Skip to main content

Bg. 6.18

Tekstas

yadā viniyataṁ cittam
ātmany evāvatiṣṭhate
nispṛhaḥ sarva-kāmebhyo
yukta ity ucyate tadā

Synonyms

yadā — kai; viniyatam — itin drausmingas; cittam — protas ir jo veikla; ātmani — transcendenciją; eva — tikrai; avatiṣṭhate — pasiekia; nispṛhaḥ — be troškimų; sarva — visų rūšių; kāmebhyaḥ — materialiam juslių tenkinimui; yuktaḥ — tvirtas yogoje; iti — tuo būdu; ucyate — sakoma yra; tadā — tada.

Translation

Kai yogos praktika sudrausminęs proto veiklą yogas tampa transcendentalus – be jokių materialių troškimų – jis, sakoma, pasiekia yogos pastovumą.

Purport

KOMENTARAS: Charakteringas bruožas, skiriantis yogą nuo paprasto žmogaus, yra tas, kad jis atsižadėjo materialių troškimų, kurių svarbiausias – seksas. Tobulas yogas taip gerai sudrausmina savo proto veiklą, kad jo daugiau nebegali sujaudinti materialūs troškimai. „Śrīmad-Bhāgavatam“ (9.4.18–20) tvirtinama, kad Kṛṣṇą įsisąmoninęs žmogus savaime pasiekia šią tobulumo pakopą:

sa vai manaḥ kṛṣṇa-padāravindayor
vacāṁsi vaikuṇṭha-guṇānuvarṇane
karau harer mandira-mārjanādiṣu
śrutiṁ cakārācyuta-sat-kathodaye
mukunda-liṅgālaya-darśane dṛśau
tad-bhṛtya-gātra-sparśe ’ṅga-saṅgamam
ghrāṇaṁ ca tat-pāda-saroja-saurabhe
śrīmat-tulasyā rasanāṁ tad-arpite
pādau hareḥ kṣetra-padānusarpaṇe
śiro hṛṣīkeśa-padābhivandane
kāmaṁ ca dāsye na tu kāma-kāmyayā
yathottama-śloka-janāśrayā ratiḥ

„Karalius Ambarīṣa pirmiausiai nukreipė mintis į Viešpaties Kṛṣṇos lotosines pėdas, po to paeiliui žodžius paskyrė transcendentinėms Viešpaties savybėms apibūdinti, rankas – Viešpaties šventyklai plauti, ausis – klausytis apie Viešpaties žygius, akis – transcendentinėms Viešpaties formoms regėti, kūną – Viešpaties bhaktams lytėti, nosį – uosti Viešpačiui aukotų lotoso žiedų kvapus, liežuvį – ragauti tulasī lapelį, paaukotą Viešpaties lotosinėms pėdoms, kojas – lankyti šventas vietas bei Viešpaties šventyklą, galvą – pagarbiai nusilenkti Viešpačiui, troškimus – Viešpaties misijai vykdyti. Ši transcendentinė veikla visiškai pritinka tyram bhaktui.“

Impersonalizmo pasekėjams šis transcendentinis būvis atrodo nenusakomas ir nepasiekiamas, bet (kaip rodo aukščiau cituotas Mahārājos Ambarīṣos veiklos aprašymas) jis yra lengvai pasiekiamas Kṛṣṇą įsisąmoninusiam žmogui. Tokia transcendentinė veikla atrodo neįgyvendinama tol, kol mintys nesutelktos į Viešpaties lotosines pėdas, nuolat Jį prisimenant. Nurodyta pasiaukojimo tarnystės veikla vadinama arcana, arba visų juslių panaudojimas tarnaujant Viešpačiui. Juslėms ir protui reikia veiklos. Jų slopinimas nieko gero neduos. Todėl paprastiems žmonėms, o ypač tiems, kurie neatsižadėjo pasaulio, transcendentaliai užimti protą ir jusles kaip anksčiau aprašyta – tai geriausias būdas siekti transcendentinių aukštumų. „Bhagavad-gītoje“ šis būdas vadinamas yukta.