Skip to main content

Bg. 13.6-7

Tekstas

mahā-bhūtāny ahaṅkāro
buddhir avyaktam eva ca
indriyāṇi daśaikaṁ ca
pañca cendriya-gocarāḥ
icchā dveṣaḥ sukhaṁ duḥkhaṁ
saṅghātaś cetanā dhṛtiḥ
etat kṣetraṁ samāsena
sa-vikāram udāhṛtam

Synonyms

mahā-bhūtāni — didieji pradmenys; ahaṅkāraḥ — klaidinga savimonė; buddhiḥ — intelektas; avyaktam — neišreikštybė; eva — tikrai; ca — taip pat; indryāṇi — jutimo organų; daśa-ekam — vienuolika; ca — taip pat; pañca — penki; ca — taip pat; indriya-go-carāḥ — juslių objektai; icchā — noras; dveṣaḥ — neapykanta; sukham — laimė; duḥkham — kančia; saṅghātaḥ — visuma; cetanā — gyvybės požymiai; dhṛtiḥ — įsitikinimas; etat — visa tai; kṣetram — veiklos laukas; samāsena — glaustai; sa-vikāram — su sąveikomis; udāhṛtam — pateiktas.

Translation

Penki didieji pradmenys, klaidinga savimonė, intelektas, neišreikštybė, dešimt jutimo ir vykdomųjų organų bei protas, penki juslių objektai, noras, neapykanta, laimė, kančia, visuma, gyvybės požymiai ir įsitikinimai – visa tai drauge sudaro veiklos lauką ir jo sąveikas.

Purport

KOMENTARAS: Didžiųjų išminčių autoritetingi teiginiai, Vedų himnai ir „Vedānta-sūtros“ aforizmai padeda suprasti, kad sudedamosios šio pasaulio dalys visų pirma yra žemė, vanduo, ugnis, oras ir eteris. Tai penki didieji pradmenys (mahā bhūta). Toliau – klaidinga savimonė, intelektas ir trijų gamtos guṇų neišreikštas būvis. Po to – penkios pažinimo juslės: akys, ausys, nosis, liežuvis ir oda. Toliau – penki vykdomieji organai: balso stygos, kojos, rankos, šalinimo ir lytiniai organai. Virš jų – protas, kuris yra mumyse, ir kurį galime pavadinti vidine jusle. Taigi, kartu su protu, iš viso yra vienuolika jutimo ir vykdomųjų organų. Be to, egzistuoja penki juslių objektai: kvapas, skonis, forma, lytėjimas ir garsas. Šių dvidešimt keturių pradmenų visuma vadinama veiklos lauku. Analitiškai patyrinėję šiuos dvidešimt keturis pradmenis, labai gerai suvoktume veiklos lauką. Toliau seka troškimas, neapykanta, džiaugsmas ir sielvartas, atsirandantys tarpusavyje sąveikaujant didiesiems pradmenims ir atstovaujantys juos grubiajame kūne. Gyvybės požymiai reprezentuojami sąmonės ir įsitikinimo – tai subtilaus kūno (proto, savimonės ir intelekto) pasireiškimas. Šie subtilūs pradmenys irgi priskirtini veiklos laukui.

Penki didieji pradmenys – tai grubus klaidingos savimonės pasireiškimas. O jis savo ruožtu reprezentuoja pradinę klaidingos savimonės stadiją, vadinamą specialiu terminu – materialistine samprata – tāmasa-buddhi (neišmanymo paveiktu intelektu). O neišmanymo paveiktas intelektas reprezentuoja neišreikštą trijų materialios gamtos guṇų būvį. Neišreikštos materialios gamtos guṇos vadinamos pradhāna.

Norint smulkiau sužinoti apie dvidešimt keturis pradmenis bei jų sąveikas, reikia nuodugniau pastudijuoti filosofiją – „Bhagavad-gītoje“ pateikiama tik šio žinojimo santrauka.

Kūnas – visų šių faktorių reprezentacija. Jis patiria šešių tipų pokyčius: gimsta, auga, kurį laiką egzistuoja, sukuria šalutinius produktus, vysta ir galų gale išnyksta. Todėl laukas materialus ir laikinas. Tuo tarpu kṣetra- jña, lauką pažįstantis subjektas bei savininkas, yra kažkas kito.