koji struji prema gore i prema dolje; samau – zadržavajući; kṛtvā – držeći; nāsa-abhyantara – u nosnicama; cāriṇau – puhanje; yata – ovladanih; indriya – osjetila; manaḥ – uma; buddhiḥ – inteligencije; muniḥ – transcendentalist; mokṣa – za oslobođenje; parāyaṇaḥ – predodređen; vigata – odbacivši; icchā – želje; bhaya – strah; krodhaḥ – srdžbu; yaḥ – onaj tko; sadā – uvijek; muktaḥ – oslobođen; eva – zacijelo; saḥ – on je.

Translation

Išsivaduoti siekiąs transcendentalistas atsiriboja nuo išorinių juslių objektų, žvilgsnį sukaupia tarp antakių, šnervėse sulaiko įkvėpimą ir iškvėpimą. Taip valdydamas protą, jusles ir intelektą, jis atsikrato troškimų, baimės ir pykčio. Kas visada yra tokio būvio, tas neabejotinai išsivadavęs.

Prekidajući dodir sa svim vanjskim predmetima osjetila, neprestano usmjeravajući pogled između obrva, zadržavajući udah i izdah u nosnicama i tako vladajući umom, osjetilima i inteligencijom, transcendentalist koji teži za oslobođenjem oslobađa se želje, straha i srždbe. Onaj tko se uvijek nalazi u tom stanju sigurno je oslobođen.

Purport

KOMENTARAS: Veikdamas su Kṛṣṇos sąmone, žmogus greitai suvokia savo dvasinį „aš“, ir tada jis gali pažinti Aukščiausiąjį Viešpatį pasiaukojimo tarnystės būdu. Kai pasiaukojimo tarnystė įgyja tvirtumo, pasiekiama transcendentinė padėtis, kuri leidžia pajusti Viešpatį visose savo veiklos srityse. Ši ypatinga padėtis vadinama išsivadavimu pasiekus Aukščiausiąjį.

SMISAO: Onaj tko djeluje u svjesnosti Kṛṣṇe može odmah shvatiti svoj duhovni identitet. Potom, zahvaljujući predanu služenju, može shvatiti Svevišnjega Gospodina. Utemeljen u predanu služenju, uzdiže se na transcendentalnu razinu, sposoban da osjeti Gospodinovu nazočnost u svojim djelatnostima. Taj se položaj naziva oslobođenje u Svevišnjem.

Išaiškinęs aukščiau minėtus išsivadavimo pasiekus Aukščiausiąjį principus, Viešpats dėsto Arjunai, kaip šią padėtį pasiekti praktikuojant misticizmą, t.y. yogą, vadinamą aṣṭāṅga-yoga, kurią sudaro aštuonios pakopos: yama, niyama, āsana, prāṇāyāma, pratyāhāra, dhāraṇā, dhyāna ir samādhi. Yogos klausimas detaliai išnagrinėtas šeštame skyriuje – penktojo pabaigoje jis nušviestas tik bendrais bruožais. Pratyāhāros metodu reikia atsiriboti nuo juslių objektų – garso, lytėjimo, pavidalo, skonio, kvapo – ir nukreipus žvilgsnį tarp antakių, pusiau atmerktomis akimis, susikoncentruoti į nosies galiuką. Visiškai akių užmerkti nereikia, nes galima užmigti. Neparanku ir visiškai jas atmerkti – tada kyla pavojus, kad dėmesį patrauks juslių objektai. Šnervėse kvėpavimas sulaikomas supriešinant aukštyn ir žemyn kūne judantį orą. Praktikuojant šią yogą, suvaldomos juslės, atsiribojama nuo išorinių juslinių objektų, taip pasiruošiama išsivaduoti ir pasiekti Aukščiausiąjį.

Nakon što je objasnio načela oslobođenja u Svevišnjem, Gospodin poučava Arjunu kako može dostići taj položaj primjenom misticizma ili yoge poznate kao aṣṭāṅga-yoga, koja se sastoji od osam procesa zvanih yama, niyama, āsana, prāṇāyāma, pratyāhāra, dhāraṇā, dhyāna i samādhi. Ta će yoga biti potanko objašnjena u šestom poglavlju, a na kraju petoga poglavlja dano je uvodno objašnjenje. Procesom pratyāhāre osoba se mora odvojiti od predmeta osjetila kao što su zvuk, dodir, oblik, okus i miris i zatim usmjeriti pogled između obrva, usredotočujući ga na vrh nosa, poluzatvorenih očiju. Nema koristi od potpuna sklapanja očiju, jer može lako zaspati. Nije dobro ni potpuno otvoriti oči, jer prijeti opasnost da će je privući predmeti osjetila. Disanje se prekida u nosnicama zaustavljanjem zraka u tijelu koji struji prema gore i prema dolje. Primjenom takve yoge osoba može ovladati osjetilima, prekinuti dodir s vanjskim predmetima osjetila i tako se pripremiti za oslobođenje u Svevišnjem.

Šis yogos metodas padeda žmogui atsikratyti visų baimių bei pykčio ir pasiekus transcendentinę padėtį pajusti Supersielos buvimą. Kitaip sakant, Kṛṣṇos sąmonė yra lengviausias būdas pritaikyti yogos principus. Nuodugniai tai bus aiškinama kitame skyriuje. Kṛṣṇą įsisąmoninęs žmogus, visą laiką su pasiaukojimu tarnaudamas, išvengia pavojaus, kad juslės susiras sau kitokį užsiėmimą. Toks juslių valdymo būdas pranašesnis už aṣṭāṅga-yogą.

Ovaj proces yoge pomaže osobi da se oslobodi sveg straha i srdžbe i tako osjeti nazočnost Nad-duše na transcendentalnoj razini. Drugim riječima, svjesnost je Kṛṣṇe najlakši proces slijeđenja načela yoge. To će biti potanko objašnjeno u sljedećem poglavlju. Budući da osoba svjesna Kṛṣṇe uvijek predano služi, ne izlaže se opasnosti da koristi svoja osjetila za druge djelatnosti. Ovaj način vladanja osjetilima bolji je od aṣṭāṅga-yoge.