Skip to main content
Library » Bhagavad-gītā, kokia ji yra » KETURIOLIKTAS SKYRIUS

Bg. 14.7

Tekstas

rajo rāgātmakaṁ viddhi
tṛṣṇā-saṅga-samudbhavam
tan nibadhnāti kaunteya
karma-saṅgena dehinam

Synonyms

rajaḥ — aistros guṇa; rāga-ātmakam — gimusi iš potraukio ar geismo; viddhi — žinok; tṛṣṇā — iš troškimų; saṅga — saitų; samudbhavam — kilusi; tat — ta; nibadhnāti — supančioja; kaunteya — o Kuntī sūnau; karma- saṅgena — karminės veiklos saitais; dehinam — įkūnytą.

Translation

Aistros guṇą, o Kuntī sūnau, gimdo nežaboti geiduliai ir norai, ir dėl to įkūnyta gyvoji esybė būna priversta atlikti materialią karminę veiklą.

Purport

KOMENTARAS: Aistros guṇą charakterizuoja potraukis tarp vyro ir moters. Moterį traukia vyras, o vyrą – moteris. Tai aistros guṇa. Kai aistros guṇos poveikis stiprėja, išsivysto materialų malonumų troškimas. Žmogus nori džiaugtis tenkindamas jusles. Aistros guṇos veikiamas žmogus, norėdamas jusliškai pasitenkinti, siekia būti garbinamas visuomenės ar tautos, nori šeimyninės laimės su puikiais vaikais, žmona ir namais. Tokie aistros guṇos padariniai. Kol žmogus to trokšta, tol turi išsijuosęs dirbti. Todėl posmas aiškiai sako, kad toks žmogus prisiriša prie savo veiklos vaisių, o karminė veikla jį supančioja. Norint suteikti malonumą žmonai, vaikams ir visuomenei ir išlaikyti savo prestižą, reikia dirbti. Taigi visas materialus pasaulis yra daugiau ar mažiau paveiktas aistros guṇos. Imant kriterijumi aistros guṇą, šiuolaikinę civilizaciją galėtume laikyti pažangia. Kitados pažangia buvo laikoma dorybės guṇos civilizacija. Jeigu išsivaduoti neįmanoma net žmonėms, kurie yra dorybės guṇos, tai ką kalbėti apie tuos, kuriuos užvaldo aistros guṇa?