TEXT 1

STIH 1

Tekstas

Tekst

arjuna uvāca
evaṁ satata-yuktā ye
bhaktās tvāṁ paryupāsate
ye cāpy akṣaram avyaktaṁ
teṣāṁ ke yoga-vittamāḥ

Synonyms

arjunaḥ uvāca — Arjuna tarė; evam — taip; satata — visada; yuktāḥ — užsiėmę; ye — tie, kurie; bhaktāḥ — bhaktai; tvām — Tave; paryupāsate — teisingai garbina; ye — tie, kurie; ca — taip pat; api — vėl; akṣaram — virš juslių; avyaktam — neišreikštą; teṣām — iš jų; ke — kas; yoga-vit-tamāḥ — tobuliausi yogos žinovai.

arjunaḥ uvāca – Arjuna reče; evam – tako; satata – uvijek; yuktāḥ – djeluju; ye – oni koji; bhaktāḥ – bhakte; tvām – Tebe; paryupāsate – pravilno obožavaju; ye – oni koji; ca – također; api – ponovno; akṣaram – transcendentalno prema osjetilima; avyaktam – neočitovano; teṣām – od njih; ke – tko; yoga-vit-tamāḥ – najsavršeniji u znanju o yogi.

Translation

Arjuna paklausė: Kuriuos laikyti tobulesniais – ar visada deramai, su pasiaukojimu tarnaujančius Tau, ar garbinančius beasmenį Brahmaną, neišreikštąjį?

Arjuna upita: Tko je savršeniji – onaj tko Te uvijek pravilno predano služi ili onaj tko obožava neočitovani, neosobni Brahman?

Purport

KOMENTARAS: Kṛṣṇa jau kalbėjo apie asmenišką, beasmenį ir kosminį aspektus bei apibūdino bhaktų ir yogų kategorijas. Įprasta transcendentalistus skirstyti į dvi grupes: impersonalistus ir personalistus. Bhaktas personalistas visas savo jėgas skiria tarnauti Aukščiausiajam Viešpačiui. Impersonalistas taip pat tarnauja Viešpačiui, tačiau netiesiogiai: jis medituoja beasmenį Brahmaną, neišreikštąjį.

SMISAO: Kṛṣṇa je do sada objasnio osobni, neosobni i kozmički vid te opisao sve vrste bhakta i yogīja. Transcendentalisti se mogu svrstati u dvije kategorije: u impersonaliste i personaliste. Bhakta je personalist i aktivno služi Svevišnjeg Gospodina svom svojom energijom. Impersonalist je također aktivan, ali ne služi neposredno Kṛṣṇu, već meditira na neočitovani, neosobni Brahman.

Iš šio skyriaus sužinosime, jog iš įvairiausių Absoliučios Tiesos suvokimo metodų bhakti-yoga, pasiaukojimo tarnystė, yra aukščiausia. Jei žmogus nori užmegzti ryšius su Aukščiausiuoju Dievo Asmeniu, jis turi įsijungti į pasiaukojimo tarnystę.

Iz ovoga poglavlja saznajemo da je bhakti-yoga, predano služenje, najviši proces spoznaje Apsolutne Istine. Ako se netko želi družiti sa Svevišnjom Božanskom Osobom, mora se posvetiti predanom služenju.

Žmonės, tiesiogiai garbinantys Aukščiausiąjį Viešpatį per pasiaukojimo tarnystę, vadinami personalistais, o medituojantys beasmenį Brahmaną – impersonalistais. Taigi Arjuna ir klausia, kuris kelias geresnis. Absoliučiai Tiesai pažinti yra įvairių būdų, ir šiame skyriuje Kṛṣṇa nurodo, kad bhakti-yoga, arba pasiaukojimo tarnystė Jam – visų aukščiausia. Tai pats tiesiausias ir lengviausias kelias bendrauti su Dievu.

Oni koji predanim služenjem izravno obožavaju Svevišnjega Gospodina nazivaju se personalistima. Oni koji meditiraju na neosobni Brahman nazivaju se impersonalistima. Arjuna ovdje pita koji je položaj bolji. Postoje različiti načini spoznaje Apsolutne Istine, ali Kṛṣṇa u ovom poglavlju izjavljuje da je od svih najviša bhakti-yoga, predano služenje Gospodina. Ono je najizravniji i najlakši oblik druženja s Bogom.

Antrame „Bhagavad-gītos“ skyriuje Aukščiausiasis Viešpats aiškino, kad gyvoji esybė – ne materialus kūnas, o dvasinė kibirkštis. O Absoliuti Tiesa – tai dvasinė visuma. Septintame skyriuje Jis kalbėjo apie gyvąją esybę, kaip apie neatskiriamą aukščiausios visumos dalelę, ir patarė skirti visą dėmesį visumai. Aštuntame skyriuje vėlgi sakoma, kad kiekvienas, kas palieka kūną galvodamas apie Kṛṣṇą, tuoj pat patenka į dvasinį dangų, į Kṛṣṇos buveinę, o šešto skyriaus pabaigoje Viešpats aiškiai sako, kad tas, kuris visada galvoja apie Kṛṣṇą, yra tobuliausias iš visų yogų. Tad, iš esmės, kiekvienas skyrius daro išvadą, kad reikia būti prisirišus prie Kṛṣṇos asmeniško pavidalo, nes tai – aukščiausias dvasinis pažinimas.

U drugom poglavlju Bhagavad-gīte Svevišnji je Gospodin objasnio da živo biće nije materijalno tijelo; ono je duhovna iskra. Apsolutna je Istina duhovna cjelina. U sedmom je poglavlju rekao da je živo biće sastavni djelić vrhovne cjeline i preporučio potpuno usmjeravanje pozornosti na cjelinu. U osmom poglavlju izjavio je da onaj tko u vrijeme napuštanja tijela misli na Njega odmah biva prenesen u duhovno nebo, u Kṛṣṇino prebivalište. Na kraju šestoga poglavlja Gospodin je jasno rekao da je najsavršeniji yogī onaj tko uvijek u sebi misli na Kṛṣṇu. Tako je u gotovo svakom poglavlju zaključak bio da osoba treba postati privržena Kṛṣṇinu osobnom obliku, jer je takva privrženost najviša duhovna spoznaja.

Vis dėlto yra tokių, kurie nejunta potraukio Kṛṣṇos asmeniškam pavidalui. Jie tokie abejingi Kṛṣṇos asmeniškam pavidalui, kad rengdami komentarus „Bhagavad-gītai“ stengiasi ir kitus atitraukti nuo Jo, nukreipti jų pasiaukojimą į beasmenį brahmajyoti. Jie mieliau medituoja beasmenį, juslėms nepasiekiamą, neišreikštą Absoliučios Tiesos pavidalą.

Unatoč tome neke osobe nisu vezane za Kṛṣṇin osobni oblik. Toliko su ustrajne u tome da čak i kada tumače Bhagavad-gītu žele odvratiti ljude od Kṛṣṇe i prenijeti svu predanost na neosobni brahmajyoti. Više vole meditirati na neosobni vid Apsolutne Istine, koji je iznad dosega osjetila i neočitovan.

Taigi yra dvi transcendentalistų grupės. Arjuna stengiasi suprasti, kuris jų pasirinktų kelių lengvesnis ir kuri grupė – tobulesnė. Kitaip sakant, jis stengiasi išsiaiškinti savo padėtį, nes jam malonesnis Kṛṣṇos asmeniškas pavidalas, o ne beasmenis Brahmanas. Jis nori įsitikinti, ar jo padėtis yra patikima. Labai sunku medituoti beasmenę Aukščiausiojo Viešpaties apraišką, egzistuojančią materialiame ir dvasiniame pasaulyje. Iš tikrųjų tobulai suvokti beasmenį Aukščiausiosios Tiesos aspektą neįmanoma. Todėl Arjuna tarsi nori pasakyti: „Kam veltui gaišti laiką?“ Vienuoliktame skyriuje rašoma, kad Arjuna patiria, jog geriausia prisirišti prie Kṛṣṇos asmeniško pavidalo, kadangi taip savaime pažįstami kiti pavidalai ir niekas netrukdo mylėti Kṛṣṇą. Šis svarbus klausimas, kurį Arjuna uždavė Kṛṣṇai, padeda išsiaiškinti skirtumą tarp impersonalios ir personalios Absoliučios Tiesos sampratų.

Tako postoje dvije vrste transcendentalista. Arjuna sada pokušava utvrditi koji je proces lakši i koja je vrsta transcendentalista savršenija. Drugim riječima, želi razjasniti vlastiti položaj, jer je privržen Kṛṣṇinu osobnom obliku. Nije privržen neosobnom Brahmanu. On želi znati je li njegov položaj siguran. Na neosobno očitovanje Svevišnjega Gospodina, u materijalnom svijetu ili u duhovnom svijetu, teško je meditirati. Ustvari, neosobni vid Apsolutne Istine ne može se savršeno shvatiti. Zato Arjuna želi reći: „Kakva je korist od takva gubljenja vremena?" U jedanaestom poglavlju Arjuna je iskusio da je najbolje biti privržen Kṛṣṇinu osobnom obliku, jer je tako istodobno mogao shvatiti sve druge oblike i nije bio uznemiren u svojoj ljubavi prema Kṛṣṇi. Ovo važno pitanje koje je Arjuna postavio Kṛṣṇi razjasnit će razliku između neosobnog i osobnog shvaćanja Apsolutne Istine.