Skip to main content
Library » Bhagavad-gītā nii nagu see on » ESIMENE PEATÜKK

TEXT 28

TEXT 28

Tekst

Tekstas

arjuna uvāca
dṛṣṭvemaṁ sva-janaṁ kṛṣṇa
yuyutsuṁ samupasthitam
sīdanti mama gātrāṇi
mukhaṁ ca pariśuṣyati
arjuna uvāca
dṛṣṭvemaṁ sva-janaṁ kṛṣṇa
yuyutsuṁ samupasthitam
sīdanti mama gātrāṇi
mukhaṁ ca pariśuṣyati

Synonyms

Synonyms

arjunaḥ uvāca — Arjuna ütles; dṛṣṭvā — olles näinud; imam — kõiki neid; sva-janam — sugulasi; kṛṣṇa — oo, Kṛṣṇa; yuyutsum — kõiki võitlusvalmiduses; samupasthitam — kohalolevaid; sīdanti — värisevad; mama — minu; gātrāṇi — ihuliikmed; mukham — suu; ca — samuti; pariśuṣyati — kuivab.

arjunaḥ uvāca — Arjuna tarė; dṛṣṭvā — išvydus; imam — visus šiuos; sva- janam — giminaičius; kṛṣṇa — o Kṛṣṇa; yuyutsum — visus karingos dvasios; samupasthitam — esančius; sīdanti — virpa; mama — mano; gātrāṇi — kūno dalys; mukham — burna; ca — taip pat; pariśuṣyati — džiūsta.

Translation

Translation

Arjuna ütles: Mu kallis Kṛṣṇa, nähes oma sõpru ja sugulasi sellises võitlusvaimus praegu minu ees seismas, tunnen ma, kuidas mu ihuliikmed värisevad ja suu kuivab.

Arjuna tarė: Mano brangusis Kṛṣṇa, kai regiu priešais save taip karingai nusiteikusius draugus bei giminaičius, jaučiu virpulį visame kūne ir man džiūsta burna.

Purport

Purport

Iga inimene, kes on siiralt pühendunud Jumalale, omab kõiki häid omadusi, mida võib leida jumalikes isiksustes või pooljumalates, samas kui mittepühendunul selliseid omadusi pole, ükskõik kui kõrget haridust ja kultuursust ta materiaalsel tasandil ka omaks. Jumalakartliku inimesena valdaski Arjunat, oma sugulasi ja sõpru lahinguväljal vastastikku seismas nähes, sügav kaastunne. Mis puutub tema enda sõduritesse, siis tundis ta nende vastu kaastunnet juba enne, kuid nüüd, nähes ette vastaspoolel ülesrivistunute peatset surma, haaras teda kaastunne nendegi suhtes. Selliste mõtete ajel tundis ta, kuidas tema ihuliikmed värisema hakkasid ning kuidas ta suu kuivas. Kõigi kohalolijate lahingumeelsus hämmastas teda. Praktiliselt kogu suguvõsa, kõik tema veresugulased oli tulnud koos temaga võitlema. See rabas sellist siirast pühendunut nagu Arjuna. Ehkki seda käesolevas värsis ei nimetata, võib kujutleda, et Arjunal ei hakanud mitte ainult ihuliikmed värisema ja suu kuivama, vaid ta ka nuttis kaastundest. See kõik polnud tingitud mitte Arjuna nõrkusest, vaid tema heasüdamlikkusest, mis on omane igale puhtale Jumala pühendunule. Seepärast lausutaksegi:

KOMENTARAS: Kiekvienas Viešpačiui nuoširdžiai pasiaukojęs žmogus turi visas gerąsias savybes, kurios būdingos dievotoms asmenybėms arba pusdieviams, o štai nebhaktui, nepaisant visų jo materialių savybių, įgytų mokslu bei išsiauklėjimu – gerų savybių stinga. Pamačius kautynių lauke savo gentainius, draugus bei artimuosius, Arjunos širdį suspaudė gailestis tiems, kurie pasiryžo kovoti tarpusavy. Dėl savo karių jis nerimavo nuo pradžių, bet dabar gailisi net priešų, nuspėdamas neišvengiamą jų žūtį. Nuo tokių minčių sudrebėjo jo kūnas, perdžiūvo burna. Jį nustebino priešininkų karingumas. Iš tikrųjų prieš Arjuną pakilo visa bendruomenė, visi kraujo giminaičiai. Tai sukrėtė Arjuną – geraširdį bhaktą. Nors šiame posme apie tai neužsiminta, nesunku įsivaizduoti, kad Arjuną krėtė ne tik drebulys, džiūvo burna, bet ir iš akių ritosi gailesčio ašaros. Tokia Arjunos reakcija rodo ne silpnumą, bet jautrią širdį – savybę būdingą tyram Viešpaties bhaktui. Todėl pasakyta:

yasyāsti bhaktir bhagavaty akiñcanā
sarvair guṇais tatra samāsate surāḥ
harāv abhaktasya kuto mahad-guṇā
mano-rathenāsati dhāvato bahiḥ
yasyāsti bhaktir bhagavaty akiñcanā
sarvair guṇais tatra samāsate surāḥ
harāv abhaktasya kuto mahad-guṇā
mano-rathenāsati dhāvato bahiḥ

„See, kes on vääramatult pühendunud Jumala Isiksusele, omab kõiki pooljumalate häid omadusi. Seevastu selline inimene, kes ei ole pühendunu, omab vaid teatud materiaalseid omadusi, mille väärtus on vähene. Seda seepärast, et selline inimene viibib mõistuse tasandil ning satub kahtlemata pimestava materiaalse energia ahvatluste ohvriks." (Bhāg. 5.18.12)

„Tas, kuris su nepalaužiamu pasiaukojimu tarnauja Dievo Asmeniui, turi visas gerąsias pusdievių savybes. O žmogus, kuris nėra Viešpaties bhaktas, pasižymi tik materialiomis savybėmis, bet jos, kaip žinia, menkavertės. Taip yra dėl to, kad jis blaškosi proto lygyje ir pasmerktas tapti materialios energijos blizgesio auka.“ (SB 5.18.12)