Bg. 17.2
Devanagari
श्रीभगवानुवाच
त्रिविधा भवति श्रद्धा देहिनां सा स्वभावजा ।
सात्त्विकी राजसी चैव तामसी चेति तां शृणु ॥ २ ॥
त्रिविधा भवति श्रद्धा देहिनां सा स्वभावजा ।
सात्त्विकी राजसी चैव तामसी चेति तां शृणु ॥ २ ॥
Verse text
śrī-bhagavān uvāca
tri-vidhā bhavati śraddhā
dehināṁ sā svabhāva-jā
sāttvikī rājasī caiva
tāmasī ceti tāṁ śṛṇu
tri-vidhā bhavati śraddhā
dehināṁ sā svabhāva-jā
sāttvikī rājasī caiva
tāmasī ceti tāṁ śṛṇu
Synonyms
śrī-bhagavān uvāca — Aukščiausiasis Dievo Asmuo tarė; tri-vidhā — trijų rūšių; bhavati — tampa; śraddhā — tikėjimas; dehinām — įkūnyto; sā — tas; sva-bhāva-jā — pagal jo materialios gamtos guṇą; sāttvikī — dorybės guṇos; rājasī — aistros guṇos; ca — taip pat; eva — tikrai; tāmasī — neišmanymo guṇos; ca — ir; iti — taip; tām — tą; śṛṇu — išgirsk iš Manęs.
Translation
Aukščiausiasis Dievo Asmuo tarė: Pagal tai, kokią prigimtį įkūnyta siela gavo iš gamtos guṇų, jos tikėjimas gali būti trejopas: dorybės, aistros ar neišmanymo. Išgirski dabar apie tai.
Purport
KOMENTARAS: Susipažinusius su šventraščių taisyklėmis, tačiau iš tingumo ar ištižimo jų nevykdančius veikia materialios gamtos guṇos. Jiems būdingas prigimties savybes nulemia ankstesnė veikla, atlikta pagal dorybės, aistros ar neišmanymo guṇą. Gyvoji esybė yra amžinai susijusi su skirtingomis gamtos guṇomis. Kadangi gyvoji esybė kontaktuoja su materialia gamta, priklausomai nuo jos sąsajų su materialiomis guṇomis, susiformuoja tam tikra mąstysena. Tačiau jei žmogus bendrauja su bona fide dvasiniu mokytoju ir gyvena vadovaudamasis jo bei šventraščių nurodymais, jo prigimties savybės gali kisti. Palengva jo būklė pakinta, ir iš neišmanymo arba iš aistros jis pakyla į dorybę. Taigi aklas tikėjimas, kurį sąlygoja tam tikra gamtos guṇa, negali padėti žmogui pasiekti tobulumo būvio. Reikia nuodugniai išnagrinėti dalyko esmę, pasitelkus intelektą ir bendraujant su bona fide dvasiniu mokytoju. Šitaip galime pakeisti savo padėtį ir pakilti į aukštesnę gamtos guṇą.