Bg. 15.2
Tekstas
guṇa-pravṛddhā viṣaya-pravālāḥ
adhaś ca mūlāny anusantatāni
karmānubandhīni manuṣya-loke
Synonyms
adhaḥ — žemyn; ca — ir; ūrdhvam — aukštyn; prasṛtāḥ — nusidriekusios; tasya — jo; śākhāḥ — šakos; guṇa — iš materialios gamtos guṇų; pravṛddhāḥ — išaugusios; viṣaya — juslių objektai; pravālāḥ — šakelės; adhaḥ — žemyn; ca — ir; mūlāni — šaknys; anusantatāni — nusidriekusios; karma — su darbu; anubandhīni — susijusios; manuṣya-loke — žmonių pasaulyje.
Translation
Šio medžio šakos tiesiasi žemyn ir aukštyn, jas maitina trys materialios gamtos guṇos. Medžio šakelės – tai juslių objektai. Turi tas medis ir žemyn augančias šaknis, kurios siejasi su karmine veikla žmonių pasaulyje.
Purport
KOMENTARAS: Posmas toliau apibūdina banjano medį. Jo šakos driekiasi visomis kryptimis. Medžio apačioje – įvairiausios gyvųjų esybių apraiškos: žmonės, gyvūnai, arkliai, karvės, šunys, katės etc. Jie – apatinėse medžio šakose, tuo tarpu viršūnėse – aukštesnės gyvųjų esybių formos: pusdieviai, gandharvai ir daug kitų aukštesnių gyvybės rūšių. Kaip paprastą medį maitina vanduo, taip materialaus pasaulio medį maitina trys materialios gamtos guṇos. Vienas žemės sklypas yra nederlingas, nes jame trūksta vandens, o kitas vešliai žaliuoja. Taip ir stipriau dominuojant tam tikroms guṇoms, atitinkamai daugiau atsiranda tam tikrų gyvybės rūšių.
Medžio šakelės laikomos juslių objektais. Priklausomai nuo to, kaip mus įtakoja gamtos guṇos, gauname atitinkamas jusles, o per jas mes patiriame pasitenkinimą įvairiais juslių objektais. Šakų viršūnėlės yra juslės – ausys, nosis, akys etc. Jos junta potraukį malonumams, kuriuos teikia įvairūs juslių objektai. Šakelės – garsas, forma, lytėjimas etc. – juslių objektai. Šalutinės šaknys – tai simpatijos ir antipatijos, įvairiausių kančių ir jutiminių malonumų šalutiniai produktai. Manoma, kad polinkis į dorą ir nedorybę išsivysto iš šių antrinių, visomis kryptimis išsidriekusių šaknų. Tikrosios medžio šaknies pradžia – Brahmalokoje, o kitos šaknys prasideda žmonių gyvenamose planetų sistemose. Pasitenkinusi savo doringų darbų rezultatais aukštesnėse planetų sistemose, gyvoji esybė leidžiasi į Žemę ir atnaujina savo karmą, ar karminę veiklą, kad vėl pakiltų į aukštesnes planetų sistemas. Žmonių gyvenama planeta laikoma veiklos lauku.