Skip to main content
Library » Bhagavad-gītā nii nagu see on » SEITSMETEISTKÜMNES PEATÜKK

TEXT 15

TEXT 15

Tekst

Tekstas

anudvega-karaṁ vākyaṁ
satyaṁ priya-hitaṁ ca yat
svādhyāyābhyasanaṁ caiva
vāṅ-mayaṁ tapa ucyate
anudvega-karaṁ vākyaṁ
satyaṁ priya-hitaṁ ca yat
svādhyāyābhyasanaṁ caiva
vāṅ-mayaṁ tapa ucyate

Synonyms

Synonyms

anudvega-karam — ärritamata; vākyam — sõnad; satyam — tõene; priya — kallis; hitam — kasutoov; ca — samuti; yat — mida; svādhyāya — „Vedade" uurimise; abhyasanam — praktiseerimine; ca — samuti; eva — kindlasti; vāk-mayam — hääle; tapaḥ — askees; ucyate — öeldakse olevat.

anudvega-karam — kitų netrikdantys; vākyam — žodžiai; satyam — teisingi; priya — mieli; hitam — palankūs; ca — taip pat; yat — kurie; svādhyāya — Vedų studijavimo; abhyasanam — praktikos; ca — taip pat; eva — tikrai; vāk-mayam — balso; tapaḥ — askezė; ucyate — sakoma, yra.

Translation

Translation

Inimene peab rääkima tõde moonutamata, meeldivalt ja teistele kasutooval viisil, kedagi ärritamata ning regulaarselt vedakirjandust tsiteerides. Selline on kõneline askees.

Kalbos askezė pasireiškia tuo, kad sakomi teisingi, malonūs, palankūs, kitų netrikdantys žodžiai ir reguliariai cituojami Vedų raštai.

Purport

Purport

Inimese kõne ei tohi kellegi mõistust ärritada. Kui õpetaja räägib, siis võib ta loomulikult oma õpilasi juhendades rääkida tõtt, kuid selline õpetaja ei tohiks rääkida mõistust ärritaval viisil kellegi teisega peale oma õpilase. Selline on kõneline askees. Lisaks sellele ei tohi rääkida mõttetut juttu. Kui inimene kõneleb vaimset elu praktiseerivate inimeste ringis, peab tema poolt lausutav olema kooskõlas pühakirjadega. Inimene peab oma väidete tõendamiseks koheselt tooma kinnituse pühakirjadest. Samuti peaks tema jutt olema kõrvale meeldiv kuulata. Sellistest arutlustest võib inimene saada suurimat hüve ning edendada kogu inimühiskonda. Vedaliku kirjanduse teoseid on piiritult palju ning inimesed peaksid neid uurima. Seda nimetatakse kõneliseks askeesiks.

KOMENTARAS: Mūsų kalba neturi trikdyti kitų žmonių. Žinoma, mokinių labui mokytojas sako tiesą, tačiau ne savo mokiniams jis neturėtų jaudinti proto, sakydamas visą tiesą. Tai jau kalbos askezė. Be to, nederėtų šnekėti niekų. Dvasininkų sluoksniuose įprasta kalbėti remiantis šventraščiais. Savo žodžius kalbantysis privalėtų paremti autoritetingo šventraščio citata. Be to, tie pokalbiai turėtų būti malonūs ausiai. Kalbančiajam jie teikia daug naudos ir iškelia žmonių visuomenę į aukštesnį lygį. Vedų raštai yra nepaprastai plačios apimties ir juos reikia studijuoti. Tokia yra kalbos askezė.