Skip to main content

ROZDZIAŁ 17

SEPTYNIOLIKTAS SKYRIUS

Rodzaje wiary

Tikėjimo atmainos

TEKST 1:
Arjuna rzekł: O Kṛṣṇo, jaka jest pozycja tego, kto nie przestrzega zasad pism świętych, ale posiada wiarę odpowiadającą jego wyobrażeniom? Czy jest on w dobroci, pasji czy ignorancji?
TEXT 1:
Arjuna paklausė: O Kṛṣṇa, kokia padėtis tų, kurie nesilaiko šventraščių principų, o garbina pagal savo įsivaizdavimą? Dorybė, aistra ar neišmanymas juos veikia?
TEKST 2:
Najwyższa Osoba Boga rzekł: Odpowiednio do sił natury nabytych przez duszę wcieloną, wiara jej może być trzech rodzajów – w dobroci, w pasji albo w ignorancji. A teraz posłuchaj o tym.
TEXT 2:
Aukščiausiasis Dievo Asmuo tarė: Pagal tai, kokią prigimtį įkūnyta siela gavo iš gamtos guṇų, jos tikėjimas gali būti trejopas: dorybės, aistros ar neišmanymo. Išgirski dabar apie tai.
TEKST 3:
O synu Bharaty, odpowiednio do swojego życia pod wpływem różnych sił natury, dana osoba rozwija określony typ wiary i wiara ta odpowiada siłom natury nabytym przez nią.
TEXT 3:
O Bharatos sūnau, vienoks ar kitoks tikėjimas priklauso nuo to, kaip gyvąją būtybę veikia gamtos guṇos. Sakoma, kad gyvoji būtybė išpažįsta tokį tikėjimą, kokios guṇos ją veikia.
TEKST 4:
Osoby w sile dobroci wielbią półbogów, a będący w sile pasji wielbią demony. Ci natomiast, którzy są w sile ignorancji, oddają cześć duchom i upiorom.
TEXT 4:
Žmonės, kurie yra dorybės guṇos, garbina pusdievius, tie, kurie yra aistros guṇos – demonus, o paveiktieji neišmanymo guṇos garbina vaiduoklius bei dvasias.
TEKSTY 5-6:
Ci, którzy oddają się surowym pokutom i umartwieniom niezalecanym przez pisma święte i praktykują je z powodu dumy, egotyzmu, pożądania i przywiązania, takie nierozsądne osoby, torturujące swoje narządy cielesne, jak również Duszę Najwyższą przebywającą wewnątrz, są demonicznej natury.
TEXTS 5-6:
Tie, kurie atlieka šventraščių nerekomenduojamą rūsčią askezę ir visa tai daro iš pasipūtimo bei egoizmo, skatinami geismo bei potraukių, kurie yra kvailiai ir kankina kūną, sudarytą iš materijos pradmenų, o taip pat ir Supersielą jame, tie yra demonai.
TEKST 7:
Nawet pokarm, w którym znajdują upodobanie określone osoby, jest trzech rodzajów, odpowiednio do trzech sił natury materialnej. To samo odnosi się do ofiar, wyrzeczenia i dobroczynności. Posłuchaj, a powiem ci, jakie są pomiędzy nimi różnice.
TEXT 7:
Valgis, kurį išsirenka žmogus – net ir tas yra trijų rūšių ir atitinka tris materialios gamtos guṇas. Tą patį galima pasakyti ir apie aukų atnašavimą, askezes bei labdarą. Dabar paklausyk, kuo jie skiriasi.
TEKST 8:
Pożywienie, w którym gustują osoby w sile dobroci, przedłuża życie i oczyszcza je, daje siłę, zdrowie, szczęście i zadowolenie. Taki zdrowy pokarm jest soczysty, oleisty i smaczny.
TEXT 8:
Valgis, patinkantis tiems, kurie yra dorybės guṇos, ilgina gyvenimą, apvalo būtį ir suteikia jėgų, sveikatos, laimės bei pasitenkinimo. Toks maistas – sultingas, riebus, sveikas ir mielas širdžiai.
TEKST 9:
W pożywieniu, które jest zbyt gorzkie, zbyt kwaśne, słone, ostre, suche i gorące, gustują ludzie w sile pasji. Pożywienie takie jest przyczyną bólów, przygnębienia i choroby.
TEXT 9:
Pernelyg kartus, rūgštus, sūrus, aštrus, pikantiškas, sausas bei deginantis valgis patinka tiems, kurie yra aistros guṇos. Šitoks maistas sukelia kančias, sielvartą ir ligas.
TEKST 10:
Natomiast pokarm, który gotowany jest na dłużej niż trzy godziny przed spożyciem, który jest bez smaku, nieświeży i zgniły, i pokarm składający się z resztek i nieczystych substancji, lubią ludzie będący w ignorancji.
TEXT 10:
Valgis, paruoštas anksčiau kaip prieš tris valandas iki valgant, beskonis, sugedęs ir dvokiantis, susidedantis iš kitų valgyto maisto likučių bei neliečiamų dalykų, patinka tiems, kurie yra tamsos guṇos.
TEKST 11:
Spośród wszystkich ofiar, w naturze dobroci są te, które spełniane są z obowiązku, zgodnie z zaleceniami pism świętych i bez oczekiwania nagrody.
TEXT 11:
Iš aukų – tos, kurios atnašaujamos vadovaujantis šventraščių nurodymais, iš pareigos ir netrokštant jokio atpildo, yra dorybės guṇos.
TEKST 12:
Ale te, które spełniane są dla jakiegoś celu czy korzyści materialnej, czy z powodu dumy, takie ofiary, o wodzu Bhāratów, są w naturze pasji.
TEXT 12:
Tačiau žinoki, o geriausias iš Bhāratų – aukos, atnašaujamos laukiant materialios naudos arba paskatintos išdidumo, priklauso aistros guṇai.
TEKST 13:
A te ofiary, których spełnianie nie pozostaje w zgodzie z zaleceniami pism świętych, w których nie rozdaje się prasādam [pożywienia duchowego], nie śpiewa hymnów ani nie wynagradza kapłanów, i które pozbawione są wiary – takie ofiary są w naturze ignorancji.
TEXT 13:
O bet kokia auka, kurią atnašaujant nesilaikoma šventraščių nurodymų, nedalijamas prasādam [dvasinis maistas], negiedami Vedų himnai ir neatlyginama šventikams, ir kuri atnašaujama be tikėjimo – yra neišmanymo guṇos.
TEKST 14:
Wyrzeczenie w stosunku do ciała polega na oddawaniu czci Najwyższemu Panu, braminom, mistrzowi duchowemu, wyżej rangą stojącym i starszym, jak ojcu i matce; jak również na zachowywaniu czystości, prostocie, życiu w celibacie, i łagodności.
TEXT 14:
Kūno askezė – tai Aukščiausiojo Viešpaties, brahmanų, dvasinio mokytojo, vyresniųjų, pavyzdžiui, tėvo bei motinos, gerbimas, švara, paprastumas, celibatas ir prievartos nenaudojimas.
TEKST 15:
Prostota mowy polega na prawdomówności i używaniu słów, które są przyjemne i korzystne, i które nie są przyczyną niepokoju dla innych. Należy również regularnie recytować Vedy.
TEXT 15:
Kalbos askezė pasireiškia tuo, kad sakomi teisingi, malonūs, palankūs, kitų netrikdantys žodžiai ir reguliariai cituojami Vedų raštai.
TEKST 16:
A zadowolenie, prostota, powaga, opanowanie i oczyszczenie swego życia jest wyrzeczeniem dla umysłu.
TEXT 16:
O pasitenkinimas, paprastumas, rimtis, savitvarda ir savo būties apvalymas yra proto askezė.
TEKST 17:
Te trzy wyrzeczenia praktykowane z transcendentalną wiarą przez ludzi, których celem nie jest osiągnięcie korzyści materialnych dla siebie, ale zadowolenie Najwyższego – są w naturze dobroci.
TEXT 17:
Ši trijų rūšių askezė, kurią su transcendentiniu tikėjimu atlieka žmonės, nelaukiantys materialios naudos, o siekiantys patenkinti Aukščiausiąjį – vadinasi dorybės guṇos askezė.
TEKST 18:
A te pokuty i wyrzeczenia, które praktykowane są pod wpływem dumy, w celu zdobycia szacunku, poważania i czci, uważane są za będące w sile pasji. Nie są one ani trwałe, ani stanowcze.
TEXT 18:
Askezė, atliekama iš puikybės, siekiant išsikovoti pagarbą, šlovę ir garbinimą, sakoma, yra aistros guṇos. Ji nėra nei pastovi, nei ilgalaikė.
TEKST 19:
Te natomiast pokuty i wyrzeczenia, które praktykowane są niemądrze przez uporczywe tortury siebie samego albo dla zniszczenia czy zaszkodzenia innym – są w sile ignorancji.
TEXT 19:
Askezė, atliekama iš kvailumo, kankinant save ar norint sunaikinti kitus ar jiems pakenkti, sakoma yra neišmanymo guṇos.
TEKST 20:
Dar dany z obowiązku, we właściwym czasie i we właściwym miejscu, wartościowej osobie, bez oczekiwania zwrotu – uważany jest za dobroczynność w sile dobroci.
TEXT 20:
Labdara, teikiama iš pareigos, nelaukiant atlygio, tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje bei jos vertam žmogui, yra dorybės guṇos.
TEKST 21:
Ale jałmużna dawana z oczekiwaniem czegoś w zamian albo z pragnieniem osiągnięcia czegoś, czy z niechęcią – jest dobroczynnością w sile pasji.
TEXT 21:
Tuo tarpu labdara, teikiama tikintis atlygio ar trokštant jos rezultatų sau, o taip pat jei ji atliekama nenoromis, yra aistros guṇos.
TEKST 22:
A dobroczynność okazywana w nieczystym miejscu i w niewłaściwym czasie, niewartym tego osobom, bez właściwej uwagi i szacunku – jest dobroczynnością w sile ignorancji.
TEXT 22:
O labdara, suteikta nešvarioje vietoje, netinkamu laiku, nevertoms asmenybėms ar atsainiai ir be pagarbos, yra neišmanymo guṇos.
TEKST 23:
Od początku stworzenia trzy słowa – om tat sat – były używane na wskazanie Najwyższej Absolutnej Prawdy. Bramini wymawiali te trzy reprezentacyjne symbole podczas intonowania hymnów wedyjskich i spełniania ofiar dla zadowolenia Najwyższego.
TEXT 23:
Nuo tada, kai sukurtas pasaulis, Aukščiausiajai Absoliučiai Tiesai pažymėti vartojami trys žodžiai – oṁ tat sat. Šiais trimis simboliniais įvaizdžiais naudojosi brahmanai, kai giedodavo Vedų himnus ir atnašaudavo aukas Aukščiausiojo patenkinimui.
TEKST 24:
Aby osiągnąć Najwyższego, wszystkie ofiary, pokuty i działalność dobroczynną transcendentaliści zaczynają – zgodnie z zasadami pism świętych – od „oṁ”.
TEXT 24:
Todėl transcendentalistai, pagal šventraščių nurodymus atnašaudami aukas, teikdami labdarą bei atlikdami askezę, šią veiklą visada pradeda skiemeniu „oṁ“, kad pasiektų Aukščiausiąjį.
TEKST 25:
Ofiary, pokuty i dobroczynność pełnić należy ze słowem „tat” i nie pragnąc rezultatu. A celem takich transcendentalnych czynów jest uwolnienie się z sideł materialnych.
TEXT 25:
Įvairių rūšių aukas, askezes ir labdarą reikia atlikti netrokštant jų vaisių sau ir su žodžiu „tat“. Šių transcendentinių veiksmų tikslas – išsivaduoti iš materijos pančių.
TEKSTY 26-27:
A celem służby oddania jest, o synu Pṛthy, Prawda Absolutna, określana słowem „sat”. Te ofiary, pokuty i dobroczynność, które zgodne są z naturą absolutną, spełniane są dla zadowolenia Najwyższej Osoby. I takie czynności ofiarne, jak i ich wykonawca, również określane są słowem „sat”.
TEXTS 26-27:
Absoliuti Tiesa yra atsidavimo aukos tikslas ir žymima žodžiu „sat“. Atnašaujantis šią auką irgi vadinasi „sat“, kaip ir visi aukojimo, askezės ir labdaros darbai, kurie atitinka absoliučią prigimtį ir yra skirti Aukščiausiajam Asmeniui patenkinti, o Pṛthos sūnau.
TEKST 28:
Ale ofiary, wyrzeczenia i pokuty praktykowane bez wiary w Najwyższego – są nietrwałe, o synu Pṛthy. Nazywane są one „asat” i nie przynoszą żadnego pożytku, ani w tym życiu, ani w następnym.
TEXT 28:
O Pṛthos sūnau, bet kokia auka, labdara ar askezė, atlikta netikint Aukščiausiąjį, yra laikina ir vadinasi „asat“. Tokia veikla niekam tikus, iš jos nebus naudos nei šį, nei kitą gyvenimą.