VERZ 31
TEXT 31
Besedilo
Tekstas
na vikampitum arhasi
dharmyād dhi yuddhāc chreyo ’nyat
kṣatriyasya na vidyate
na vikampitum arhasi
dharmyād dhi yuddhāc chreyo ’nyat
kṣatriyasya na vidyate
Synonyms
Synonyms
sva-dharmam – lastna religiozna načela; api – tudi; ca – zares; avekṣya – upoštevaje; na – nikoli; vikampitum – obotavljati; arhasi – bi se moral; dharmyāt – za religiozna načela; hi – zares; yuddhāt – od bojevanja; śreyaḥ – boljše opravilo; anyat – nobeno drugo; kṣatriyasya – kṣatriye; na – ne; vidyate – obstaja.
sva-dharmam — savus religijos principus; api — taip pat; ca — tikrai; avekṣya — turint omenyje; na — niekada; vikampitum — dvejoti; arhasi — tau verta; dharmyāt — dėl religijos principų; hi — tikrai; yuddhāt — už kovą; śreyaḥ — geresnio užsiėmimo; anyat — jokio kito; kṣatriyasya — kṣatriyui; na — ne; vidyate — egzistuoja.
Translation
Translation
Vedi, da glede na dolžnost, ki jo imaš kot kṣatriya, zate ni boljšega opravila od bojevanja na podlagi religioznih načel. Zato se ne obotavljaj.
O dėl savo kṣatriyo pareigos, žinoki, nėra tau geresnio darbo už kovą ginant religijos principus. Todėl nedvejok.
Purport
Purport
Drugi od štirih družbenih stanov je razred kṣatrij, katerih dolžnost je dobro vladati. Kṣat pomeni poškodba, kdor ščiti pred poškodbami, pa se imenuje kṣatriya (trāyate pomeni zaščititi). Kṣatriye so se učili ubijati v gozdu, kjer so iz oči v oči izzvali tigra in se z mečem bojevali z njim. Ko je bil tiger mrtev, so ga v kraljevski ceremoniji zažgali. Kralji kṣatriye v državi Jaipur počno to še danes. Kṣatriye se posebej urijo v izzivanju in ubijanju, ker je religiozno nasilje včasih potrebno. Kṣatriye zato nikoli ne bi smeli stopiti v red sannyāse ali odpovedi. Nenasilje je v politiki lahko diplomatsko sredstvo, nikoli pa ne načelo. V religioznih zakonikih najdemo tole izjavo:
KOMENTARAS: Kṣatriyais vadinami antrosios iš keturių socialinių grupių atstovai, kurių užduotis – tinkamai organizuoti valdymą. Kṣat reiškia „žeisti“. Ginantysis nuo skriaudėjų yra kṣatriya (trāyate – ginti). Kṣatriyai žudyti mokomi miške. Apsiginklavę vien kardu jie eina į mišką ir vienas prieš vieną susiremia su tigru. Nudobtas tigras sudeginamas su karališkomis iškilmėmis. Džaipuro valstijos karaliai kṣatriyai laikosi šio papročio dar ir dabar. Kṣatriyus neatsitiktinai mokė kaip iškviesti priešininką į kovą ir jį nugalėti, nes kai kuriais atvejais prievarta būtina religijos principams ginti. Todėl kṣatriyai neturi duoti sannyāsio įžadų, t.y. atsižadėti pasaulio. Prievartos nenaudojimas politikoje gali būti diplomatinis manevras, bet jos nereikia paversti principu. Religijos įstatymų rinkinyje teigiama:
jighāṁsanto mahī-kṣitaḥ
yuddhamānāḥ paraṁ śaktyā
svargaṁ yānty aparāṅ-mukhāḥ
jighāṁsanto mahī-kṣitaḥ
yuddhamānāḥ paraṁ śaktyā
svargaṁ yānty aparāṅ-mukhāḥ
hanyante satataṁ dvijaiḥ
saṁskṛtāḥ kila mantraiś ca
te ’pi svargam avāpnuvan
hanyante satataṁ dvijaiḥ
saṁskṛtāḥ kila mantraiś ca
te ’pi svargam avāpnuvan
„Kralj ali kṣatriya, ki se na bojišču spopade s sovražnim kraljem, po smrti zasluži odhod na rajske planete, katere z žrtvovanjem živali v žrtvenem ognju dosežejo tudi brāhmaṇe.“ Ubijanje na bojišču, ki temelji na religioznih načelih, in ubijanje živali v žrtvenem ognju torej ne veljata za nasilni dejanji, saj imajo od takega delovanja po religioznih načelih vsi korist. Žrtvovana žival takoj dobi človeško telo in se ji ni treba v postopnem procesu evolucije seliti iz ene oblike v drugo, kṣatriye, ki umrejo na bojišču, pa dosežejo rajske planete, katere z opravljanjem žrtvovanj dosežejo tudi brāhmaṇe.
„Karalius arba kṣatriyas, kuris žūva kautynių lauke kovodamas su priešišku jam karaliumi, po mirties vertas gyventi dangaus planetose. To paties nusipelno ir brahmanas, atnašaujantis gyvūnus aukuro ugnyje.“ Taigi žudymas kautynėse ginant religijos principus ir gyvūnų atnašavimas aukuro ugnyje jokiu būdu nelaikomi prievartos aktu, nes visi gauna naudos iš to, kas susiję su religijos principais. Paaukotas gyvūnas iškart gauna gyvenimą žmogaus kūne, ir jam nebereikia laipsniškai evoliucionuoti iš vienos gyvybės formos į kitą. O kṣatriyai, žuvę kautynių lauke, ir brahmanai, atnašaujantys aukas, patenka į dangaus planetas.
Obstajata dve vrsti sva-dharme, individualnih dolžnosti. Kdor ni osvobojen, mora opravljati dolžnosti, ki so mu predpisane glede na njegovo telo, in se držati religioznih načel. Tako lahko doseže osvoboditev. Po osvoboditvi postane njegova sva-dharma ali individualna dolžnost duhovna in ni več vezana na materialno telo. V okviru telesnega pojmovanja življenja imajo brāhmaṇe in kṣatriye posebne dolžnosti, ki jih ne smejo zanemariti. Sva-dharmo je predpisal Gospod, kar bo pojasnjeno v četrtem poglavju. Na telesni ravni se sva-dharma imenuje varṇāśrama-dharma in človeku pomaga napredovati na poti do samospoznanja. Človeška civilizacija se začne z varṇāśrama-dharmo ali posebnimi dolžnostmi, ki so človeku predpisane glede na guṇe narave, pod vplivom katerih je njegovo telo. Kdor na katerem koli področju opravlja svoje dolžnosti skladno z zapovedmi višjih avtoritet, doseže višji življenjski položaj.
Yra dviejų rūšių sva-dharmos, nurodytos pareigos. Kol nesi išsivadavęs, reikia vykdyti pareigas, numatytas kūnui, kuriame įsikūnijai. Norint išsivaduoti, tos pareigos neturi prasilenkti su religijos principais. Išsivadavus sva- dharma (nurodyta pareiga) tampa dvasinė ir išeina už materialios kūniškos sampratos ribų. Materiali būties samprata numato specifines pareigas tiek brahmanams, tiek kṣatriyams, ir tos pareigos neišvengiamos. Sva-dharmą nustato Viešpats – tai išsamiai nušvies ketvirtasis skyrius. Kūno lygiu atliekama sva-dharma vadinasi varṇāśrama-dharma, arba žmogaus dvasinio pažinimo pamatinis akmuo. Žmonių civilizacija prasideda varṇāśrama- dharmos stadija. Varṇāśrama-dharma – tai specifinės pareigos, kurias nulemia tai, kokios gamtos guṇos valdo įgytą kūną. Vykdydamas savo nurodytas pareigas bet kokioje veiklos srityje ir sekdamas aukštesniųjų autoritetų nurodymais žmogus pasikelia į aukštesnę būties pakopą.