Bg. 11.35
Devanagari
सञ्जय उवाच
एतच्छ्रुत्वा वचनं केशवस्य
कृताञ्जलिर्वेपमान: किरीटी ।
नमस्कृत्वा भूय एवाह कृष्णं
सगद्गदं भीतभीत: प्रणम्य ॥ ३५ ॥
एतच्छ्रुत्वा वचनं केशवस्य
कृताञ्जलिर्वेपमान: किरीटी ।
नमस्कृत्वा भूय एवाह कृष्णं
सगद्गदं भीतभीत: प्रणम्य ॥ ३५ ॥
Verse text
sañjaya uvāca
etac chrutvā vacanaṁ keśavasya
kṛtāñjalir vepamānaḥ kirīṭī
namaskṛtvā bhūya evāha kṛṣṇaṁ
sa-gadgadaṁ bhīta-bhītaḥ praṇamya
etac chrutvā vacanaṁ keśavasya
kṛtāñjalir vepamānaḥ kirīṭī
namaskṛtvā bhūya evāha kṛṣṇaṁ
sa-gadgadaṁ bhīta-bhītaḥ praṇamya
Synonyms
sañjayaḥ uvāca — Sañjaya tarė; etat — taip; śrutvā — išgirdęs; vacanam — kalbą; keśavasya — Kṛṣṇos; kṛta-añjaliḥ — sudėtom rankom; vepamānaḥ — virpėdamas; kirītī — Arjuna; namaskṛtvā — nusilenkdamas; bhūyaḥ — vėl; eva — taip pat; āha — tarė; kṛṣṇam — Kṛṣṇai; sa-gadgadam — virpančiu balsu; bhīta-bhītaḥ — išgąstingu; praṇamya — nusilenkdamas.
Translation
Sañjaya tarė Dhṛtarāṣṭrai: O valdove, išgirdęs šiuos Aukščiausiojo Dievo Asmens žodžius, Arjuna, visas virpėdamas iš baimės, sudėjęs rankas vis lenkėsi Viešpačiui Kṛṣṇai ir pagaliau virpančiu balsu prabilo.
Purport
KOMENTARAS: Kaip jau aiškinta, Arjuna, išvydęs Aukščiausiojo Dievo Asmens visatos pavidalą, apstulbsta iš nuostabos, tad daug kartų pagarbiai lenkiasi Kṛṣṇai ir virpančiu balsu pradeda melstis – ne kaip draugas, o kaip nuostabos apimtas bhaktas.