Skip to main content
Library » Bhagavad-gītā kakva jest » OSAMNAESTO POGLAVLJE

STIH 22

TEXT 22

Tekst

Tekstas

yat tu kṛtsna-vad ekasmin
kārye saktam ahaitukam
atattvārtha-vad alpaṁ ca
tat tāmasam udāhṛtam
yat tu kṛtsna-vad ekasmin
kārye saktam ahaitukam
atattvārtha-vad alpaṁ ca
tat tāmasam udāhṛtam

Synonyms

Synonyms

yat – to koje; tu – ali; kṛtsna-vat – kao sve u svemu; ekasmin – u jednom; kārye – djelovanju; saktam – vezani; ahaitukam – bez uzroka; atattva-artha-vat – bez znanja o stvarnosti; alpam – vrlo oskudno; ca – i; tat – to; tāmasam – u guṇi tame; udāhṛtam – kaže se.

yat — tas, kuris; tu — bet; kṛtsna-vat — visiškai; ekasmin — prie vieno; kārye — darbo; saktam — prisirišęs; ahaitukam — be priežasties; atattva-artha-vat — be žinių apie tikrovę; alpam — labai ribotas; ca — ir; tat — tas; tāmasam — tamsos guṇos; udāhṛtam — sakoma, yra.

Translation

Translation

Veoma oskudno znanje, kojim se osoba vezuje za određenu vrstu djelovanja kao sve u svemu, bez znanja o istini, smatra se znanjem u guṇi tame.

Žinojimas, dėl kurio žmogus prisiriša prie vienos veiklos rūšies kaip visų svarbiausios, neatspindintis tiesos ir labai skurdus, pasakyta, yra tamsos guṇos.

Purport

Purport

SMISAO: „Znanje" običnog čovjeka uvijek je u guṇi tame ili neznanja, jer se svako živo biće u uvjetovanu životu rađa u guṇi neznanja. Onaj tko ne razvije znanje primajući ga od autoriteta ili spisa, posjeduje znanje ograničeno na tijelo. Takva osoba ne mari za djelovanje u skladu s uputama spisa. Za nju je Bog novac, a znanje zadovoljavanje tjelesnih prohtjeva. Takvo znanje nema veze s Apsolutnom Istinom. Ono je manje-više kao znanje običnih životinja: znanje o jedenju, spavanju, branjenju i razmnožavanju. Takvo je znanje ovdje opisano kao tvorevina guṇe tame. Drugim riječima, znanje o duhovnoj duši transcendentalnoj prema tijelu naziva se znanjem u guṇi vrline, znanje koje svjetovnom logikom i umnom spekulacijom stvara razne teorije i učenja tvorevina je guṇe strasti, a znanje koje se odnosi samo na održavanje tjelesne udobnosti naziva se znanjem u guṇi neznanja.

KOMENTARAS: Paprasto žmogaus „žinojimas“ visada priklauso tamsos, arba neišmanymo, guṇai, nes sąlygotame gyvenime kiekvienos gyvosios esybės gimimas yra įtakojamas neišmanymo guṇos. Kas negilina žinių, remdamasis autoritetais ir šventraščių nurodymais, to žinios yra apribotos kūno pažinimu. Jis nesistengia veikti pagal šventraščių nurodymus. Jo Dievas yra pinigai, o žinojimas susijęs su tuo, kaip patenkinti kūno poreikius. Toks žinojimas niekaip nesusijęs su Absoliučia Tiesa. Jis daugiau ar mažiau panašus į gyvūnų „mokslą“ – kaip valgyti, miegoti, poruotis ir gintis. Apibūdindamas tokį žinojimą, posmas jį vadina tamsos guṇos padariniu. Kitaip sakant, žinojimas, kad dvasinė siela yra aukščiau kūno, yra dorybės guṇos. Žinojimas, skatinantis daugybės teorijų ir doktrinų kūrimą, pasitelkus žemišką logiką ir spekuliatyvius samprotavimus, yra aistros guṇos, o žinojimas, kurio vienintelis objektas – kūno patogumai, yra neišmanymo guṇos.