Skip to main content
Library » Bhagavad-gītā kakva jest » DEVETO POGLAVLJE

STIH 24

TEXT 24

Tekst

Tekstas

ahaṁ hi sarva-yajñānāṁ
bhoktā ca prabhur eva ca
na tu mām abhijānanti
tattvenātaś cyavanti te
ahaṁ hi sarva-yajñānāṁ
bhoktā ca prabhur eva ca
na tu mām abhijānanti
tattvenātaś cyavanti te

Synonyms

Synonyms

aham – Ja; hi – sigurno; sarva – svih; yajñānām – žrtvovanja; bhoktā – uživatelj; ca – i; prabhuḥ – gospodar; eva – također; ca – i; na – ne; tu – ali; mām – Mene; abhijānanti – poznaju; tattvena – u stvarnosti; ataḥ – stoga; cyavanti – padaju; te – oni.

aham — Aš; hi — iš tikrųjų; sarva — visų; yajñānām — aukų; bhoktā — besimėgaujantis subjektas; ca — ir; prabhuḥ — Viešpats; eva — taip pat; ca — ir; na — ne; tu — tačiau; mām — Mane; abhijānanti — jie žino; tattvena — iš tiesų; ataḥ — todėl; cyavanti — nupuola; te — jie.

Translation

Translation

Ja sam jedini uživatelj i gospodar svih žrtvovanja. Stoga oni koji ne poznaju Moju pravu transcendentalnu prirodu padaju.

Tik Aš mėgaujuosi visomis aukomis ir tik Aš esu jų šeimininkas. Todėl tie, kurie nepripažįsta Mano tikrosios, transcendentinės prigimties, patiria nuopuolį.

Purport

Purport

SMISAO: U ovom je stihu jasno rečeno da su u vedskim spisima preporučene razne vrste yajñi, ali sve su one namijenjene zadovoljavanju Svevišnjega Gospodina. Yajña znači Viṣṇu. U drugom poglavlju Bhagavad-gīte jasno je rečeno da trebamo djelovati samo za zadovoljstvo Yajñe, Viṣṇua. Savršeni oblik ljudske civilizacije, poznat kao varṇāśrama-dharma, posebno je namijenjen zadovoljavanju Viṣṇua. Zato Kṛṣṇa u ovom stihu kaže: „Ja sam, kao vrhovni gospodar, uživatelj svih žrtvovanja." No manje inteligentne osobe, koje to ne znaju, obožavaju polubogove radi privremene dobrobiti. Stoga padaju u materijalno postojanje i ne dostižu željeni cilj života. Ako netko želi ispuniti materijalne želje, bolje je da za to moli Svevišnjega Gospodina (premda takva predanost nije čista). Tako će dobiti željeni rezultat.

KOMENTARAS: Posmas sako, kad yra daug yajños rūšių, kurias rekomenduoja Vedų raštai, bet iš tikro visos jos skirtos patenkinti Aukščiausiąjį Viešpatį. Yajña – tai Viṣṇu. Antrajame „Bhagavad-gītos“ skyriuje aiškinama, jog kiekvienas privalo dirbti, kad patenkintų Yajñą, arba Viṣṇu. Tobula žmonių civilizacijos forma, kuri vadinasi varṇāśrama-dharma, būtent ir skirta patenkinti Viṣṇu. Todėl posme Kṛṣṇa sako: „Aš mėgaujuosi visomis aukomis, nes esu visa ko aukščiausias šeimininkas.“ Tačiau šios tiesos neišmanantys menkos nuovokos žmonės dėl laikinos naudos garbina pusdievius. Todėl jie puola į materialią būtį ir nepasiekia išsvajoto gyvenimo tikslo. Tačiau jei kas ir turi kokį materialų norą, jo išsipildymo geriau melsti Aukščiausiąjį Viešpatį (nors tai ne tyras pasiaukojimas) ir taip jis galės pasiekti trokštamą rezultatą.