TEXT 16

Devanagari

किं कर्म किमकर्मेति कवयोऽप्यत्र मोहिताः ।
तत्ते कर्म प्रवक्ष्यामि यज्ज्ञात्वा मोक्ष्यसेऽश‍ुभात् ॥ १६ ॥

Text

Tekstas

kiṁ karma kim akarmeti
kavayo ’py atra mohitāḥ
tat te karma pravakṣyāmi
yaj jñātvā mokṣyase ’śubhāt

Synonyms

kim — what is; karma — action; kim — what is; akarma — inaction; iti — thus; kavayaḥ — the intelligent; api — also; atra — in this matter; mohitāḥ — are bewildered; tat — that; te — unto you; karma — work; pravakṣyāmi — I shall explain; yat — which; jñātvā — knowing; mokṣyase — you will be liberated; aśubhāt — from ill fortune.

kim — kas yra; karma — veiksmas; kim — kas yra; akarma — neveikimas; iti — šitaip; kavayaḥ — išminčiai; api — taip pat; atra — šiuo klausimu; mohitāḥ — suklaidinti; tat — tą; te — tau; karma — darbą; pravakṣyāmi — paaiškinsiu; yat — apie kurį; jñātvā — žinodamas; mokṣyase — išsivaduosi; aśubhāt — nuo visų nelaimių.

Translation

Even the intelligent are bewildered in determining what is action and what is inaction. Now I shall explain to you what action is, knowing which you shall be liberated from all misfortune.

Net ir išmintingasis susipainioja, bandydamas apibrėžti, kas yra veiksmas, o kas – neveikimas. Dabar Aš paaiškinsiu, kas yra veiksmas. Tai žinodamas tu išsivaduosi nuo visų nelaimių.

Purport

Action in Kṛṣṇa consciousness has to be executed in accord with the examples of previous bona fide devotees. This is recommended in the fifteenth verse. Why such action should not be independent will be explained in the text to follow.

KOMENTARAS: Veikti su Kṛṣṇos sąmone reikia pagal anksčiau gyvenusių bona fide bhaktų pavyzdžius.Tai rekomenduojama penkioliktame posme. Tolesniame tekste bus paaiškinta, kodėl negalima veikti savo nuožiūra.

To act in Kṛṣṇa consciousness, one has to follow the leadership of authorized persons who are in a line of disciplic succession as explained in the beginning of this chapter. The system of Kṛṣṇa consciousness was first narrated to the sun-god, the sun-god explained it to his son Manu, Manu explained it to his son Ikṣvāku, and the system is current on this earth from that very remote time. Therefore, one has to follow in the footsteps of previous authorities in the line of disciplic succession. Otherwise even the most intelligent men will be bewildered regarding the standard actions of Kṛṣṇa consciousness. For this reason, the Lord decided to instruct Arjuna in Kṛṣṇa consciousness directly. Because of the direct instruction of the Lord to Arjuna, anyone who follows in the footsteps of Arjuna is certainly not bewildered.

Šio skyriaus pradžioje buvo paaiškinta, kad norintysis veikti su Kṛṣṇos sąmone turi paklusti įgaliotiems vadovams, kurie priklauso mokinių sekai. Kṛṣṇos sąmonės sistema pirmiausiai buvo apibūdinta Saulės dievui, Saulės dievas ją persakė savo sūnui Manu, o Manu – sūnui Ikṣvāku; taigi Kṛṣṇos sąmonės sistema žemėje žinoma nuo senų senovės. Todėl reikia sekti praeities autoritetų, priklausančių mokinių sekai, pavyzdžiu. Kitaip net patys išmintingiausieji niekad nesutars, kokia turi būti tikroji Kṛṣṇos sąmonės veikla. Todėl Viešpats ir nutarė tiesiogiai mokyti Arjuną Kṛṣṇos sąmonės. Kas seks Arjunos pavyzdžiu, tas tikrai nedarys klaidų, nes Arjuna tiesioginius nurodymus gavo iš Paties Viešpaties.

It is said that one cannot ascertain the ways of religion simply by imperfect experimental knowledge. Actually, the principles of religion can only be laid down by the Lord Himself. Dharmaṁ tu sākṣād bhagavat-praṇītam (Bhāg. 6.3.19). No one can manufacture a religious principle by imperfect speculation. One must follow in the footsteps of great authorities like Brahmā, Śiva, Nārada, Manu, the Kumāras, Kapila, Prahlāda, Bhīṣma, Śukadeva Gosvāmī, Yamarāja, Janaka and Bali Mahārāja. By mental speculation one cannot ascertain what is religion or self-realization. Therefore, out of causeless mercy to His devotees, the Lord explains directly to Arjuna what action is and what inaction is. Only action performed in Kṛṣṇa consciousness can deliver a person from the entanglement of material existence.

Sakoma, kad jokie eksperimentai neįrodys religijos teisingumo, nes eksperimentinis mokslas – netobulas. Iš tikrųjų religijos principus tegali nustatyti tik Pats Dievas. Dharmaṁ tu sākṣād bhagavat-praṇītam (SB 6.3.19). Religijos principų negalima išgalvoti ribotais samprotavimais. Reikia sekti didžiaisiais autoritetais: Brahma, Śiva, Nārada, Manu, Kumārais, Kapila, Prahlāda, Bhīṣma, Śukadeva Gosvāmiu, Yamarāja, Janaka ir Bali Mahārāja. Spekuliatyvūs samprotavimai nepadės sužinoti, kas yra religija arba savęs pažinimas. Todėl iš nepriežastinės malonės Savo bhaktams, Viešpats tiesiogiai aiškina Arjunai, kas yra veiksmas, o kas – neveikimas. Tik Kṛṣṇos sąmonės veikla gali išgelbėti žmogų iš materialios būties spąstų.