Skip to main content
Library » Bhagavad-gītā kakva jest » SEDMO POGLAVLJE

STIH 20

TEXT 20

Tekst

Tekstas

kāmais tais tair hṛta-jñānāḥ
prapadyante ’nya-devatāḥ
taṁ taṁ niyamam āsthāya
prakṛtyā niyatāḥ svayā
kāmais tais tair hṛta-jñānāḥ
prapadyante ’nya-devatāḥ
taṁ taṁ niyamam āsthāya
prakṛtyā niyatāḥ svayā

Synonyms

Synonyms

kāmaiḥ – zbog želja; taiḥ taiḥ – raznih; hṛta – lišeni; jñānāḥ – znanja; prapadyante – predaju se; anya – drugim; devatāḥ – polubogovima; tam tam – u skladu sa; niyamam – propise; āsthāya – slijedeći; prakṛtyā – prirodom; niyatāḥ – vođeni; svayā – vlastitom.

kāmaiḥ — dėl troškimų; taiḥ taiḥ — įvairių; hṛta — netekę; jñānāḥ — žinojimo; prapadyante — atsiduoda; anya — kitiems; devatāḥ — pusdieviams; tam tam — atitinkamų; niyamam — taisyklių; āsthāya — laikydamiesi; prakṛtyā — prigimties; niyatāḥ — valdomi; svayā — savos.

Translation

Translation

Oni koji su zbog materijalnih želja izgubili razum predaju se polubogovima i u skladu sa svojom prirodom slijede određena pravila i propise obožavanja.

Tie, kurių intelektą pasiglemžė materialūs troškimai, atsiduoda pusdieviams ir laikosi garbinimo taisyklių, atitinkančių jų pačių prigimtį.

Purport

Purport

SMISAO: Osobe oslobođene svih materijalnih nečistoća predaju se Svevišnjem Gospodinu i služe Ga s predanošću. Sve dok se potpuno ne pročiste od materijalnih nečistoća imaju prirodu abhakta. Ali čak ni oni koji imaju materijalne želje, ako prihvate utočište Svevišnjega Gospodina, ne osjećaju veliku privlačnost prema materijalnoj prirodi. Budući da prilaze pravom cilju, ubrzo se oslobađaju sve materijalne požude. Śrīmad-Bhāgavatam nam preporučuje da se u svakom slučaju predamo Vāsudevi i obožavamo Ga, bez obzira na to jesmo li čisti bhakta oslobođen svih materijalnih želja ili smo puni materijalnih želja ili se želimo osloboditi materijalne okaljanosti. U Bhāgavatamu (2.3.10) rečeno je:

KOMENTARAS: Žmonės, neužsiteršę materija, atsiduoda Aukščiausiajam Viešpačiui ir atsideda pasiaukojimo tarnystei. Kol žmogus visiškai nenusiplauna materijos nešvaros, pagal savo prigimtį jis – nebhaktas. Jeigu žmogus, nors ir turėdamas troškimų, kreipiasi į Aukščiausiąjį Viešpatį, jis nejaučia tokio stipraus potraukio išorinei gamtai. Siekdamas teisingo kelio, jis netrukus atsikrato materialaus geismo. „Śrīmad-Bhāgavatam“ pataria kiekvienam – ir tyram bhaktui, įveikusiam materialius troškimus, ir žmogui, kupinam jų, ir siekiančiam išsivaduoti iš materijos nešvarybių – atsiduoti Vāsudevai ir garbinti Jį. Bhāgavatam (2.3.10) pasakyta:

akāmaḥ sarva-kāmo vā
mokṣa-kāma udāra-dhīḥ
tīvreṇa bhakti-yogena
yajeta puruṣaṁ param
akāmaḥ sarva-kāmo vā
mokṣa-kāma udāra-dhīḥ
tīvreṇa bhakti-yogena
yajeta puruṣaṁ param

Manje inteligentni ljudi koji su izgubili duhovni razbor prihvaćaju okrilje polubogova kako bi odmah ostvarili materijalne želje. Takvi ljudi obično ne prilaze Svevišnjoj Božanskoj Osobi, jer se nalaze pod utjecajem nižih guṇa prirode (neznanja i strasti). Obožavaju razne polubogove i slijedeći pravila i propise obožavanja postaju zadovoljni. Obožavatelji su polubogova motivirani beznačajnim željama i ne znaju kako mogu dostići vrhovni cilj, ali bhakta Svevišnjega Gospodina nije obmanut. Budući da se u vedskoj književnosti preporučuje obožavanje raznih bogova u različite svrhe (na primjer, bolesnom se čovjeku preporučuje da obožava Sunce), oni koji nisu Gospodinovi bhakte misle da su za stjecanje određenih dobrobiti polubogovi bolji od Svevišnjega Gospodina. Ali čisti bhakta zna da je Svevišnji Gospodin Kṛṣṇa gospodar svih živih bića. U Caitanya-caritāmṛti (Ādi 5.142) rečeno je – ekale īśvara kṛṣṇa, āra saba bhṛtya: samo je Svevišnja Božanska Osoba Kṛṣṇa gospodar, svi su ostali sluge. Stoga čisti bhakta nikada ne prilazi polubogovima kako bi zadovoljio svoje materijalne potrebe. On ovisi o Svevišnjem Gospodinu. Svi su čisti bhakte zadovoljni svime što im Gospodin dade.

Menkos nuovokos žmonės, praradę dvasinį supratimą, ieško pusdievių globos ir laukia, kad jų materialūs troškimai tuojau pat išsipildytų. Paprastai jie nesikreipia į Aukščiausiąjį Dievo Asmenį, nes juos veikia žemesnės gamtos guṇos (neišmanymas ir aistra), ir todėl jie garbina įvairius pusdievius. Jie laikosi garbinimo taisyklių, ir to jiems pakanka. Pusdievių garbintojus valdo menki troškimai, jie nežino, kaip pasiekti aukščiausiąjį tikslą, bet Aukščiausiojo Viešpaties bhaktas neišklysta iš kelio. Vedų raštai pataria garbinti tam tikrus dievus tam tikram tikslui pasiekti (pvz.: ligoniui patariama garbinti Saulę), todėl neatsidavę Viešpačiui žmonės mano, kad kai kuriais atvejais pusdieviai reikšmingesni už Aukščiausiąjį Viešpatį. Tačiau tyras bhaktas žino, kad Aukščiausiasis Viešpats Kṛṣṇa – visa ko šeimininkas. „Caitanya-caritāmṛtoje“ (Ādi 5.142) pasakyta: ekale īśvara kṛṣṇa, āra saba bhṛtya – vienintelis šeimininkas yra Aukščiausiasis Dievo Asmuo, Kṛṣṇa, visi kiti yra tarnai. Todėl tyras bhaktas niekada nesikreipia į pusdievius prašydamas patenkinti savo materialius poreikius. Jis pasikliauja Aukščiausiuoju Viešpačiu ir pasitenkina tuo, ką jam duoda Viešpats.