Bg. 1.37-38

यद्यप्येते न पश्यन्ति लोभोपहतचेतसः ।
कुलक्षयकृतं दोषं मित्रद्रोहे च पातकम् ॥ ३७ ॥
कथं न ज्ञेयमस्माभिः पापादस्मन्निवर्तितुम् ।
कुलक्षयकृतं दोषं प्रपश्यद्भ‍िर्जनार्दन ॥ ३८ ॥
yady apy ete na paśyanti
lobhopahata-cetasaḥ
kula-kṣaya-kṛtaṁ doṣaṁ
mitra-drohe ca pātakam
kathaṁ na jñeyam asmābhiḥ
pāpād asmān nivartitum
kula-kṣaya-kṛtaṁ doṣaṁ
prapaśyadbhir janārdana

Synonyms

yadijeigu; apinetgi; etejie; nane; paśyantimato; lobhagodumo; upahataapimtos; cetasaḥjų širdys; kula-kṣayažudant šeimą; kṛtaṁpadarytą; doṣamkaltę; mitra-drohesusivaidijus su draugais; cataip pat; pātakamatoveikį už nuodėmes; kathamkodėl; nane; jñeyamturėtų būti žinoma; asmābhiḥmums; pāpātdėl nuodėmių; asmātšių; nivartitumnustoti; kula-kṣayadinastijos naikinimą; kṛtamatliktas; doṣamnusikaltimas; prapaśyadbhiḥtų, kurie gali matyti; janārdanao Kṛṣṇa.

Translation

O Janārdana, nors šiems godumo apakintiems žmonėms ir neatrodo, kad šeimos narių žudymas ir vaidai su draugais – nuodėmė, kodėl mes, suvokiantys, kad naikinti šeimą – nusikaltimas, turėtume atlikti tokius nuodėmingus darbus?

Purport

KOMENTARAS: Kṣatriyas, iškviestas varžovo, negali atsisakyti kovos ar lošimo. Sąlygojamas savo padėties, Arjuna negalėjo nesikauti, nes jam metė iššūkį Duryodhanos pusė. Arjuna mano, kad priešininkas ko gero apako ir nesuvokia pražūtingo iššūkio pasekmių. Tačiau jis aiškiai numano, kuo visa tai baigsis, ir negali priimti iššūkio. Įsipareigojimai saisto tik tada, kai jų pasekmės geros, bet kai pasekmės blogos, jie negalioja. Pasvėręs visus „už“ ir „prieš“, Arjuna nusprendžia nesikauti.