TEXT 7

Tekstas

Tekst

kārpaṇya-doṣopahata-svabhāvaḥ
pṛcchāmi tvāṁ dharma-sammūḍha-cetāḥ
yac chreyaḥ syān niścitaṁ brūhi tan me
śiṣyas te ’haṁ śādhi māṁ tvāṁ prapannam

Synonyms

kārpaṇya — apgailėtino; doṣa — silpnumo; upahata — apimtas; sva-bhāvaḥ — prigimties; pṛcchāmi — aš teiraujuosi; tvām — Tavęs; dharma — dėl religijos; sammūḍha — suglumusia; cetāḥ — širdimi; yat — kas; śreyaḥ — visų geriausia; syāt — galėtų būti; niścitam — aiškiai; brūhi — sakyk; tat — tatai; me — man; śiṣyaḥ — mokinys; te — Tavo; aham — aš esu; śādhi — pamokyk; mām — mane; tvām — Tau; prapannam — atsidavusį.

kārpaṇya — ihnuse; doṣa — nõrkuse läbi; upahata — olles vaevatud; sva- bhāvaḥ — iseloomustavad jooned; pṛcchāmi — ma küsin; tvām — Sinule; dharma — religioon; sammūḍha — hämmingus; cetāḥ — südames; yat — mis; śreyaḥ — läbinisti hea; syāt — võib olla; niścitam — usaldades; brūhi — räägi; tat — seda; me — mulle; śiṣyaḥ — õpilane; te — Sinu; aham — mina olen; śādhi — juhenda vaid; mām — mind; tvām — Sinule; prapannam — alistunud.

Translation

Dėl apgailėtino silpnumo visai praradęs savitvardą, aš nebesuprantu savo pareigos. Todėl aiškiai sakyk, kas man visų geriausia? Nuo šiol, aš – Tavo mokinys, Tau patikėjęs savo sielą. Malonėk pamokyti mane.

Ma ei tea enam, mis on minu kohus, ning ihnurlike nõrkuste tagajärjel olen ma kaotanud igasuguse enesevalitsemise. Olles sellises olukorras, palun ma, et Sa ütleksid, milline toimimisviis oleks minu jaoks parim. Nüüd olen ma Sinu õpilane, Sinule alistunud hing. Palun juhenda mind.

Purport

KOMENTARAS: Taip jau sutvarkyta gamta, kad pati materiali veikla yra mūsų problemų priežastis. Jos kyla kiekviename žingsnyje, ir todėl būtų protingiausia kreiptis į bona fide dvasinį mokytoją, kuris gali teisingai nurodyti, kaip pasiekti gyvenimo tikslą. Visi Vedų raštai pataria mums kreiptis į bona fide dvasinį mokytoją, kuris padės išspręsti gyvenimo problemas, kylančias prieš mūsų valią, kaip savaime užsiplieskiantis miško gaisras. Pasaulis tarytum tas miško gaisras: gyvenimo bėdos užgriūva nepriklausomai nuo mūsų norų. Niekas nenori gaisro, bet jis kyla ir pridaro mums bėdos. Todėl norint išspręsti gyvenimo problemas ir sužinoti to sprendimo paslaptis, Vedų išmintis pataria kreiptis į mokinių sekai priklausantį dvasinį mokytoją. Manoma, kad žmogus, klausantis bona fide dvasinio mokytojo, žino viską. Todėl, užuot tūpčiojus prie neišsprendžiamų materialių problemų, geriau kreiptis į dvasinį mokytoją. Tokia šio posmo prasmė.

Juba looduse seaduste kohaselt on materiaalsete tegevuste terviklik süsteem igaühele segaduste allikaks. Me oleme segaduses igal oma sammul ning seetõttu peame me pöörduma autoriteetse vaimse õpetaja poole, kes oskab anda õigeid juhiseid elu eesmärgi saavutamiseks. Kõikides vedakirjanduse teostes soovitatakse pöörduda autoriteetse vaimse õpetaja poole, et vabaneda oma elus kõikidest segadustest, millesse me satume oma tahtest olenemata. See on nagu metsatulekahju, mis lõõmab ilma, et keegi oleks seda süüdanud. Samamoodi kerkivad maises elus meie ette pidevalt probleemid, mis meid segadusse ajavad, ilma et me neid probleeme sooviksime. Keegi ei soovi, et mets põleks, kuid ometigi see süttib, ning me satume segadusse. Seepärast soovitatakse vedakirjanduses elu probleemide lahendamiseks ning lunastuse teaduse mõistmiseks vastu võtta vaimne õpetaja, kes kuulub õpilasjärgnevusahelasse. Inimene, kellel on selline autoriteetne vaimne õpetaja, võib jõuda täiuslike teadmisteni. Seepärast tuleks võtta vastu vaimne õpetaja, mitte aga jäädagi materiaalse maailma segadusse. Selline on selle värsi sõnum.

O kas patiria materialius sunkumus? Juos patiria tas, kuris nesuvokia tikrųjų gyvenimo problemų. „Bṛhad-āraṇyaka Upaniṣadoje“ (3.8.10) rūpesčių prislėgtas žmogus apibūdinamas šitaip: yo vā etad akṣaraṁ gārgy aviditvāsmāḷ lokāt praiti sa kṛpaṇaḥ. „Šykštuolis tas, kuris neišsprendžia gyvenimo problemų kaip dera žmogui, ir pasitraukia iš šio pasaulio tartum koks šuo ar katė – nesupratęs savęs pažinimo mokslo.“ Žmogaus gyvybės forma – vertingiausia dovana gyvajai esybei, kuria ji gali naudotis spręsdama gyvenimo problemas; todėl tas, kuris ja nesinaudoja, yra tikrų tikriausias šykštuolis. Brahmanas, priešingai, yra toks žmogus, kuris išmintingai pasinaudoja esamu kūnu visoms gyvenimo problemoms spręsti. Ya etad akṣaraṁ gārgi viditvāsmāḷ lokāt praiti sa brāhmaṇaḥ.

Milline inimene viibib materiaalse maailma segaduses? See, kes ei mõista elu probleeme. „Bṛhad-āraṇyaka Upaniṣadis" (3.8.10) kirjeldatakse segaduses viibivat inimest järgmiselt: yo vā etad akṣaraṁ gārgy aviditvāsmāḻ lokāt praiti sa kṛpaṇaḥ. „Ihnurlik on see, kes inimkehas olles ei lahenda elu probleeme ning lahkub seega siit maailmast samamoodi kui kassid või koerad, mõistmata eneseteadvustamise kunsti." Sünd inimkehas on elusolendile parim võimalus elu probleemide lahendamiseks ning see, kes seda võimalust õieti ära ei kasuta, on kahtlemata ihnur. Samas eksisteerivad ka brāhmaṇad ehk need, kes on piisavalt arukad, et osata kasutada seda inimkehas saadud sündi elu probleemide lahendamiseks. Ya etad akṣaraṁ gārgi viditvāsmāḻ lokāt praiti sa brāhmaṇaḥ.

Kṛpaṇos, ar šykštuoliai, švaisto savo laiką, nes pernelyg prisirišę prie šeimos, visuomenės, krašto etc. ir vadovaujasi materialia būties samprata. Prie šeimyninio gyvenimo – prie žmonos, vaikų bei kitų šeimos narių paprastai prisirišama dėl „kailio ligos“. Kṛpaṇa tariasi apsaugosiąs nuo mirties savo artimuosius arba yra įsitikinęs, kad jį patį nuo atsėlinančios mirties apgins šeima ar visuomenė. Prie šeimos prisirišę ir žemesnio, gyvūnijos pasaulio atstovai, kurie irgi rūpinasi savo palikuoniais. Arjuna buvo išmintingas ir suprato, kad jo vargų priežastis – meilė giminaičiams ir noras apsaugoti juos nuo mirties. Nors jis ir žinojo, kad privalo kovoti, tačiau apgailėtinas silpnumas trukdė įvykdyti pareigas. Todėl jis laukia iš Viešpaties Kṛṣṇos – aukščiausiojo dvasinio mokytojo – galutinio sprendimo. Save jis patiki Kṛṣṇai, tampa Jo mokiniu ir nori užbaigti draugiškas šnekas. Mokytojas su mokiniu kalba apie rimtus dalykus, ir dabar Arjuna trokšta tikrai rimto pokalbio su pripažintu dvasiniu mokytoju. Taigi Kṛṣṇa – pirmasis dvasinis mokytojas, mokantis „Bhagavad-gītos“, o Arjuna – pirmasis mokinys, kuris stengiasi Gītą suvokti. Apie tai, kaip Arjuna supranta „Bhagavad-gītą“, pasakojama pačioje Gītoje, ir vis dėlto kvaili pasaulietiški mokslinčiai aiškina, jog reikia lenktis ne Kṛṣṇos asmenybei, o „negimusiam, kuris yra Kṛṣnoje“. Tačiau juk nėra jokio skirtumo tarp Kṛṣṇos vidaus ir išorės. Nesupratus šios minties, labai kvaila stengtis suvokti „Bhagavad-gītą“.

Kṛpaṇad ehk ihnurlikud inimesed raiskavad üleliia aega oma kiindumustele perekonna, ühiskonna, riigi jms vastu. Kehalise elukäsitluse tõttu on inimesed tihti kiindunud perekonnaellu, oma naisesse, lastesse ja suguvõsa teistesse liikmetesse. Kṛpaṇa arvab, et suudab kaitsta oma perekonna liikmeid surma eest; või loodab, et tema perekond või ühiskond suudavad teda surma küüsist päästa. Selline kiindumus oma perekonda esineb ka madalamatel loomadel, kes samamoodi hoolitsevad oma laste eest. Olles aga arukas, mõistis Arjuna, et tema segaduse põhjustajaks oligi tugev kiindumus oma suguvõsa liikmetesse ning soov neid surmast päästa. Ehkki ta mõistis, et tema kohuseks on võitlusse astuda, ei suutnud ta ihnurlike nõrkuste tagajärjel oma kohust täita. Seepärast pöördubki ta Jumal Kṛṣṇa, kõrgeima vaimse õpetaja poole palvega langetada lõplik otsus. Ta pakub end ise Kṛṣṇale õpilaseks. Ta tahab lõpetada sõbralikud vestlused. Vestlused õpetaja ja õpilase vahel on tõsised ning nüüd tahab Arjuna autoriteetse vaimse õpetajaga väga tõsiselt rääkida. Kṛṣṇa on seega „Bhagavad-gītā" teaduse algne vaimne õpetaja ning Arjuna on esimene seda teadust vastu võttev õpilane. Sellest, kuidas Arjuna „Bhagavad-gītāt" mõistis, räägitakse „Gītās" endas. Ja ometigi väidavad rumalad ilmalikud õpetlased, et alistuda tuleb mitte Kṛṣṇale kui isiksusele, vaid Kṛṣṇa „hingele". Kuid Kṛṣṇa välisel ja sisemisel olemusel pole mingit vahet. Ning see, kes seda mõista ei suuda, on suurim rumalpea ning tema üritus „Bhagavad-gītāt" mõista on asjatu.