TEXT 15

STIH 15

Tekstas

Tekst

pāñcajanyaṁ hṛṣīkeśo
devadattaṁ dhanañ-jayaḥ
pauṇḍraṁ dadhmau mahā-śaṅkhaṁ
bhīma-karmā vṛkodaraḥ

Synonyms

pāñcajanyam — kriauklę, vadinamą Pāñcajanya; hṛṣīka-īśaḥ — Hṛṣīkeśa (Kṛṣṇa, Viešpats, valdantis Savo bhaktų jusles); devadattam — kriauklę, vadinamą Devadatta; dhanam-jayaḥ — Dhanañjaya (Arjuna, turtų laimėtojas); pauṇḍram — kriauklę, vadinamą Pauṇḍra; dadhmauh — pūtė; mahā- śaṅkham — didžiąją kriauklę; bhīma-karmā — pagarsėjęs titaniškais žygiais; vṛka-udaraḥ — besotis (Bhīma).

pāñcajanyam – školjku Pāñcajanyu; hṛṣīka-īśaḥ – Hṛṣīkeśa (Kṛṣṇa, Gospodin koji upravlja osjetilima bhakta); devadattam – školjku po imenu Devadatta; dhanam-jayaḥ – Dhanañjaya (Arjuna, osvojitelj bogatstva); pauṇḍram – školjku po imenu Pauṇḍra; dadhmau – puhnuo je u; mahā-śaṅkham – strahovitu školjku; bhīma-karmā – onaj tko izvršava divovske zadatke; vṛka-udaraḥ – onaj tko jede goleme količine hrane (Bhīma).

Translation

Viešpats Kṛṣṇa pūtė Savo kriauklę Pāñcajanyą, Arjuna pūtė savąją Devadattą, o Bhīma, titaniškais žygiais pagarsėjęs besotis, pūtė savo didžiąją Pauṇḍrą.

Gospodin Kṛṣṇa je puhnuo u Svoju školjku zvanu Pāñcajanya, Arjuna je puhnuo u svoju školjku zvanu Devadatta, a Bhīma, koji jede goleme količine hrane i izvršava divovske zadatke, puhnuo je u svoju strahovitu školjku zvanu Pauṇḍra.

Purport

KOMENTARAS: Viešpats Kṛṣṇa šiame posme pavadintas Hṛṣīkeśa, nes Jis – visų juslių savininkas. Gyvosios esybės yra neatskiriamos Jo dalelės, todėl jų juslės taip pat yra neatskiriama Jo juslių dalis. Impersonalistai negali paaiškinti gyvųjų esybių juslių fenomeno, todėl jie visada stengiasi vaizduoti visas gyvąsias esybes bejausmes, beasmenes. Viešpats, glūdintis visų gyvųjų esybių širdyse, valdo jų jusles. Bet valdo jis tokiu laipsniu, kokiu gyvoji esybė atsiduoda Jo valiai, o tyro bhakto jusles Jis valdo tiesiogiai. Čia, Kurukṣetros mūšio lauke, Viešpats tiesiogiai valdo transcendentines Arjunos jusles, todėl šioje situacijoje Jis ir pavadintas Hṛṣīkeśa. Viešpats turi daug įvairių vardų, duotų pagal skirtingus Jo žygius. Pavyzdžiui, Viešpatį vadiname Madhusūdana todėl, kad Jis nudobė demoną Madhu; Govinda – nes Jis teikia džiaugsmą karvėms ir juslėms; Vāsudeva – nes atėjo Vasudevos sūnumi; Devakī-nandana – todėl, kad Devakī Jis pasirinko Savo motina; Yaśodā-nandana – dėl to, kad Yaśodai paskyrė Savo vaikystės žaidimus Vṛndāvanoje; Pārtha-sārathiu – todėl, kad buvo Savo bičiulio Arjunos vežėju. Lygiai taip Jis vadinamas ir Hṛṣīkeṣa, nes vadovavo Arjunai Kurukṣetros mūšio lauke.

SMISAO: Gospodin Kṛṣṇa je u ovom stihu opisan kao Hṛṣīkeśa, jer je vlasnik svih osjetila. Živa bića su Njegovi sastavni djelići i zato su osjetila živih bića sastavni djelići Njegovih osjetila. Impersonalisti ne mogu objasniti osjetila živih bića i zato uvijek žele opisati živa bića kao neosjetilna ili neosobna. Gospodin, koji se nalazi u srcima svih živih bića, upravlja njihovim osjetilima, razmjerno njihovom predavanju. U slučaju čistoga bhakte, Gospodin izravno upravlja njegovim osjetilima. Ovdje, na bojnom polju Kurukṣetri, Gospodin je izravno upravljao transcendentalnim osjetilima Arjune i stoga se naziva Hṛṣīkeśa. Gospodin ima razna imena, koja dobiva po različitim djelatnostima. Na primjer, zove se Madhusūdana jer je ubio demona Madhua, Govinda jer pruža zadovoljstvo kravama i osjetilima, Vāsudeva jer se pojavio kao sin Vasudeve, Devakī-nandana jer je prihvatio Devakī kao Svoju majku, Yaśodā-nandana jer je Svojim djetinjim zabavama blagoslovio Yaśodu u Vṛndāvani, a Pārtha-sārathi jer je upravljao bojnim kolima Svoga prijatelja Arjune. Ime Hṛṣīkeśa znači da je na bojnom polju Kurukṣetri poučio Arjunu.

Arjuna šiame posme pavadintas Dhanañjaya, nes jis padėjo savo vyresniajam broliui, karaliui, įgyti nesuskaičiuojamus turtus, kurių prireikė įvairių aukų atnašavimų išlaidoms. Bhīma gavo Vṛkodaros vardą, nes jo apetitas buvo toks pat neįtikėtinas kaip ir titaniški žygiai, pavyzdžiui, demono Hiḍimbos nužudymas. Taigi visų Pāṇḍavų bendražygių kriauklių gaudimas, o pirmiausiai Viešpaties kriauklės garsas, įkvėpė karius kovai. Priešininko pusė neturėjo tokių privalumų; su jais nebuvo nei aukščiausiojo valdovo, Viešpaties Kṛṣṇos, nei sėkmės deivės. Žodžiu, mūšyje jiems buvo lemta pralaimėti – tokią žinią skelbė kriauklių garsai.

Arjuna je u ovom stihu oslovljen kao Dhanañjaya jer je pomogao svom starijem bratu, kralju, u prikupljanju bogatstva potrebnog za izvođenje različitih žrtvovanja. Bhīma je poznat kao Vṛkodara zato što je mogao jesti istom silinom kojom je izvršavao divovske zadatke, poput ubijanja demona Hiḍimbe. Zvuci školjki u koje su puhnule razne osobe na strani Pāṇḍava, počev sa zvukom Gospodinove školjke, jako su ohrabrili borbene vojnike. Na drugoj strani nije bilo takva pouzdanja, niti prisutnosti Gospodina Kṛṣṇe, vrhovnog upravitelja, niti božice sreće. Tako je bilo predodređeno da Duryodhanina strana izgubi bitku. To je bila poruka koju su objavili zvuci školjki.