TEXT 33

Texte

Tekstas

śreyān dravya-mayād yajñāj
jñāna-yajñaḥ paran-tapa
sarvaṁ karmākhilaṁ pārtha
jñāne parisamāpyate

Synonyms

śreyān: plus grand; dravya-mayāt: des possessions matérielles; yajñāt: que le sacrifice; jñāna-yajñaḥ: le sacrifice dans la connaissance; param-tapa: ô vainqueur de l’ennemi; sarvam: toute; karma: activité; akhilam: en totalité; pārtha: ô fils de Pṛthā; jñāne: à la connaissance; parisamāpyate: aboutit.

śreyān — didesnė; dravya-mayāt — už materialios nuosavybės; yajñāt — auką; jñāna-yajñaḥ — aukų atnašavimas su išmanymu; parantapa — o priešų baudėjau; sarvam — visa; karma — veikla; akhilam — apskritai; pārtha — o Pṛthos sūnau; jñāne — žinojimu; parisamāpyate — vainikuojama.

Translation

Ô vainqueur de l’ennemi, le sacrifice accompli avec la connaissance est supérieur au simple sacrifice des biens matériels, car en fin de compte, ô fils de Pṛthā, le savoir absolu vient couronner le sacrifice de l’action.

O priešų baudėjau, atnašauti auką su išmanymu geriau, nei tiesiog aukoti materialią nuosavybę. Juk galų gale, o Pṛthos sūnau, visas veiksmo aukas vainikuoja transcendentinis žinojimas.

Purport

L’objet de tout sacrifice est d’abord d’acquérir la connaissance totale, puis d’échapper aux souffrances matérielles, et enfin, but ultime, de servir le Seigneur Suprême avec amour et dévotion. Mais il y a dans ces sacrifices un secret qu’il nous faut découvrir: leur genre dépend de la foi particulière de leur auteur. Lorsque sa foi le conduit à la connaissance transcendantale, l’auteur du sacrifice se trouve à un niveau bien supérieur à celui qui, sans ce savoir, sacrifie uniquement ses biens, car les oblations faites dans un contexte matériel, n’engendrent aucun bénéfice spirituel. Les sacrifices accomplis sans véritable connaissance ne sont qu’une suite d’actes matériels. Ils deviennent spirituels quand la connaissance transcendantale – qui culmine dans la conscience de Kṛṣṇa – guide leurs auteurs.

Ainsi, selon l’état d’esprit de son auteur, l’acte sacrificiel porte le nom de karma-kāṇḍa (la voie de l’action intéressée) ou de jñāna-kāṇḍa (la quête de la vérité par la voie de la connaissance), le second étant supérieur au premier.

KOMENTARAS: Visų aukų tikslas – pasiekti visiško žinojimo būvį, o po to atsikratyti materialių negandų ir galiausiai atsidėti transcendentinei meilės tarnystei Aukščiausiajam Viešpačiui (Kṛṣṇos sąmonei). Vis dėlto šios įvairių rūšių aukos apgaubtos paslaptimi, ir ją reikia žinoti. Kartais aukos skiriasi forma, kurią lemia aukotojo tikėjimas. Kai žmogaus tikėjimas pasiekia transcendentinio žinojimo stadiją, jis laikomas dvasiškai toliau pažengusiu nei tas, kuris aukoja tik materialius dalykus, bet neturi transcendentinio žinojimo, nes be jo aukos lygiavertės materialiems veiksmams ir neteikia jokios dvasinės naudos. Tikrojo žinojimo kulminacija yra Kṛṣṇos sąmonė – aukščiausia transcendentinio žinojimo stadija. Kai atnašaujant aukas nepuoselėjamas žinojimas, tai tėra tik materiali veikla. Tačiau aukojant su transcendentiniu žinojimu, atnašavimo veikla tampa dvasine. Priklausomai nuo aukotojo sąmonės būvio, atnašavimas vadinasi arba karma-kāṇḍa (karminė veikla), arba jñāna-kāṇḍa (pažinimas vardan tiesos). Geriau, kai aukos tikslas – žinojimas.