Bg. 16.11-12
Devanagari
चिन्तामपरिमेयां च प्रलयान्तामुपाश्रिता: ।
कामोपभोगपरमा एतावदिति निश्चिता: ॥ ११ ॥
आशापाशशतैर्बद्धा: कामक्रोधपरायणा: ।
ईहन्ते कामभोगार्थमन्यायेनार्थसञ्चयान् ॥ १२ ॥
कामोपभोगपरमा एतावदिति निश्चिता: ॥ ११ ॥
आशापाशशतैर्बद्धा: कामक्रोधपरायणा: ।
ईहन्ते कामभोगार्थमन्यायेनार्थसञ्चयान् ॥ १२ ॥
Verse text
cintām aparimeyāṁ ca
pralayāntām upāśritāḥ
kāmopabhoga-paramā
etāvad iti niścitāḥ
pralayāntām upāśritāḥ
kāmopabhoga-paramā
etāvad iti niścitāḥ
āśā-pāśa-śatair baddhāḥ
kāma-krodha-parāyaṇāḥ
īhante kāma-bhogārtham
anyāyenārtha-sañcayān
kāma-krodha-parāyaṇāḥ
īhante kāma-bhogārtham
anyāyenārtha-sañcayān
Synonyms
cintām — baimės ir rūpesčių; aparimeyām — begalinių; ca — ir; pralaya- antām — iki pat mirties; upāśritāḥ — radę prieglobstį; kāma-upabhoga — jusliniai malonumai; paramāḥ — aukščiausias gyvenimo tikslas; etāvat — tiek; iti — tuo; niścitāḥ — įsitikinę; āśā-pāśa — vilties virvių; śataiḥ — šimtų; baddhāḥ — supančioti; kāma — geismo; krodha — ir pykčio; parāyaṇāḥ — kurių mintys visada užvaldytos; īhante — jie siekia; kāma — geismo; bhoga — juslinių malonumų; artham — vardan; anyāyena — neteisėto; artha — turtų; sañcayān — kaupimo.
Translation
Jie įsitikinę, kad tenkinti jusles – pirmiausias žmonių civilizacijos poreikis, todėl iki pat gyvenimo pabaigos juos persekioja begaliniai rūpesčiai. Šimtų tūkstančių troškimų supančioti, apimti geismo bei pykčio, jie neleistinais būdais kaupia pinigus jusliniams malonumams.
Purport
KOMENTARAS: Demonai mano, kad juslių tenkinimas yra aukščiausias gyvenimo tikslas, ir šį įsitikinimą jie išsaugo iki pat mirties. Demonai netiki nei pomirtiniu gyvenimu, nei tuo, kad žmogus pagal karmą, t.y. veiklą šiame pasaulyje, įgauna įvairius kūnus. Jie nenuilsdami kuria vis naujus gyvenimo planus, kurių niekada taip ir neįgyvendina. Mes asmeniškai pažinojome demoniškos mąstysenos žmogų, kuris net mirties patale meldė gydytoją jo gyvenimą pratęsti dar ketveriems metams, kad baigtų įgyvendinti tai, ką buvo sumanęs. Kvailiai nesupranta, kad gydytojas negali net akimirksniui pratęsti gyvenimo. Kai ateina laikas, žmogaus norų nepaisoma. Gamtos dėsniai neleidžia gyventi nė sekundės ilgiau, negu skirta.
Demoniškas žmogus, netikintis nei Dievą, nei širdyje glūdinčią Supersielą, atlieka įvairiausius nuodėmingus darbus vien dėl juslinių malonumų. Jis nežino, kad jo širdyje yra liudininkas. Individualios sielos veiklą stebi Supersiela. Upaniṣadose teigiama, kad viename medyje tupi du paukščiai: vienas jų veikia – ragauja tai saldžius, tai karčius šio medžio vaisius, o kitas stebi. Tačiau demoniškos prigimties žmogus yra nesusipažinęs su Vedų raštais ir neturi jokio tikėjimo, todėl mano, jog juslėms patenkinti galįs daryti ką tik užsigeidžia, nepaisydamas jokių pasekmių.