VERZ 46
TEXT 46
Besedilo
Tekstas
sarvataḥ samplutodake
tāvān sarveṣu vedeṣu
brāhmaṇasya vijānataḥ
sarvataḥ samplutodake
tāvān sarveṣu vedeṣu
brāhmaṇasya vijānataḥ
Synonyms
Synonyms
yāvān – vse, kar; arthaḥ – je namenjen; uda-pāne – v vodnjaku; sarvataḥ – v vsakem pogledu; sampluta-udake – v velikem jezeru; tāvān – podobno; sarveṣu – v vsej; vedeṣu – vedski književnosti; brāhmaṇasya – človeka, ki pozna Vrhovni Brahman; vijānataḥ – ki ima popolno znanje.
yāvān — visa kas; arthaḥ — naudingo; uda-pāne — vandens šulinyje; sarvataḥ — visais atžvilgiais; sampluta-udake — dideliame vandens telkinyje; tāvān — lygiai taip ir; sarveṣu — visuose; vedeṣu — Vedų raštuose; brāhmaṇasya — žmogui, kuris yra patyręs Aukščiausiąjį Brahmaną; vijānataḥ — tam, kuris turi visišką žinojimą.
Translation
Translation
Vse, za kar uporabljamo majhen vodnjak, lahko hkrati opravimo v velikem jezeru. Vse cilje Ved pa lahko doseže, kdor pozna njihov končni cilj.
Visas reikmes, kurias patenkina mažas šulinys, gali patenkinti ir didelis vandens telkinys. Taip ir žinantis galutinį Vedų tikslą pasiekia visus kitus jų tikslus.
Purport
Purport
Namen obredov in žrtvovanj, opisanih v delu Ved, imenovanem karma-kāṇḍa, je spodbuditi ljudi k postopnemu napredovanju v samospoznavanju. Kaj je namen samospoznavanja, je pojasnjeno v petnajstem poglavju Bhagavad-gīte (15.15): namen proučevanja Ved je spoznati Gospoda Kṛṣṇo, pravzrok vsega. Samospoznanje je torej spoznanje Kṛṣṇe in našega večnega odnosa z Njim. Odnos živega bitja s Kṛṣṇo je prav tako opisan v petnajstem poglavju Bhagavad-gīte (15.7). Živa bitja so sestavni delci Kṛṣṇe, zato je oživitev zavesti Kṛṣṇe najvišja popolnost vedskega znanja, ki jo lahko doseže individualno živo bitje. To je rečeno tudi v Śrīmad-Bhāgavatamu (3.33.7):
KOMENTARAS: Ritualai bei aukojimai, minimi Vedų raštų karma-kāṇḍos skyriuje, skatina laipsniškai siekti savęs pažinimo. O savęs pažinimo tikslas yra aiškiai apibrėžtas penkioliktame „Bhagavad-gītos“ skyriuje (15.15): Vedų studijavimo tikslas – pažinti Viešpatį Kṛṣṇą, pirmapradę visa ko priežastį. Taigi pažinti save – tai pažinti Kṛṣṇą ir amžinus savitarpio ryšius su Juo. Apie gyvųjų esybių ir Kṛṣṇos ryšį užsimenama ir penkioliktame „Bhagavad-gītos“ skyriuje (15.7). Gyvosios esybės – sudėtinės Kṛṣṇos dalelės, todėl Vedų pažinimo viršūnė – atgaivinti individualių gyvųjų esybių Kṛṣnos sąmonę. Tai patvirtinta „Śrīmad-Bhāgavatam“ (3.33.7):
yaj-jihvāgre vartate nāma tubhyam
tepus tapas te juhuvuḥ sasnur āryā
brahmānūcur nāma gṛṇanti ye te
yaj-jihvāgre vartate nāma tubhyam
tepus tapas te juhuvuḥ sasnur āryā
brahmānūcur nāma gṛṇanti ye te
„O moj Gospod, kdor poje Tvoje sveto ime, je dosegel najvišjo stopnjo samospoznanja, čeprav je morda rojen v družini nizkega porekla, kot je družina caṇḍāle [psojedca]. Tak človek je gotovo živel asketsko, opravil najrazličnejša žrtvovanja, predpisana v Vedah, velikokrat proučil vedsko književnost in se okopal na vseh svetih romarskih mestih, zato velja za najboljšega med arijci.“
„O mano Viešpatie, tas, kuris kartoja Tavo šventąjį vardą, net jei jis žemos kilmės, gimęs caṇḍālos (šunėdžio) šeimoje – yra pasiekęs aukščiausiąjį dvasinės savivokos lygį. Toks žmogus bus atlikęs visų rūšių askezes bei aukas pagal Vedose nurodytus ritualus, daug kartų išstudijavęs Vedų raštus, o prieš tai nusimaudęs visose šventose vietose. Jis laikomas geriausiu tarp āryų.“
Biti moramo dovolj inteligentni in razumeti smisel Ved; ne smemo biti privrženi zgolj obredom in si želeti dviga v rajsko kraljestvo, da bi lahko tam izkušali večje čutne užitke. V današnjem času se navaden človek ne more držati vseh pravil za opravljanje vedskih obredov, pa tudi Vedānte in vseh Upaniṣad ne more natančno proučiti. Za opravljanje vedskih ritualov je potrebnega veliko časa, energije, znanja in sredstev. V tej dobi jih je skorajda nemogoče opravljati. Najvišji cilj Ved pa lahko dosežemo s petjem Gospodovega svetega imena, kar je učil Gospod Caitanya, odrešitelj vseh padlih duš. Ko je veliki poznavalec Ved Prakāśānanda Sarasvatī vprašal Gospoda Caitanyo, zakaj kakor sentimentalist poje Gospodovo sveto ime, namesto da bi proučeval filozofijo Vedānte, mu je Gospod odvrnil, da Ga ima Njegov duhovni učitelj za velikega neumneža in Mu je zato naročil, naj poje sveto ime Gospoda Kṛṣṇe. Ko je to storil, je postal zanesen kakor blaznež. V dobi kali je večina ljudi nespametna in nima primerne izobrazbe za razumevanje filozofije Vedānte. Najvišji cilj filozofije Vedānte doseže, kdor brez žalitev poje Gospodovo sveto ime. filozofija Vedānte je zaključek vedske modrosti, njen avtor in poznavalec pa je Gospod Kṛṣṇa. Najboljši vedantist je velika duša, ki uživa v petju Gospodovega svetega imena. To je končni cilj mističnega nauka Ved.
Taigi reikia būti pakankamai išmintingiems ir suprasti Vedų paskirtį, o nesižavėti tiktai ritualais ir trokšti pasikelti į dangaus karalystes, kuriose aukštesnis juslinio pasitenkinimo lygis. Mūsų laikų paprastas žmogus tiesiog neįstengtų laikytis visų Vedų ritualams nustatytų taisyklių, nuodugniai išstudijuoti visą Vedāntą ir Upaniṣadas. Norėdami pasiekti visus Vedų tikslus, turėtume tam skirti daug laiko, jėgų, išmanymo bei išteklių. Vargu ar mūsų laikais tai įmanoma. Tuo tarpu pagrindinį vediškosios kultūros tikslą galima pasiekti kartojant šventąjį Viešpaties vardą – kaip tai rekomenduoja daryti visų puolusių sielų gelbėtojas Viešpats Caitanya. Kai didysis Vedų žinovas Prakāśānanda Sarasvatis paklausė Viešpaties Caitanyos, kodėl Jis tarsi koks sentimentalus žmogus kartoja šventąjį Viešpaties vardą, užuot studijavęs Vedāntos filosofiją, Viešpats atsakė, kad Jo dvasinis mokytojas laikęs Jį didžiausiu kvailiu ir liepęs kartoti šventąjį Kṛṣṇos vardą. Jis darė kaip palieptas, ir Jį užvaldė beprotiška ekstazė. Dabartiniame Kali amžiuje dauguma žmonių kvaili ir nepakankamai išsilavinę, kad suvoktų Vedāntos filosofiją. Aukščiausias Vedāntos filosofijos tikslas pasiekiamas be įžeidimų kartojant šventąjį Viešpaties vardą. Vedānta – Vedų išminties aukščiausia viršūnė, o Vedāntos filosofijos autorius bei žinovas – Viešpats Kṛṣṇa. Didžiausias vedāntistas – tai tokia didi siela, kuri jaučia malonumą kartodama šventąjį Viešpaties vardą. Toks yra aukščiausias Vedų misticizmo tikslas.