TEXT 8

Devanagari

अहं सर्वस्य प्रभवो मत्त: सर्वं प्रवर्तते ।
इति मत्वा भजन्ते मां बुधा भावसमन्विता: ॥ ८ ॥

Text

Tekstas

ahaṁ sarvasya prabhavo
mattaḥ sarvaṁ pravartate
iti matvā bhajante māṁ
budhā bhāva-samanvitāḥ

Synonyms

aham — I; sarvasya — of all; prabhavaḥ — the source of generation; mattaḥ — from Me; sarvam — everything; pravartate — emanates; iti — thus; matvā — knowing; bhajante — become devoted; mām — unto Me; budhāḥ — the learned; bhāva-samanvitāḥ — with great attention.

aham — Aš; sarvasya — visa ko; prabhavaḥ — šaltinis; mattaḥ — iš Manęs; sarvam — viskas; pravartate — sklinda; iti — taip; matvā — žinodamas; bhajante — pasiaukoja; mām — Man; budhāḥ — išmintingasis; bhāva- samanvitāḥ — su dideliu dėmesiu.

Translation

I am the source of all spiritual and material worlds. Everything emanates from Me. The wise who perfectly know this engage in My devotional service and worship Me with all their hearts.

Aš – visų dvasinių ir materialių pasaulių pradžia. Viskas kyla iš Manęs. Išmintingieji, kurie gerai tai supranta, pasiaukojamai Man tarnauja ir garbina Mane iš visos širdies.

Purport

A learned scholar who has studied the Vedas perfectly and has information from authorities like Lord Caitanya and who knows how to apply these teachings can understand that Kṛṣṇa is the origin of everything in both the material and spiritual worlds, and because he knows this perfectly he becomes firmly fixed in the devotional service of the Supreme Lord. He can never be deviated by any amount of nonsensical commentaries or by fools. All Vedic literature agrees that Kṛṣṇa is the source of Brahmā, Śiva and all other demigods. In the Atharva Veda (Gopāla-tāpanī Upaniṣad 1.24) it is said, yo brahmāṇaṁ vidadhāti pūrvaṁ yo vai vedāṁś ca gāpayati sma kṛṣṇaḥ: “It was Kṛṣṇa who in the beginning instructed Brahmā in Vedic knowledge and who disseminated Vedic knowledge in the past.” Then again the Nārāyaṇa Upaniṣad (1) says, atha puruṣo ha vai nārāyaṇo ’kāmayata prajāḥ sṛjeyeti: “Then the Supreme Personality Nārāyaṇa desired to create living entities.” The Upaniṣad continues, nārāyaṇād brahmā jāyate, nārāyaṇād prajāpatiḥ prajāyate, nārāyaṇād indro jāyate, nārāyaṇād aṣṭau vasavo jāyante, nārāyaṇād ekādaśa rudrā jāyante, nārāyaṇād dvādaśādityāḥ: “From Nārāyaṇa, Brahmā is born, and from Nārāyaṇa the patriarchs are also born. From Nārāyaṇa, Indra is born, from Nārāyaṇa the eight Vasus are born, from Nārāyaṇa the eleven Rudras are born, from Nārāyaṇa the twelve Ādityas are born.” This Nārāyaṇa is an expansion of Kṛṣṇa.

KOMENTARAS: Mokslininkas, gerai išstudijavęs Vedas, susipažinęs su tokių autoritetų, kaip Viešpats Caitanya, pamokymais ir išmanantis, kaip juos taikyti, supranta, jog Kṛṣṇa yra ir materialių, ir dvasinių pasaulių šaltinis. Puikiai tai suvokdamas, jis su nepalaužiamu pasiaukojimu ima tarnauti Aukščiausiajam Viešpačiui. Jokie kvailiai ir jokie absurdiški komentarai neiškreips jo iš kelio. Visi Vedų raštai yra vieningos nuomonės, kad Kṛṣṇa – Brahmos, Śivos bei kitų pusdievių pradžia. „Atharva Vedoje“ („Gopāla-tāpanī Upaniṣada“ 1.24) pasakyta: yo brahmāṇaṁ vidadhāti pūrvaṁ yo vai vedāṁś ca gāpayati sma kṛṣṇaḥ – „Būtent Kṛṣṇa pradžioje perteikė Brahmai Vedų išmintį. Tai Jis paskleidė Vedų išmintį praeityje.“ Arba štai „Nārāyaṇa Upaniṣada“ (1) sako: atha puruṣo ha vai nārāyaṇo ‘kāmayata prajāḥ sṛjeyeti – „Tada Aukščiausiasis Asmuo, Nārāyaṇa, panūdo sukurti gyvąsias esybes.“ „Nārāyaṇa Upaniṣada“ tęsia: nārāyaṇād brahmā jāyate, nārāyaṇād prajāpatiḥ prajāyate, nārāyaṇād indro jāyate, nārāyaṇād aṣṭau vasavo jāyante, nārāyaṇād ekādaśa rudrā jāyante, nārāyaṇād dvādaśādityāḥ – „Iš Nārāyaṇos gimė Brahmā, iš Nārāyaṇos gimė ir patriarchai. Iš Nārāyaṇos gimė Indra, iš Nārāyaṇos gimė aštuoni Vasu, iš Nārāyaṇos gimė vienuolika Rudrų, iš Nārāyaṇos gimė dvylika Ādityų.“ Šis Nārāyaṇa yra Kṛṣṇos ekspansija.

It is said in the same Vedas, brahmaṇyo devakī-putraḥ: “The son of Devakī, Kṛṣṇa, is the Supreme Personality.” (Nārāyaṇa Upaniṣad 4) Then it is said, eko vai nārāyaṇa āsīn na brahmā neśāno nāpo nāgni-somau neme dyāv-āpṛthivī na nakṣatrāṇi na sūryaḥ: “In the beginning of the creation there was only the Supreme Personality Nārāyaṇa. There was no Brahmā, no Śiva, no water, no fire, no moon, no heaven and earth, no stars in the sky, no sun.” (Mahā Upaniṣad 1.2) In the Mahā Upaniṣad it is also said that Lord Śiva was born from the forehead of the Supreme Lord. Thus the Vedas say that it is the Supreme Lord, the creator of Brahmā and Śiva, who is to be worshiped.

Vedose taip pat sakoma: brahmaṇyo devakī-putraḥ – „Devakī sūnus, Kṛṣṇa, yra Aukščiausiasis Asmuo.“ („Nārāyaṇa Upaniṣada“ 4) Toliau teigiama: eko vai nārāyaṇa āsīn na brahmā na īśāno nāpo nāgni-samau neme dyāv-āpṛthivī na nakṣatrāṇi na sūryaḥ – „Kūrimo pradžioje tebuvo Aukščiausiasis Asmuo, Nārāyaṇa. Nebuvo nei Brahmos, nei Śivos, nei ugnies, nei Mėnulio, nei žvaigždžių danguje, nebuvo Saulės.“ („Mahā Upaniṣada“ 1) „Mahā Upaniṣadoje“ taip pat pasakyta, kad Viešpats Śiva gimė iš Aukščiausiojo Viešpaties kaktos. Taigi Vedos ragina garbinti Aukščiausiąjį Viešpatį, Brahmos ir Śivos kūrėją.

In the Mokṣa-dharma section of the Mahābhārata, Kṛṣṇa also says,

„Mokṣa-dharmoje“ Kṛṣṇa sako:

prajāpatiṁ ca rudraṁ cāpy
aham eva sṛjāmi vai
tau hi māṁ na vijānīto
mama māyā-vimohitau

“The patriarchs, Śiva and others are created by Me, though they do not know that they are created by Me because they are deluded by My illusory energy.” In the Varāha Purāṇa it is also said,

„Aš sukūriau patriarchus, Śivą ir kitus, nors jie ir nežino, kad Aš jų kūrėjas, nes juos klaidina Mano iliuzinė energija.“ „Varāha Purāṇoje“ taip pat pasakyta:

nārāyaṇaḥ paro devas
tasmāj jātaś caturmukhaḥ
tasmād rudro ’bhavad devaḥ
sa ca sarva-jñatāṁ gataḥ

“Nārāyaṇa is the Supreme Personality of Godhead, and from Him Brahmā was born, from whom Śiva was born.”

„Nārāyaṇa – Aukščiausiasis Dievo Asmuo. Iš Jo gimė Brahmā, o iš Brahmos – Śiva.“

Lord Kṛṣṇa is the source of all generations, and He is called the most efficient cause of everything. He says, “Because everything is born of Me, I am the original source of all. Everything is under Me; no one is above Me.” There is no supreme controller other than Kṛṣṇa. One who understands Kṛṣṇa in such a way from a bona fide spiritual master, with references from Vedic literature, engages all his energy in Kṛṣṇa consciousness and becomes a truly learned man. In comparison to him, all others, who do not know Kṛṣṇa properly, are but fools. Only a fool would consider Kṛṣṇa to be an ordinary man. A Kṛṣṇa conscious person should not be bewildered by fools; he should avoid all unauthorized commentaries and interpretations on Bhagavad-gītā and proceed in Kṛṣṇa consciousness with determination and firmness.

Viešpats Kṛṣṇa – visų kartų pradžia. Jį vadina svarbiausiąja visa ko priežastimi. Jis sako: „Viskas atsirado iš Manęs, todėl Aš – pirminė visa ko priežastis. Viskas paklūsta Man, nėra nieko aukštesnio už Mane.“ Be Kṛṣṇos nėra kito aukščiausiojo valdovo. Žmogus, kuris remdamasis bona fide dvasinio mokytojo nurodymais ir Vedų raštų citatomis, taip suprato Kṛṣṇą, visą savo energiją skiria Kṛṣṇos sąmonei ir pasiekia tikrąjį išsilavinimą. Lyginant su juo, visi kiti, kurie teisingai nesupranta Kṛṣṇos – paprasčiausi kvailiai. Tik kvailys gali laikyti Krsną paprastu žmogumi. Kṛṣṇą įsisąmoninęs žmogus neturėtų leisti, kad kvailiai jį klaidintų, jis turėtų vengti neautorizuotų „Bhagavad-gītos“ komentarų bei interpretacijų ir praktikuoti Kṛṣṇos sąmonę ryžtingai ir kryptingai.