Skip to main content
Library » Bhagavad-gītā, kokia ji yra » DVYLIKTAS SKYRIUS

TEXT 9

TEXT 9

Tekstas

Texte

atha cittaṁ samādhātuṁ
na śaknoṣi mayi sthiram
abhyāsa-yogena tato
mām icchāptuṁ dhanañ-jaya
atha cittaṁ samādhātuṁ
na śaknoṣi mayi sthiram
abhyāsa-yogena tato
mām icchāptuṁ dhanañ-jaya

Synonyms

Synonyms

atha — todėl, jeigu; cittam — protą; samādhātum — sutelkti; na — ne; śaknoṣi — tu sugebi; mayi — į Mane; sthiram — tvirtai; abhyāsa-yogena — praktikuodamas pasiaukojimo tarnystę; tataḥ — tada; mām — Mane; icchā — norą; āptum — gauti; dhanam-jaya — o turtų laimėtojau, Arjuna.

atha: si donc; cittam: le mental; samādhātum: de fixer; na: pas; śaknoṣi: capable; mayi: sur Moi; sthiram: sans cesse; abhyāsa-yogena: par la pratique du service dévotionnel; tataḥ: alors; mām: Moi; icchā: le désir; āptum: d’obtenir; dhanam-jaya: ô Arjuna, conquérant des richesses.

Translation

Translation

Mano brangus Arjuna, o turtų laimėtojau, jeigu negali išlaikyti protą visad sutelktą į Mane, tuomet laikykis reguliuojamų bhakti-yogos principų. Šitaip išsiugdysi norą Mane pasiekti.

Mon cher Arjuna, toi qui conquis tant de richesses, si tu ne peux, sans faillir, fixer sur Moi ton mental, observe alors les principes régulateurs du bhakti-yoga et acquiers ainsi le désir de M’atteindre.

Purport

Purport

KOMENTARAS: Posme nurodyti du skirtingi bhakti-yogos procesai. Pirmuoju naudojasi tie, kurie transcendentinės meilės dėka jau išsiugdė realų potraukį Kṛṣṇai, Aukščiausiajam Dievo Asmeniui, o kitu – tie, kurie dar neišsiugdė potraukio Aukščiausiajam Asmeniui per transcendentinę meilę. Antrai grupei žmonių nurodytos įvairios taisyklės, kurių laikydamiesi jie galiausiai pasiekia atsidavimo Kṛṣṇai lygį.

Ce verset indique que le bhakti-yoga peut se pratiquer de deux façons. La première concerne ceux qui, parce qu’ils éprouvent un amour transcendantal pour Dieu, sont attachés à Kṛṣṇa, la Personne Suprême. Et la deuxième, ceux qui n’ont pas encore développé cet amour et cet attachement. Ces derniers pourront suivre certaines règles qui les amèneront finalement à s’attacher à Kṛṣṇa.

Bhakti-yoga – tai juslių apvalymas. Šiuo metu materialioje būtyje juslės nėra tyros, nes jos naudojamos jusliniam pasitenkinimui. Tačiau praktikuojant bhakti-yogą juslės apvalomos, o kai jos apvalytos – tiesiogiai susyja su Aukščiausiuoju Viešpačiu. Tarkim, gyvendamas materialų gyvenimą aš tarnauju šeimininkui, tačiau darau tai be meilės, tik dėl užmokesčio. Šeimininkas irgi manęs nemyli. Už tarnystę jis atlygina pinigais. Taigi šiuo atveju apie meilę negali būti nė kalbos. O norint gyventi dvasiškai, reikia pasiekti tyros meilės lygį. Tai padarysime pasiaukojimo tarnystės praktika, panaudodami savo jusles.

Le bhakti-yoga vise à la purification des sens. Leur emploi présent dans le cadre de l’existence conditionnée à des fins de plaisirs matériels rend nos sens impurs. Mais purifiés par le bhakti-yoga, ils entrent directement en contact avec le Seigneur Suprême. Dans l’existence matérielle, les hommes ne servent pas un maître parce qu’ils l’aiment, mais parce qu’ils souhaitent gagner de l’argent. Le maître n’éprouve pas non plus d’amour pour son subordonné. Il utilise seulement ses services et le paie en retour. Il n’est donc pas question d’amour. Dans la vie spirituelle, au contraire, on doit s’élever jusqu’à l’amour pur. Et l’on y parvient par la pratique du service de dévotion, accompli avec les sens dont on est à présent doté.

Dabar meilė Dievui snaudžia mūsų širdyse. Ji reiškiasi įvairiais būdais, tačiau ją teršia materialūs ryšiai. Todėl reikia apvalyti nuo jų širdį ir pažadinti snaudžiančią, prigimtą meilę Kṛṣṇai. Štai ir visas procesas.

L’amour de Dieu sommeille dans le cœur de chacun. Il se manifeste sous diverses formes, mais il est contaminé par la matière. Le cœur doit donc être purifié de son contact avec la matière, et cet amour naturel ravivé. Telle est, en résumé, la voie du bhakti-yoga.

Norėdami praktikuoti bhakti-yogą, turėtume patyrusio dvasinio mokytojo vadovaujami laikytis tam tikrų nuostatų: keltis anksti rytą, maudytis, eiti į šventyklą melstis ir kartoti „Hare Kṛṣṇa“, rinkti bei aukoti Dievybei gėles, gaminti ir aukoti Jai maistą, valgyti prasādam ir t.t. Reikia ne tik laikytis įvairių taisyklių, bet ir nuolatos iš tyrų bhaktų klausytis „Bhagavad-gītos“ ir „Śrīmad-Bhāgavatam“. Tokia praktika padės pasiekti meilės Dievui lygį, ir tuomet žmogus bus tikras, kad eina į dvasinę Dievo karalystę. Bhakti-yogos praktika, kai laikomasi taisyklių ir kai jai vadovauja dvasinis mokytojas, būtinai leis mums pasiekti meilės Dievui lygį.

La pratique du bhakti-yoga consiste à suivre, sous la conduite d’un maître spirituel compétent, certains principes régulateurs. Ainsi de se lever de bonne heure le matin, se laver, entrer dans le temple pour y offrir des prières au Seigneur et chanter Hare Kṛṣṇa, cueillir des fleurs et les offrir à la mūrti, cuisiner pour Lui des mets délicats et les Lui offrir, en honorer les reliefs sanctifiés (prasādam), etc. Il faut également écouter sans cesse des lèvres des purs dévots le message de la Bhagavad-gītā et du Śrīmad-Bhāgavatam. Les pratiques accomplies conformément aux principes régulateurs du bhakti-yoga, sous la conduite d’un maître spirituel, aideront l’homme à s’élever jusqu’à l’amour de Dieu et lui permettront d’atteindre, en toute certitude, Son royaume spirituel.