TEXT 9
TEXT 9
Tekstas
Texto
evam uktvā hṛṣīkeśaṁ
guḍākeśaḥ paran-tapaḥ
na yotsya iti govindam
uktvā tūṣṇīṁ babhūva ha
evam uktvā hṛṣīkeśaṁ
guḍākeśaḥ paran-tapaḥ
na yotsya iti govindam
uktvā tūṣṇīṁ babhūva ha
Synonyms
Palabra por palabra
sañjayaḥ uvāca — Sañjaya tarė; evam — šitaip; uktvā — kalbėdamas; hṛṣīkeśam — Kṛṣṇai, juslių valdovui; guḍākeśaḥ — Arjuna, pažabojęs neišmanymą; parantapaḥ — priešų baudėjas; na yotsye — aš nesikausiu; iti — taip; govindam — Kṛṣṇai, teikiančiam džiaugsmą juslėms; uktvā — sakydamas; tūṣṇīm — tylus; babhūva — tapo; ha — tikrai.
sañjayaḥ uvāca — Sañjaya dijo; evam — así pues; uktvā — hablando; hṛṣīkeśam — a Kṛṣṇa, el amo de los sentidos; guḍākeśaḥ — Arjuna, el maestro en suprimir la ignorancia; param-tapaḥ — el castigador de los enemigos; na yotsye — no pelearé; iti — así pues; govindam — a Kṛṣṇa, el que les da placer a los sentidos; uktvā — diciendo; tūṣṇīm — callado; babhūva — se volvió; ha — indudablemente.
Translation
Traducción
Sañjaya tarė: Pasakęs šiuos žodžius, Arjuna, priešų baudėjas, tarė Kṛṣṇai – „Govinda, aš nesikausiu“, ir nutilo.
Sañjaya dijo: Habiendo hablado así, Arjuna, el castigador de los enemigos, le dijo a Kṛṣṇa «Govinda, no pelearé», y enmudeció.
Purport
Significado
KOMENTARAS: Dhṛtarāṣṭra, matyt, labai nudžiugo sužinojęs, kad Arjuna nė nesirengia kautis, kad nori pasitraukti iš mūšio lauko ir ketina elgetauti. Tačiau Sañjaya tuojau jį nuliūdina, nes prabyla apie Arjuną, kaip apie pajėgų susidoroti su priešu (parantapaḥ). Nors Arjuną trumpam apima netikra širdgėla, kurią sukelia meilės jausmas giminaičiams, jis atsiduoda aukščiausiajam dvasiniam mokytojui, Kṛṣṇai, kaip mokinys mokytojui. Toks buvo pranašingas ženklas, kad netrukus jis atsikratys netikro sielvarto, kurį sukėlė prisirišimas prie šeimos, gaus tobulų žinių apie savęs pažinimą, arba Kṛṣṇos sąmonę, ir tada būtinai kausis. Taigi Dhṛtarāṣṭrai lemta džiūgauti neilgai, nes Kṛṣṇa apšvies Arjunos protą, ir šis kovos iki galo.
Dhṛtarāṣṭra debió haberse sentido muy contento al enterarse de que Arjuna no iba a pelear, y que, por el contrario, iba a abandonar el campo de batalla para dedicarse a la mendicidad. Pero Sañjaya lo desilusionó una vez más, al decirle que Arjuna estaba en capacidad de matar a sus enemigos (paran-tapaḥ). Aunque Arjuna se hallaba dominado momentáneamente por una falsa aflicción causada por el afecto familiar, no obstante se entregó a Kṛṣṇa, el maestro espiritual supremo, en calidad de discípulo. Esto indica que pronto se liberaría de la falsa lamentación provocada por el afecto familiar, y sería iluminado con el conocimiento perfecto de la autorrealización, o el estado de conciencia de Kṛṣṇa, y entonces, con toda certeza, pelearía. Así pues, el júbilo de Dhṛtarāṣṭra se vería frustrado, pues Kṛṣṇa iluminaría a Arjuna, y este pelearía hasta el final.