Akrūros maldos

Akrūra meldėsi: „Brangus Viešpatie, pagarbiai lenkiuosi Tau, nes Tu – aukščiausioji visų priežasčių priežastis, pirmapradė, neišsenkanti asmenybė, Nārāyaṇa. Iš Tavo bambos išaugo lotoso žiedas, o lotose gimė Brahmā – šios visatos kūrėjas. Kadangi Brahmā yra šios visatos priežastis, Tu esi visų priežasčių priežastis. Visi kosminio pasaulio pradai – žemė, vanduo, ugnis, oras, eteris, ego, taip pat materialios galios visuma, gamta, paribio galia, gyvosios esybės, protas, jutimai, jutimų objektai bei pusdieviai, kurie valdo kosmosą, – atsirado iš Tavo kūno.

Tu – visa ko Supersiela, ir vis dėlto niekas nepažįsta Tavojo transcendentinio pavidalo. Visus šio materialaus pasaulio gyventojus veikia materialios gamtos guṇos. Netgi pusdieviai, pavyzdžiui, Viešpats Brahmā, materialios gamtos veikimo apakinti, negali gerai pažinti Tavo transcendentinės būties, plytinčios anapus kosminio pasaulio, kurį sudaro trys materialios gamtos guṇos. Didieji išminčiai ir mistikai garbina Tave, kaip Aukščiausiąjį Dievo Asmenį, pirminę visų gyvųjų būtybių, kosminio pasaulio ir pusdievių priežastį. Jie garbina Tave, kaip visa aprėpiantį. Kai kurie mokyti brāhmaṇai garbina Tave apeigomis. Jie atnašauja Tau aukas, skirdami jas įvairiems pusdieviams. Kai kurie ypač vertina transcendentinį pažinimą. Atgavę ramybę, jie stengiasi atsisakyti visų materialių veiksmų ir atsideda filosofinėms paieškoms – jñāna-yogai, kurios tikslas – pažinti Tave.

Bhaktai, dar vadinami bhāgavatomis, garbina Tave, kaip Aukščiausiąjį Dievo Asmenį. Gavę būtinus įšventinimus, kad atliktų pañcarātrika-viddhi, jie žymi kūną tilaka ir garbina įvairius Tavo viṣṇu-mūrti pavidalus. Yra garbintojų, kuriuos vadina šivaitais. Jie seka įvairiais ācāryomis ir garbina Tave Viešpaties Śivos pavidalu.“

„Bhagavad-gītoje“ pasakyta, kad garbinti pusdievius reiškia netiesiogiai garbinti Aukščiausiąjį Viešpatį. Tačiau tai nėra teisinga garbinimo forma, nes garbinimo vertas tik Aukščiausiasis Dievo Asmuo, Nārāyaṇa. Pusdieviai Brahmā, Śiva ir kiti – tai materialiųjų ypatybių inkarnacijos, o šios ypatybės taip pat kyla iš Nārāyaṇos kūno. Iš tikrųjų prieš pasaulio sukūrimą nebuvo nieko, tik Nārāyaṇa, Aukščiausiasis Dievo Asmuo. Taigi pusdievių garbinimas neprilygsta Nārāyaṇos garbinimui.

Akrūra kalbėjo: „Pusdievių garbintojai sutelkia protą į kurį nors pusdievį, tačiau Tu esi visų gyvųjų būtybių, net ir pusdievių Supersiela, todėl šie garbintojai netiesiogiai garbina Tave. Per liūtį iš kalnų bėgantys upokšniai ne visada pasiekia jūrą. Kai kuriems tai pavyksta, o kai kuriems – ne. Taip ir pusdievių garbintojams gali pavykti, tačiau gali ir nepavykti Tave pasiekti. Niekas negali to laiduoti. Sėkmę lemia garbintojo uolumas.“

Vedose nurodoma, jog garbinant kurį nors pusdievį dar reikia atlikti ir tam tikras apeigas Nārāyaṇai, Yajñeśvarai, nes „Bhagavad-gītoje“ paminėta, kad pusdieviai negali patenkinti garbintojo noro be Nārāyaṇos, ar Kṛṣṇos, leidimo. „Bhagavad-gītoje“ taip sakoma: mayaiva vihitān hi tān – pusdieviai gali suteikti palaiminimą tiktai Aukščiausiojo Viešpaties valia. Jei pusdievių garbintojas pradeda blaiviai mąstyti, jis suvokia: „Pusdieviai suteikia palaiminimą tik Aukščiausiojo Viešpaties įgalioti, tad ar ne geriau garbinti Patį Aukščiausiąjį Viešpatį?“ Pusdievių garbintojai gali pasiekti Aukščiausiąjį Dievo Asmenį, tačiau tie, kurie mano, jog pusdieviai yra aukščiau už viską, galutinio tikslo nepasieks.

Akrūra tęsė savo maldą: „Brangus Viešpatie, pasaulyje viešpatauja trys materialios gamtos guṇos: dorybė, aistra ir neišmanymas. Jos valdo visus materialaus pasaulio gyventojus – pradedant Viešpačiu Brahma, baigiant nejudriomis būtybėmis – augalais bei medžiais. Brangusis Viešpatie, su pagarba lenkiuosi Tau, nes Tu nepavaldus trims guṇoms. Guṇų bangos nusineša visus, tačiau Tavęs jos neveikia. Brangus Viešpatie, ugnis – tai Tavo burna, žemė – Tavo pėdos, saulė – Tavo akis, dangus – Tavo bamba, pasaulio kryptys – Tavo ausys, erdvė – Tavo galva, pusdieviai – rankos, vandenynai ir jūros – Tavo pilvas, vėjai ir oras – Tavo jėga ir gyvybingumas. Augalai bei žolės – plaukeliai ant Tavo kūno. Debesys – Tavo plaukai, kalnai – kaulai ir nagai, dienos bei naktys – Tavo vokų mirksėjimas. Prajāpatis, protėvis – Tavo lyties organas, o lietūs – Tavo sėkla.

Brangusis Viešpatie, pasakyta, kad visos gyvosios būtybės bei įvairūs pusdieviai, valdovai, karaliai ir visi kiti glūdi Tavyje kaip neatsiejamos visumos dalelės. Tavęs neįmanoma pažinti moksliniais tyrimais. Transcendentinę Tavo būtį galėtume vaizduotis kaip neaprėpiamą vandenyną, kuriame knibžda įvairiausių rūšių gyvųjų būtybių, arba kaip kadambos vaisių, iš kurio išlenda mažyčiai uodai. Brangus Viešpatie, kad ir kokiais amžinaisiais pavidalais bei inkarnacijomis Tu apsireikštumei, Tu visada ateini į šį pasaulį išvaduoti gyvąsias būtybes nuo neišmanymo, iliuzijos bei sielvarto. Todėl visi žmonės gauna galimybę suvokti Tavo Šviesybės inkarnacijų bei žaidimų didybę ir amžinai šlovinti Tavo darbus. Neįmanoma suskaičiuoti visų Tavo pavidalų bei inkarnacijų, kaip neįmanoma suskaičiuoti Tavyje glūdinčių visatų.

Todėl su pagarba lenkiuosi žuvies inkarnacijai, kuri apsireiškė pasaulio naikinimo metu, nors Tavo Šviesybė – visų priežasčių priežastis. Su pagarba lenkiuosi Hayagrīvos inkarnacijai, kuri užmušė du demonus – Madhu ir Kaiṭabhą. Su pagarba lenkiuosi Tau, kurs apsireiškei milžino vėžlio pavidalu ir laikei didžiulį Mandaros kalną, o po to apsireiškei šerno pavidalu, kad išgelbėtumei Žemės planetą, nukritusią į Garbhodakos vandenis. Su pagarba lenkiuosi Tavo Šviesybei, apsireiškusiam Nṛsiṁhadevos pavidalu ir išgelbėjusiam daugybę bhaktų, kuriuos persekiojo žiaurūs bedieviai. Pagarbiai lenkiuosi Tau, kurs apsireiškei kaip Vāmanadeva ir didingais lotoso pėdų žingsniais apėjei tris pasaulius. Pagarbiai lenkiuosi Tau, kurs apsireiškei kaip Bhṛgu ainių Viešpats, kad išžudytumei šį pasaulį valdžiusius bedievius. Reiškiu pagarbą Tau, kurs apsireiškei Viešpaties Rāmos pavidalu ir užmušei demoną Rāvaṇą. Visi bhaktai garbina Tave kaip Raghu giminės valdovą, Viešpatį Rāmacandrą. Su pagarba lenkiuosi Tau, kurs apsireiškei kaip Viešpats Vāsudeva, Viešpats Saṅkarṣaṇa, Viešpats Pradyumna ir Viešpats Aniruddha. Su pagarba lenkiuosi Tau, kurs nužengei Viešpaties Buddhos pavidalu demonų ir bedievių suklaidinti. Su pagarba lenkiuosi Tau, kurs apsireiškei Kalki pavidalu, kad nubaustum tariamuosius karališkojo luomo atstovus, nusiritusius iki bjaurių mlecchų, kuriems jau nebetaikomi Vedų reguliatyvieji principai, lygio.

Brangusis Viešpatie, visi šio materialaus pasaulio gyventojai yra Tavo iliuzinės galios valdžioje. Nesuprasdami savęs ir klaidingai manydami, kad šiame pasaulyje viskas priklauso tik jiems, jie keliauja iš vieno kūno į kitą karminės veiklos bei jos pasekmių taku. Brangusis Viešpatie, aš ne išimtis tarp šių sąlygotųjų sielų. Aš, paikas žmogus, manau esąs laimingas, nes turiu namus, žmoną, vaikus, valstybę, nuosavybę bei turtus. Manydamas, jog esu laimingas, aš gyvenu tarsi svajų pasaulyje, nes visa tai laikina. Kvaila yra taip galvoti, bet šie dalykai man atrodo kažkuo pastovūs ir tikri. Brangus Viešpatie, neteisingai suvokdamas savąjį „aš“, laikausi nusitvėręs to, kas laikina, būtent – savo materialaus kūno, kuris nėra dvasinis ir verčia mane kentėti. Toks būties supratimas mane visiškai paklaidino, visos mano mintys nukrypo į dvejybių pasaulį ir aš pamiršau Tave, transcendentinės palaimos šaltinį. Aš netekau galimybės transcendentiškai bendrauti su Tavimi ir, palikęs žaliuojančią oazę, tarsi neišmanėlis ieškau dykumoje vandens. Sąlygotosios sielos geidžia numalšinti troškulį, tačiau nežino, kur rasti vandens. Jos palieka oazę, kurioje yra vandens, ir skuba į dykumą, kur jo nėra nė lašo. Brangus Viešpatie, aš visiškai nesuvaldau savo proto, kurį blaško nežaboti jutimai ir vilioja karminė veikla bei jos vaisiai. Todėl mano intelektas visiškai luošas. Brangusis Viešpatie, nė vienas žmogus, pakliuvęs į sąlygotą materialios egzistencijos būvį, negali deramai įvertinti Tavo lotoso pėdų didybės. Laimė, man pavyko priartėti prie Tavo lotoso pėdų, ir aš manau, jog tai – nepriežastinė Tavo malonė. Tu gali daryti ką nori, nes esi aukščiausiasis valdovas. Dabar man paaiškėjo, kad tik nepriežastine Tavo malone žmogus gali išsivaduoti iš pasikartojančių gimimų bei mirčių, toliau tobulėti ir galų gale prisirišti prie nesavanaudiškos tarnystės Tau.“

Akrūra puolė ant žemės priešais Viešpatį ir tarė: „Brangusis Viešpatie, Tavo amžinas transcendentinis pavidalas kupinas žinojimo. Vien sutelkus protą į Tavo pavidalą, galima suprasti ir pažinti visą būtį, nes Tu – pirminis pažinimo šaltinis. Tau, įvairių galių valdovui, priklauso aukščiausioji valdžia. Tu – Aukščiausiasis Brahmanas ir Aukščiausioji Asmenybė, aukščiausiasis valdovas ir materialiųjų galių šeimininkas. Su pagarba Tau lenkiuosi, nes Tu esi Vāsudeva, kuriame glūdi visa kūrinija. Tu – visa aprėpiantis Aukščiausiasis Dievo Asmuo, Tu – Supersiela, glūdinti visų širdyse ir vadovaujanti jų darbams. Dabar, Viešpatie, aš visiškai Tau atsiduodu. Apsaugok mane.“