TEXT 11

STIH 11

Tekstas

Tekst

aphalākāṅkṣibhir yajño
vidhi-diṣṭo ya ijyate
yaṣṭavyam eveti manaḥ
samādhāya sa sāttvikaḥ

Synonyms

aphala-ākāṅkṣibhiḥ — tų, kurie netrokšta rezultato sau; yajñaḥ — aukų atnašavimas; vidhi-diṣṭaḥ — pagal šventraščių nurodymus; yaḥ — kuris; ijyate — yra atliekamas; yaṣṭavyam — turi būti atliktas; eva — tikrai; iti — taip; manaḥ — protą; samādhāya — sutelkus; saḥ — jis; sāttvikaḥ — dorybės guṇos.

aphala-ākāṅkṣibhiḥ – bez želje za rezultatom; yajñaḥ – žrtvovanje; vidhi-diṣṭaḥ – prema odredbama spisa; yaḥ – koje; ijyate – izvode; yaṣṭavyam – mora se vršiti; eva – zacijelo; iti – tako; manaḥ – um; samādhāya – usredotočujući; saḥ – to; sāttvikaḥ – u guṇi vrline.

Translation

Iš aukų – tos, kurios atnašaujamos vadovaujantis šventraščių nurodymais, iš pareigos ir netrokštant jokio atpildo, yra dorybės guṇos.

Žrtvovanje koje prema odredbama spisa, iz dužnosti, vrše oni koji ne žele nagradu ima prirodu vrline.

Purport

KOMENTARAS: Daugeliu atvejų aukojama turint tam tikrą tikslą, tačiau posmas sako, kad aukoti reikia neturint slaptų norų. Aukoti reikia tik iš pareigos. Pažvelkime, pavyzdžiui, į šventyklose ir bažnyčiose atliekamas apeigas. Paprastai jos atliekamos, ieškant materialios naudos, tačiau tokio pobūdžio apeigos nepriskirtinos dorybės guṇai. Į šventyklą ar bažnyčią reikėtų eiti jaučiant pareigą išreikšti pagarbą Aukščiausiajam Dievo Asmeniui ir paaukoti Jam gėlių bei maisto. Dauguma mano, kad beprasmiška lankyti šventyklą vien tam, kad garbintum Dievą. Tačiau šventraščiai nerekomenduoja garbinti Viešpatį dėl materialios naudos. Šventyklą reikia lankyti, kad išreikštume pagarbą Dievybei. Pagarbos reiškimas Dievybei pakylės žmogų iki dorybės guṇos. Kiekvieno civilizuoto žmogaus pareiga – paklusti šventraščių priesakams ir reikšti pagarbą Aukščiausiajam Dievo Asmeniui.

SMISAO: Ljudi obično prinose žrtve s nekom namjerom, ali ovdje je rečeno da se žrtvovanje treba vršiti bez takve želje, iz dužnosti. Uzmimo, na primjer, izvođenje obreda u hramovima ili crkvama. Ljudi ih obično izvode kako bi stekli materijalnu dobrobit, ali takvo žrtvovanje nije u guṇi vrline. Čovjek treba otići u hram ili crkvu iz dužnosti, odati poštovanje Svevišnjoj Božanskoj Osobi i ponuditi cvijeće i hranu. Svatko misli da nema koristi od posjećivanja hrama samo radi obožavanja Boga. No u odredbama spisa nije preporučeno obožavanje radi materijalne dobrobiti. Hram trebamo posjećivati samo da bismo odali poštovanje Božanstvu. To će nas dovesti u guṇu vrline. Svaki je civiliziran čovjek dužan pokoravati se naredbama spisa i odavati poštovanje Svevišnjoj Božanskoj Osobi.