Skip to main content

Bg. 6.11-12

Devanagari

शुचौ देशे प्रतिष्ठाप्य स्थिरमासनमात्मनः ।
नात्युच्छ्रितं नातिनीचं चैलाजिनकुशोत्तरम् ॥ ६.११ ॥
तत्रैकाग्रं मनः कृत्वा यतचित्तेन्द्रियक्रियः ।
उपविश्यासने युञ्ज्याद्योगमात्मविशुद्धये ॥ ६.१२ ॥

Tekstas

śucau deśe pratiṣṭhāpya
sthiram āsanam ātmanaḥ
nāty-ucchritaṁ nāti-nīcaṁ
cailājina-kuśottaram
tatraikāgraṁ manaḥ kṛtvā
yata-cittendriya-kriyaḥ
upaviśyāsane yuñjyād
yogam ātma-viśuddhaye

Synonyms

śucau — šventoje; deśe — žemėje; pratiṣṭhāpya — padėjęs; sthiram — tvirtą; āsanam — vietą sėdėti; ātmanaḥ — savo; na — nei; ati — per daug; ucchritam — aukštą; na — nei; ati — per daug; nīcam — žemą; caila-ajina — minkštu audeklu ir elnio kailiu; kuśa — bei kuśos žole; uttaram — užklotą; tatra — po to; eka-agram — sukoncentruoto dėmesio; manaḥ — protą; kṛtvā — padaręs; yata-citta — valdydamas protą; indriya — jusles; kriyaḥ — ir veiklą; upaviśya — sėdėdamas; āsane — ant pakylos; yuñjyāt — turi atlikti; yogam — yogos praktiką; ātma — širdį; viśuddhaye — išskaistinti.

Translation

Norint praktikuoti yogą reikia išeiti į nuošalią vietą, pasitiesti ant žemės kuśos žolės, užkloti ją elnio kailiu ir minkštu audeklu. Vieta sėdėti turi būti ne per aukšta, ne per žema ir būtinai šventoje vietoje. Patogiai ant jos įsitaisęs yogas turi praktikuoti yogą, kad suvaldęs protą, jusles bei veiklą ir sutelkęs mintis į vieną tašką, apvalytų širdį.

Purport

KOMENTARAS: „Šventa vieta“ – tai vieta, kurioje lankosi maldininkai. Indijoje yogai, transcendentalistai ar bhaktai, palieka namus ir apsigyvena šventose vietose: Prayāgoje, Mathuroje, Vṛndāvanoje, Hṛṣīkeśoje ir Hardvare; atsiskyrę jie praktikuoja yogą ten, kur teka šventos upės – Yamunā ir Ganga. Tačiau dažnai šitai yra neįmanoma, ypač Vakarų gyventojams. Vadinamosios didmiesčių yogos draugijos gal ir atneša kokią materialią naudą, tačiau jos visiškai netinka tikrajai yogos praktikai. Kas nesusivaldęs, kieno protas neramus, tas negali praktikuoti meditacijos. Todėl „Bṛhan-nāradīya Purāṇoje“ pasakyta, kad Kali-yugoje (dabartinėje yugoje, t.y. amžiuje), kai žmonės gyvena trumpai, kai jų dvasinis tobulėjimas vangus ir juos visą laiką slegia įvairūs rūpesčiai, geriausia dvasinio pažinimo priemonė – kartoti šventąjį Viešpaties vardą.

harer nāma harer nāma
harer nāmaiva kevalam
kalau nāsty eva nāsty eva
nāsty eva gatir anyathā

„Šiame vaidų bei veidmainystės amžiuje vienintelis būdas išsivaduoti – giedoti šventąjį Viešpaties vardą. Kito kelio nėra. Kito kelio nėra. Kito kelio nėra.“