Bg. 4.30
Tekstas
yajña-kṣapita-kalmaṣāḥ
yajña-śiṣṭāmṛta-bhujo
yānti brahma sanātanam
Synonyms
sarve — visi; api — nors iš pažiūros skirtingi; ete — šie; yajña-vidaḥ — gerai išmanantys aukų atnašavimo prasmę; yajña-kṣapita — apsivalę aukomis; kalmaṣāḥ — nuo atoveikio už nuodėmes; yajña-śiṣṭa — yajñų atnašavimo rezultatų; amṛta-bhujaḥ — paragavusieji to nektaro; yānti — pasiekia; brahma — aukščiausią; sanātanam — amžiną aplinką.
Translation
Visi šie aukotojai, suvokiantys aukos prasmę, apsivalo nuo atoveikio už nuodėmes ir, paragavę aukos vaisių nektaro, pakyla į aukščiausią amžiną aplinką.
Purport
KOMENTARAS: Ankstesni paaiškinimai apie įvairių rūšių aukas (būtent, asmeninės nuosavybės aukojimą, Vedų bei filosofinių doktrinų studijavimą ir yogos praktiką) išryškina bendrą jų tikslą – suvaldyti jusles. Pagrindinė materialios būties priežastis – juslinis pasitenkinimas, todėl, kol žmogus neatsikratys juslinio pasitenkinimo, tol jis neturės jokių galimybių pasiekti amžino, visiško žinojimo, palaimos ir pilnavertės būties lygmens. Šis lygmuo – amžina, t.y. Brahmano, aplinka. Visos aukščiau minėtos aukos padeda žmogui nusiplauti materialios būties atoveikį už nuodėmes. Dvasiškai tobulėjantis žmogus ne tik patiria laimę ir praturtina save šiame gyvenime, bet galiausiai įžengia į amžiną Dievo karalystę – arba įsilieja į beasmenį Brahmaną, arba džiaugiasi bendravimu su Aukščiausiuoju Dievo Asmeniu – Kṛṣṇa.