Kümnes Mantra

Dešimta mantra

Tekst

Tekstas

anyad evāhur vidyayā-
nyad āhur avidyayā
iti śuśruma dhīrāṇāṁ
ye nas tad vicacakṣire

Synonyms

anyat — erinev; eva — kindlasti; āhuḥ — öeldud; vidyayā — teadmiste viljelemisega; anyat — erinev; āhuḥ — räägitakse; avidyayā — mitteteadmised; iti — nii; śuśruma — ma kuulsin; dhīrāṇām — tasakaalukalt isikult; ye — kes; naḥ — meile; tat — seda; vicacakṣire — selgitanud.

anyat — viena; eva — tikrai; āhuḥ — pasakyta; vidyayā — plėtojant žinias; anyat — kita; āhuḥ — pasakyta; avidyayā — puoselėjant neišmanymą; iti — taip; śuśruma — aš girdėjau; dhīrāṇām — iš išmanančiųjų; ye — kurie; naḥ — mums; tat — tai; vicacakṣire — paaiškino.

Translation

Targad on seletanud, et teadmiste viljelemisega saavutatakse üks resultaat aga mitteteadmiste viljelemisega hoopis teine.

Išmintingieji paaiškino, kad plėtojant žinias pasiekiamas vienoks rezultatas, ir visai kitoks rezultatas pasiekiamas puoselėjant neišmanymą.

Purport

"Bhagavad-gītās" (13. 8-12) on öeldud, et teadmise kultuuri kohaselt peaks praktilises elus käituma järgmiselt:

Tryliktame „Bhagavad-gītos“ skyriuje (13.8–12) taip patariama plėtoti žinias:

1. Inimene peab ise saama täiuslikuks ning õppima teisi inimesi tõeliselt austama.

1. Tapti gerai išauklėtu žmogumi, tikru džentelmenu, ir išmokti rodyti deramą pagarbą artimam,

2. Vaid nime ja kuulsuse pärast ei peaks inimene end usklikuna välja näitama.

2. Nesidėti religingu tik dėl šlovės ir pripažinimo,

3. Inimene ei peaks põhjustama teistele rahutust oma keha või mõtete tegevuse või sõnade kaudu.

3. Netrikdyti kitų nei veiksmais, nei mintimis, nei žodžiais,

4. Inimene peaks õppima olema kannatlik, isegi kui teda provotseeritakse.

4. Net provokuojamam išmokti susivaldyti,

5. Läbikäimisel teistega ei tohiks inimene olla kahekeelne.

5. Išmokti vengti dviveidiškumo santykiuose su kitais,

6. Inimesel peab olema tõeline vaimne õpetaja, kes võib teda juhtida vaimse tunnetuseni jõudmisel ning tollele ācāryale ehk vaimsele õpetajale tuleb end allutada teenimise ja asjakohaste küsimustega.

6. Ieškoti bona fide dvasinio mokytojo, kuris padėtų pasiekti dvasinį tobulumą. Paklusti tokiam dvasiniam mokytojui, jam tarnauti ir klausti jo esminių dalykų,

7. Et jõuda enesetunnetuseni peab inimene käituma vastavalt pühakirja reeglitele.

7. Siekiant savęs pažinimo, laikytis reguliatyviųjų principų, kurie nurodyti apreikštuose raštuose,

8. Inimene peab jääma kindlaks pühakirja õpetusele.

8. Gerai suvokti apreikštųjų raštų tiesas,

9. Inimene peaks hoiduma igasugustest tegevustest, mis võivad teda takistada eneseteostuseni jõudmisel.

9. Visiškai atsisakyti to, kas priešinga savęs pažinimui,

10. Inimene ei peaks vastu võtma rohkem, kui ta vajab oma keha elus hoidmiseks.

10. Neimti daugiau, negu būtina kūno poreikiams patenkinti,

11. Inimene ei peaks end valel kombel identifitseerima labase keha materiaalse kattega ega pidama omaks neid, kes selle kehaga ühenduses on.

11. Nedaryti klaidos, tapatinant save su grubiu materialiu kūnu, ir nelaikyti savo nuosavybe tų, kurie turi ryšių su šiuo kūnu,

12. Inimene peaks alati meeles pidama, et senikaua kuni tal on materiaalne keha, peab ta olema valmis korduvateks sündideks, surmaks, vanaduseks, haigusteks.

12. Visada atminti, kad šiame materialiame kūne tenka patirti besikartojančias gimimo, senatvės, ligų bei mirties kančias ir kad beprasmiška kurti planus, kaip jų išvengti. Geriausia išeitis – surasti būdą, kaip atgauti savo dvasinį „aš“,

13. Inimene peaks pühenduma vaid neile elu vajadustele, mis võimaldavad vaimset edasiminekut.

13. Neprisirišti prie to, kas nėra būtina dvasiniam tobulėjimui,

14. Inimene ei peaks oma naisele, lastele, kodule pühenduma rohkem, kui on pühakirjas öeldud.

14. Neprisirišti prie žmonos, vaikų ir namų stipriau, negu nurodo apreikštieji raštai,

15. Inimene ei peaks olema õnnelik ega õnnetu mõtte poolt loodud soovide pärast.

15. Nei džiūgauti, nei liūdėti, susidūrus su kuo nors geistinu ar negeistinu, ir atminti, kad džiaugsmą bei liūdesį gimdo protas,

16. Inimene peaks end häirimatult pühenduma Jumala Isikule, Śrī Kṛṣṇale ning teenima Teda süvenenud tähelepanuga.

16. Tapti besąlygiškai atsidavusiu Dievo Asmens Śrī Kṛṣṇos bhaktu ir labai dėmesingai Jam tarnauti,

17. Inimene peaks eneses arendama soovi elada eraldatud paigas, kus on rahulik ja vaikne atmosfäär ning hoiduma rahvarikastest kohtadest, kus kogunevad mittepühendunud.

17. Ugdyti norą gyventi nuošalioje vietoje, tylioje ir ramioje aplinkoje, palankiomis dvasinei praktikai sąlygomis, ir vengti tankiai gyvenamų vietų, kuriose buriasi abhaktai,

18. Inimesest peaks saama teadlane või filosoof ning ta peaks tegelema vaimse teadmise uurimisega aga mitte materiaalsete teadmistega, saades aru, et vaimne teadmine on alaline, samal ajal, kui materiaalne teadmine lõppeb keha surmaga.

18. Tapti mokslininku arba filosofu ir gilintis į dvasinius mokslus, suvokiant, kad dvasinis pažinimas yra amžinas, o materialusis pažinimas baigiasi mirus kūnui.

Neist kaheksateistkümnest punktist koosneb tõelise teadmise järkjärgulise saavutamise protsess. Kõikvõimalikud teised juhised peale nende kuuluvad mitteteadmiste kategooriasse. Śrīla Bhaktivinoda Ṭhākura, suur ācārya, ütles, et kõik materiaalse teadmise vormid on vaid illusoorse energia väline avaldus ning see, kes neid arendab pole parem eeslist, "Śrī Īśopaniṣadis" on korratud sama mõtet. Teadmiste materiaalne areng tähendab praktiliselt inimolendile eesli staatuse andmist. Mõned kaasaegsed poliitikud nimetavad küll, end vaimsusega kaunistades, tsivilisatsiooni kaasaegset süsteemi saatanlikuks, kuid kahjuks ei hooli nad "Bhagavad-gītās" kirjeldatud tõelisest tarkusest ning ei saa seega saatanlikku situatsiooni muuta.

Šie aštuoniolika punktų – tai nuoseklaus proceso, kuris atveda į tikrąjį pažinimą, pakopos. Visi kiti pažinimo metodai priskirtini neišmanymo kategorijai. Didis ācārya Śrīla Bhaktivinoda Ṭhākura teigė, kad visos materialaus mokslo formos tėra išoriniai iliuzinės energijos aspektai, ir tas, kuris juos puoselėja, yra ne geresnis už asilą. „Śrī Īśopaniṣada“ kelia tą pačią mintį. Materialaus mokslo laimėjimai dabarties žmogų pavertė tikrų tikriausiu asilu. Kai kurie politikai materialistai, prisidengę dvasingumo skraiste, atvirai smerkia dabarties civilizaciją, vadina ją šėtoniška, tačiau patys, deja, nesistengia puoselėti tikrojo pažinimo, apie kurį kalba „Bhagavad-gītā“. Todėl šios šėtoniškos padėties jie pakeisti negali.

Tänapäeval peab iga poiss ennast küllalt tähtsaks ega austa enam vanemaid mehi. Seetõttu on tänu meie ülikoolide valele haridusele hakanud poisid kogu maailmas põhjustama vanematele inimestele peavalu. Seetõttu hoiatab "Śrī Īśopaniṣad" tõsiselt, et mitteteadmiste kultuur on teadmiste omast erinev. Ülikoolid on mitteteadmise keskused ja seetõttu on teadlased ametis surmarelvade loomisega, mis hävitaksid igasuguse eksistentsi teistes maades.

Tänapäeva üliõpilastele ei õpetata brahmacarya juhtivaid põhimõtteid, elu vaimset arengut ja samuti puudub neil igasugune usk pühakirja käskudesse. Religioosseid põhimõtteid õpetatakse vaid nime ja au pärast, aga mitte praktiliseks kasutamiseks. Seetõttu ei valitse vaenulikkus mitte ainult sotsiaalsel ja poliitilisel tasapinnal, vaid ka religioonis.

Mūsų dienų visuomenėje net nepatyręs jaunuolis manosi esąs nuo nieko nepriklausomas ir negerbia vyresniųjų. Visame pasaulyje jaunimas privertė susirūpinti vyresniąją kartą, nes šiuolaikiniuose universitetuose suteikiamas netinkamas išsimokslinimas. Todėl „Śrī Īśopaniṣada“ griežtai įspėja, kad žinių plėtojimas skiriasi nuo nemokšiškumo puoselėjimo. Universitetų kitaip nepavadinsi, kaip nemokšiškumo skleidimo židiniais. Juose dirbantys mokslininkai kuria mirtinus ginklus, kurie skirti nušluoti nuo žemės paviršiaus kitų šalių gyventojus. Šiandien studentai universitetuose nemokomi laikytis reguliatyviųjų brahmacaryos principų (skaistos įžadų, kuriuos duoda mokinys), netiki jie ir jokiais šventų raštų nurodymais. Religijos tiesų mokoma tik dėl šlovės ir pripažinimo, o ne tam, kad jomis būtų vadovaujamasi gyvenime. Todėl priešiškumas reiškiasi ne tik socialinėje ir politinėje, bet ir religijos srityje.

Ka on tänu mitteteadmisele maailma erinevates osades suurenenud natsionalism. Puuduvad igasugused teadmised sellest, et too väike inimeste maa on vaid mateeria kämp, mis ujub mõõtmatus materiaalses avaruses koos paljude teiste kämpudega. Kosmose suurusega võrreldes on need materiaalsed kämbud vaid nagu tolmu osakesed õhus. Kuna Jumal tegi need kämbud oma lahkuses täiuslikuks, siis on nad varustatud kõige vajalikuga kosmoses hõljumiseks. Meie sputnike juhid on oma saavutuste üle väga uhked, kuid nad ei näe Kõrgemat Juhti, kes juhib määratult suuremaid sputnike, mida nimetatakse planeetideks.

Žmonijai puoselėjant neišmanymą, įvairiose pasaulio dalyse paplito nacionalizmas ir šovinizmas. Niekas nebesusimąsto, kad mūsų mažytė planeta tėra materijos grumstelis, kartu su daugybe kitų plūduriuojąs neaprėpiamoje kosmoso erdvėje. Erdvės platybėse šie materijos grumsteliai tėra tarsi dulkelės ore. Iš Savo maloningumo Dievas sukūrė juos tobulus, todėl jie tobulai aprūpinti viskuo, kad galėtų plūduriuoti erdvėje. Kosminių laivų pilotai didžiuojasi savo laimėjimais, bet, deja, jie nepastebi aukščiausiojo vairininko, kuris valdo gigantiškus erdvėlaivius, vadinamus planetomis.

Kosmoses on lõputu arv päikesi koos lõputute planeetide süsteemiga. Meie, väikesed olendid, Jumala väikesed osakesed, püüame valitseda neid piiratud arvuga planeete korduva sünni ja surmaga, kuid see nurjub vanaduse ja haiguste tõttu. Inimene on määratud elama sada aastat, kuid see aeg on lühenenud 20-30 aastani. Tänu mittepiisavale haridusele, loovad lollitatud inimesed neil planeetidel oma natsionalisme, et saavutada meelte naudinguid neiks vähesteks aastateks. Need rumalad inimesed teevad igasuguseid plaane, kuidas muuta märgitud maa-alasid Maal nii täiuslikuks kui võimalik. See on äärmiselt naeruväärne. Seetõttu on ühed rahvad hakanud teistele rahvastele rahutusi põhjustama. Rohkem kui 50% nende energiast on kaitsevahendite tõttu rikutud, kusjuures tõelise teadmise kultuurist ei hoolita, ollakse ainult täiesti valesti uhked selle üle, et on edasi arenetud nii materiaalse, kui vaimse tarkuse osas.

Egzistuoja nesuskaičiuojama daugybė saulių ir nesuskaičiuojama daugybė planetų sistemų. Mes, be galo mažos, neatsiejamosios Aukščiausiojo Viešpaties dalelės, mažyčiai Dievo kūriniai, norime viešpatauti šiose nesuskaičiuojamose planetose. Todėl nuolatos vis gimstame ir mirštame, ir mus kankina senatvė bei ligos. Žmogaus gyvenimas trunka apie šimtą metų, bet jis nuolatos trumpėja ir jo trukmė ilgainiui tesieks dvidešimt–trisdešimt metų. Puoselėjant neišmanymą, apmulkinti žmonės šiose planetose sukūrė atskiras valstybes, kad per tuos kelis savo trumpo gyvenimo metus galėtų patirti kuo daugiau jutiminių malonumų. Kvaili žmonės kuria įvairiausius planus, kaip kuo saugiau atsitverti vieniems nuo kitų, tačiau tai neįgyvendinamas uždavinys, ir, norėdamos jį išspręsti, tautos viena kitai kelia didžiausią nerimą. Daugiau kaip penkiasdešimt procentų valstybės energijos iššvaistoma gynybai. Niekas iš tikrųjų nesirūpina žinių plėtojimu, ir, nepaisant to, žmonės didžiuojasi savo laimėjimais tiek materialinio, tiek dvasinio mokslo srityse.

"Śrī Īśopaniṣad" hoiatab meid tolle vale hariduse eest ning "Bhagavad-gītā" annab juhiseid, kuis arendada tõelist teadmist. Antud mantras on viidatud, et vidyā (tarkuse), kohta, võib saada informatsiooni dhīralt. Dhīra tähendab häirimatut, materiaalse illusiooni poolt mitte häiritut. Mitte keegi ei saa olla häirimatu, kuni ta pole jõudnud täiusliku vaimse tunnetuseni. Kui inimene on jõudnud täieliku vaimsuse tunnetuseni, siis ei ihalda ta enam midagi, ka ei kurda ta taga millegi kaotust. Taoline dhīra on jõudnud arusaamiseni, et too materiaalne keha ja mõistus, mis on tekkinud materiaalse ühinemise teel, on võõrad elemendid ja seetõttu püüab ta halva tehingu juures saavutada parimat.

„Śrī Īśopaniṣada“ įspėja mus apie tokį neteisingo švietimo pavojų, o „Bhagavad-gītā“ moko, kaip plėtoti tikrąjį pažinimą. Ši mantra primena, kad vidyos (žinių) reikia semtis iš dhīros. Dhīra yra tas, kurio netrikdo materiali iliuzija. Išlikti iliuzijos netrikdomam tegalima pasiekus brandų dvasinį suvokimą, kai jau nieko nebegeidžiama ir dėl nieko nebesigailima. Dhīra supranta, kad materialus kūnas bei protas yra jam svetimi ir kad juos jis gavo atsitiktinai, suėjęs į sąlytį su materija. Tai suvokdamas, iš šio prasto sandėrio jis stengiasi išpešti kuo daugiau naudos.

Materiaalne keha ja mõistus on vaimsele olendile halb tehing. Elusolendil on elavas maailmas teised ülesanded, sest see materiaalne maailm on surnud. Seni kuni elavad vaimsed osakesed valitsevad surnud mateeria kämbukeste üle, tundub surnud maailm olevat elav. Kuid tegelikult on need elavad hinged, Kõrgema Elusolendi osakesed, kes liigutavad maailma. Dhīrad on need, kes on saanud neist asjaoludest teadlikuks, kuna on kuulnud seda kõrgemalt autoriteedilt ja jõudnud reguleerivate põhimõtete järgimise kaudu nende tunnetamiseni.

Materialus kūnas ir protas dvasinei gyvai esybei yra blogo sandėrio vaisius. Ji pašaukta gyventi ir veikti gyvame dvasiniame pasaulyje, o šis materialus pasaulis – negyvas. Jis tik atrodo gyvas, nes gyvos dvasinės kibirkštys manipuliuoja negyvos materijos elementais. Varomoji šio pasaulio jėga yra gyvosios sielos, neatsiejamos Aukščiausiosios Gyvos Būtybės dalys. Tie, kurie sužinojo apie tai iš aukštesnių autoritetų lūpų ir pritaikė šias žinias gyvenime, laikydamiesi reguliatyviųjų principų, vadinasi dhīros.

Selleks, et järgida reguleerivaid põhimõtteid, peab inimene minema tõelise uskliku katuse alla. Transtsendentaalne teade jõuab vaimselt õpetajalt õpilaseni reguleerivate põhimõtete kaudu, aga mitte mitteteadmise hariduse riskantsel teel. Dhīraks võib saada vaid Jumala Isiku alandliku kuulamise läbi. Hea õpilane peab olema nagu Arjuna ning vaimne õpetaja peab olema nagu Jumal Ise. Selline on vidyā, teadmise õppimise protsess dhīralt, häirimatult.

Norint laikytis reguliatyviųjų principų, reikia kreiptis prieglobsčio į bona fide dvasinį mokytoją. Transcendentines žinias mokinys gauna iš dvasinio mokytojo, laikydamasis reguliatyviųjų principų, o ne eidamas pavojingu nemokšiško švietimo keliu. Dhīra tegalima tapti, nuolankiai klausantis bona fide dvasinio mokytojo žodžių. Štai Arjuna tapo dhīra, nuolankiai klausydamasis Viešpaties Kṛṣṇos, Pačios Dievo Asmenybės. Idealus mokinys turi būti panašus į Arjuną, o dvasinis mokytojas – vertas Paties Viešpaties. Tokiu būdu gaunama vidyā (žinios) iš dhīros, nesutrikdomojo.

Adhīra, see, kes pole teinud läbi dhīra õppust, ei saa olla juht. Kaasaegsed poliitikud, kes pakuvad end välja nagu dhīrad, on ise tegelikult adhīrad. Neilt on mõttetu oodata täiuslikku tarkust. Nad on ametis oma palga, dollarite ja naelte pärast. Kuidas saavad nad juhtida rahvast eneseteostuse teel? Inimene peab tegeliku hariduse saamiseks kuulama dhīrat.

Adhīra (tas, kuris nesimokė pas dhīrą) negali vadovauti mokymo procesui. Šiuolaikiniai politikai, kurie dedasi dhīromis, iš tikrųjų yra adhīros, todėl iš jų nėra ko tikėtis gauti tobulų žinių. Jiems terūpi, kaip pralobti, kaupiant dolerius ir centus. Argi jie gali išvesti žmones į teisingą savęs pažinimo kelią? Todėl, norint įgyti tikrą išsilavinimą, reikia nuolankiai klausytis dhīros.