TEXT 37

Tekstas

Tekst

yathaidhāṁsi samiddho ’gnir
bhasma-sāt kurute ’rjuna
jñānāgniḥ sarva-karmāṇi
bhasma-sāt kurute tathā

Synonyms

yathā — kaip; edhāṁsi — malkas; samiddhaḥ — liepsnojanti; agniḥ — ugnis; bhasma-sāt — pelenais; kurute — paverčia; arjuna — o Arjuna; jñāna- agniḥ — žinojimo ugnis; sarva karmāṇi — visus materialios veiklos atoveikius; bhasma-sāt — pelenais; kurute — paverčia; tathā — taip pat.

yathā — ligesom; edhāṁsi — brænde; samiddhaḥ — flammende; agniḥ — ild; bhasma-sāt — til aske; kurute — forvandler; arjuna — O Arjuna; jñāna-agniḥ — kundskabens ild; sarva-karmāṇi — alle reaktioner på materielle aktiviteter; bhasma-sāt — til aske; kurute — den forvandler; tathā — ligeledes.

Translation

Kaip ugnies liežuviai malkas paverčia pelenais, taip, o Arjuna, žinojimo ugnis pelenais paverčia visus materialios veiklos atoveikius.

Ligesom et flammende bål forvandler brænde til aske, brænder kundskabens ild alle reaktioner på materielle handlinger til aske, O Arjuna.

Purport

KOMENTARAS: Tobulas savojo „aš“, Aukščiausiojo „Aš“ ir judviejų savitarpio ryšių suvokimas šiame posme lyginamas su ugnimi. Ta ugnis sudegina ne tiktai visus nedorų poelgių atoveikus, bet ir visų dorų poelgių atoveikius, paversdama juos pelenais. Atoveikis gali būti skirtingo išsivystymo lygio: besimezgantis atoveikis, vaisius duodantis atoveikis, patirtas atoveikis ir atoveikis a priori. Tačiau suvokimas apie gyvosios esybės prigimtinį būvį visa tai paverčia pelenais. Įgijus visišką žinojimą, bet koks atoveikis – tiek a priori, tiek a pasteriori – sunaikinamas. Vedose („Bṛhad-āraṇyaka Upaniṣada“ 4.4.22) pasakyta: ubhe uhaivaiṣa ete taraty amṛtaḥ sādhv-asādhūnī – žmogus įveikia ir dorų, ir nedorų darbų atoveikį.

FORKLARING: Fuldendt viden om selvet og Overselvet og deres indbyrdes forhold sammenlignes her med ild. Denne ild brænder ikke alene alle reaktioner på ufromme handlinger, men også alle reaktioner på fromme handlinger og gør dem til aske. Der findes mange stadier af reaktioner: reaktioner, der er ved at blive til, reaktioner, der bærer frugt, reaktioner, der allerede er modtaget, og reaktioner a priori. Men viden om det levende væsens naturlige position brænder alt til aske. Når man besidder fuldstændig viden, bliver alle reaktioner fortæret, uanset om de er a priori eller a posteriori. Der står i Vedaerne (Bṛhad-āraṇyaka Upaniṣad 4.4.22), ubhe uhaivaiṣa ete taraty amṛtaḥ sādhv-asādhūnī: “Man slipper af med både fromme og ufromme reaktioner på handling.”