VERZ 28
TEXT 28
Besedilo
Tekstas
tapas taptaṁ kṛtaṁ ca yat
asad ity ucyate pārtha
na ca tat pretya no iha
tapas taptaṁ kṛtaṁ ca yat
asad ity ucyate pārtha
na ca tat pretya no iha
Synonyms
Synonyms
aśraddhayā – brez vere; hutam – darovano v žrtvovanju; dattam – dano; tapaḥ – askeza; taptam – opravljeno; kṛtam – prirejeno; ca – tudi; yat – to, kar; asat – lažno; iti – tako; ucyate – rečeno je, da je; pārtha – o Pṛthin sin; na – nikoli; ca – tudi; tat – to; pretya – po smrti; na u – niti; iha – v tem življenju.
aśraddhayā — be tikėjimo; hutam — atnašauta auka; dattam — atiduota; tapaḥ — askezė; taptam — atlikta; kṛtam — padaryta; ca — taip pat; yat — tai, kas; asat — netikra; iti — taip; ucyate — yra vadinama; pārtha — o Pṛthos sūnau; na — niekada; ca — taip pat; tat — tai; pretya — po mirties; na u — nei; iha — šiame gyvenime.
Translation
Translation
Žrtvovanja, dajanje miloščine in askeza, pri katerih je človek brez vere v Vsevišnjega, o Pṛthin sin, so začasni. Take dejavnosti se imenujejo „asat“ in ne prinesejo koristi ne v tem ne v naslednjem življenju.
O Pṛthos sūnau, bet kokia auka, labdara ar askezė, atlikta netikint Aukščiausiąjį, yra laikina ir vadinasi „asat“. Tokia veikla niekam tikus, iš jos nebus naudos nei šį, nei kitą gyvenimą.
Purport
Purport
Vsaka dejavnost – pa naj bo to prirejanje žrtvovanj, dajanje miloščine, askeza ali kar koli drugega – je brezkoristna, če je ne opravljamo s transcendentalnim motivom. Zato je v tem verzu rečeno, da je tako delovanje ničvredno. Vsa svoja dejanja bi morali posvetiti Vsevišnjemu in jih opravljati z zavestjo Kṛṣṇe. Brez vere v Vsevišnjega in brez dobrega vodstva bo naše delovanje zmeraj brezplodno. Vsi vedski spisi govorijo o tem, da bi morali imeti vero v Vsevišnjega. Iz Ved je jasno, da je cilj življenja razumeti Kṛṣṇo. Kdor ne poskuša doseči tega cilja, ne more doseči popolnosti. Zato je najbolje, da od samega začetka pod vodstvom verodostojnega duhovnega učitelja delujemo za Kṛṣṇo. Tako nas bo zmeraj spremljal uspeh.
KOMENTARAS: Bet kokia veikla – auka, labdara ar askezė – nesuteiks jokios naudos, jei jos tikslas nėra transcendentinis. Todėl posmas skelbia, kad ji nieko verta. Viską reikia atlikti sutelkus mintis į Kṛṣṇą ir skirti Aukščiausiajam. Jei tokio tikėjimo ir deramo vadovo nėra, neverta laukti jokių rezultatų. Visi Vedų raštai skatina tikėti Aukščiausiąjį. Visi Vedų mokymai kreipia į Aukščiausiąjį tikslą – Kṛṣṇos pažinimą. Nesivadovaujant šiuo principu sėkmės sulaukti neįmanoma. Todėl geriausias kelias – iš pat pradžių veikti Kṛṣṇos sąmonės dvasia, bona fide dvasiniam mokytojui vadovaujant. Toks kelias veda į visokeriopą sėkmę.
Ljudi v pogojenem stanju zanima čaščenje polbogov, duhov in yakṣ, kakršen je Kuvera. Guṇa vrline je boljša od strasti in nevednosti, kdor deluje za Kṛṣṇo, pa je onstran vseh treh guṇ materialne narave. Obstaja sicer metoda postopnega duhovnega napredovanja, toda na najboljši poti je tisti, ki se po zaslugi druženja s čistimi bhaktami takoj posveti metodi zavesti Kṛṣṇe. To pot nam v tem poglavju priporoča tudi Kṛṣṇa. Da bi jo lahko uspešno prehodili, moramo najprej poiskati verodostojnega duhovnega učitelja in se pod njegovim vodstvom izšolati. Potem bomo lahko razvili vero v Vsevišnjega. Vera sčasoma dozori v ljubezen do Boga in ta ljubezen je najvišji cilj vseh živih bitij. Zato bi se morali metodi zavesti Kṛṣṇe posvetiti brez odlašanja. To je sporočilo sedemnajstega poglavja.
Sąlygotos sielos linkusios garbinti pusdievius, dvasias ar Yakṣas, pvz. Kuverą. Dorybės guṇa geresnė už aistros ir neišmanymo guṇas, tačiau tas, kuris tiesiogiai kreipiasi į Kṛṣṇos sąmonę, yra transcendentalus trims materialios gamtos guṇoms. Galimas ir tobulėjimo etapais kelias, tačiau geriausias yra toks metodas, kai su tyrais bhaktais bendraujantis žmogus kreipiasi tiesiog į Kṛṣṇos sąmonę. Toks metodas rekomenduojamas šiame skyriuje. Norėdami, kad šiame kelyje mus lydėtų sėkmė, visų pirma turime surasti tinkamą dvasinį mokytoją ir jam vadovaujant baigti tam tikrą mokymosi kursą. Tada išsiugdysime tikėjimą Aukščiausiuoju. Ilgainiui tikėjimas subręs ir tuomet jis vadinsis meile Dievui. Meilė Dievui – galutinis gyvųjų esybių tikslas. Taigi reikia tiesiogiai įsijungti į Kṛṣṇos sąmonę. Tokią žinią skelbia septynioliktas skyrius.
Tako se končajo Bhaktivedantova pojasnila sedemnajstega poglavja Śrīmad Bhagavad-gīte z naslovom "Vrste vere".
Taip Bhaktivedanta baigia komentuoti septynioliktąjį „Śrīmad Bhagavad- gītos“ skyrių, pavadintą „Tikėjimo atmainos“.