Bg. 11.50

सञ्जय उवाच
इत्यर्जुनं वासुदेवस्तथोक्त्वा
स्वकं रूपं दर्शयामास भूय: ।
आश्वासयामास च भीतमेनं
भूत्वा पुन: सौम्यवपुर्महात्मा ॥ ५० ॥
sañjaya uvāca
ity arjunaṁ vāsudevas tathoktvā
svakaṁ rūpaṁ darśayām āsa bhūyaḥ
āśvāsayām āsa ca bhītam enaṁ
bhūtvā punaḥ saumya-vapur mahātmā

Synonyms

sañjayaḥ uvācaSañjaya tarė; ititaip; arjunamArjunai; vāsudevaḥKṛṣṇa; tathātaip; uktvākalbėdamas; svakamSavo; rūpampavidalą; darśayām āsaparodė; bhūyaḥvėl; āśvāsayām āsapadrąsino; cataip pat; bhītamišsigandusį; enam; bhūtvātapdamas; punaḥvėl; saumya-vapuḥgražiu pavidalu; mahā-ātmādidysis.

Translation

Sañjaya tarė Dhṛtarāṣṭrai: Taip pasakęs Arjunai Aukščiausiasis Dievo Asmuo, Kṛṣṇa, atskleidė Savo tikrą keturrankį pavidalą, o paskui pasirodė Savo dvirankiu pavidalu, padrąsindamas nusigandusį Arjuną.

Purport

KOMENTARAS: Kai Kṛṣṇa pasirodė Vasudevos ir Devakī sūnaus asmenyje, Jis pirmiausia apsireiškė keturrankiu Nārāyaṇa, tačiau tėvų prašomas atsimainė į paprastą vaiką. Taigi ir šiuo atveju Kṛṣṇa žinojo, kad Arjuna nelabai trokšta išvysti keturrankį Jo pavidalą, tačiau Arjunos prašomas Kṛṣṇa atskleidė jį, o paskui pasirodė dvirankis. Žodis saumya- vapuḥ labai svarbus. Saumya-vapuḥ – tai labai gražus pavidalas, jis laikomas pačiu gražiausiu. Kai Kṛṣṇa buvo nužengęs į Žemę, žmones žavėjo vien pati Kṛṣṇos išvaizda. Kadangi Kṛṣṇa yra visatos valdovas, Jis lengvai išsklaidė Savo bhakto Arjunos baimę vėl pasirodydamas nuostabiu Kṛṣṇos pavidalu. „Brahma-saṁhitoje“ (5.38) sakoma: premāñjana-cchurita-bhakti- vilocanena – šį nuostabų Śrī Kṛṣṇos pavidalą gali regėti tik tas, kurio akys suvilgytos meilės balzamu.