TEXT 11
STIH 11
Tekstas
Tekst
aham ajñāna-jaṁ tamaḥ
nāśayāmy ātma-bhāva-stho
jñāna-dīpena bhāsvatā
aham ajñāna-jaṁ tamaḥ
nāśayāmy ātma-bhāva-stho
jñāna-dīpena bhāsvatā
Synonyms
Synonyms
teṣām – njima; eva – zacijelo; anukampā-artham – da bi iskazao posebnu milost; aham – Ja; ajñāna-jam – koja potječe od neznanja; tamaḥ – tamu; nāśayāmi – raspršujem; ātma-bhāva – u njihovim srcima; sthaḥ – prebivam; jñāna – znanja; dīpena – svjetiljkom; bhāsvatā – blistavom.
Translation
Translation
Norėdamas suteikti jiems ypatingą malonę, Aš, glūdėdamas jų širdyse, švytinčiu žinių žibintu išsklaidau iš neišmanymo kylančią tamsybę.
Da bih im iskazao posebnu milost, Ja, koji prebivam u njihovim srcima, blistavom svjetiljkom znanja uništavam tamu koja potječe od neznanja.
Purport
Purport
KOMENTARAS: Kai Viešpats Caitanya Benarese kvietė visus giedoti Hare Kṛṣṇa, Hare Kṛṣṇa, Kṛṣṇa Kṛṣṇa, Hare Hare/ Hare Rāma, Hare Rāma, Rāma Rāma, Hare Hare, Juo sekė tūkstančiai žmonių. Labai įtakingas to meto Benareso eruditas Prakāśānanda Sarasvatis išjuokė Viešpatį Caitanyą, prikišdamas Jam sentimentalumą. Kartais filosofai kritikuoja bhaktus, tvirtindami, kad pastarieji – tamsūs neišmanėliai, o jų mąstymas naiviai sentimentalus. Iš tikrųjų taip nėra. Tarp jų yra žymių mokslininkų, kurie aukščiau kitų iškėlė pasiaukojimo Viešpačiui filosofiją. Bet jeigu bhaktas nesinaudoja jų raštais ar savo dvasinio mokytojo pagalba, tačiau nuoširdžiai atlieka pasiaukojimo tarnystę, jam padeda Pats Kṛṣṇa, kuris glūdi jo širdyje. Taigi veikiantis su Kṛṣṇos sąmone, nuoširdus bhaktas neliks be žinių. Vienintelė sąlyga – atlikti pasiaukojimo tarnystę visiškai įsisąmoninus Kṛṣṇą.
SMISAO: Kad je Gospodin Caitanya u Benaresu širio pokret pjevanja Hare Kṛṣṇa, Hare Kṛṣṇa, Kṛṣṇa Kṛṣṇa, Hare Hare / Hare Rāma, Hare Rāma, Rāma Rāma, Hare Hare, tisuće su Ga ljudi slijedile. Prakāśānanda Sarasvatī, koji je u to vrijeme bio vrlo utjecajan učenjak u Benaresu, ismijavao je Gospodina Caitanyu izjavljujući da je sentimentalist. Filozofi katkada kritiziraju bhakte jer misle da su filozofski naivni sentimentalisti, koji se nalaze u tami neznanja, ali to nije istina. Filozofiju su predanosti predstavile vrlo učene osobe. Ali čak i ako bhakta ne koristi njihova djela ili djela svoga duhovnog učitelja, ako iskreno predano služi, Kṛṣṇa mu u njegovu srcu pomaže. Tako iskreni bhakta koji djeluje u svjesnosti Kṛṣṇe ne može biti neuk. Treba samo predano služiti u punoj svjesnosti Kṛṣṇe. To je jedini preduvjet.
Šių laikų filosofai mano, jog grynasis pažinimas neįmanomas be kritinio mąstymo. Jiems Aukščiausiasis Viešpats atsako, kad Jis, kaip ir nurodoma posme, padeda tiems, kurie tyrai ir pasiaukojamai Jam tarnauja, nors gal ir nėra pakankamai išprusę ir deramai neišmano Vedų pagrindų.
Suvremeni filozofi misle da se bez procesa razlučivanja ne može steći čisto znanje. U ovom stihu stoji odgovor Svevišnjeg Gospodina: onima koji su se posvetili čistom predanom služenju, čak i ako nisu dovoljno obrazovani ili ne poznaju dovoljno vedska načela, Vrhovni Bog pomaže.
Viešpats pareiškia Arjunai, jog iš esmės Aukščiausiosios Tiesos, Absoliučios Tiesos, Aukščiausiojo Dievo Asmens, neįmanoma pažinti vien filosofuojant, nes Aukščiausioji Tiesa tokia didinga, kad Jai suvokti neužtenka vien proto pastangų. Žmogus gali samprotauti milijonus metų, bet jeigu jis neatsidavė Viešpačiui ir nemyli Aukščiausiosios Tiesos, tai Aukščiausiosios Tiesos, Kṛṣṇos, niekada nesuvoks. Aukščiausiąją Tiesą, Kṛṣṇą, tegalima patenkinti pasiaukojimo tarnyste, tada Jis nesuvokiamos Savo energijos padedamas atsiskleidžia tyro bhakto širdyje. Tyras bhaktas širdyje visada turi Kṛṣṇą, kuris lyg saulė išsklaido neišmanymo tamsybę. Tuo pasireiškia ypatinga Kṛṣṇos malonė tyram bhaktui.
Gospodin kaže Arjuni da se Vrhovna Istina, Apsolutna Istina, Svevišnja Božanska Osoba, ne može shvatiti samom spekulacijom, jer je Vrhovna Istina tako velika da se ne može shvatiti ili dostići samim umnim naporom. Čovjek može spekulirati nekoliko milijuna godina, ali ako nije predan, ako nema ljubavi prema Vrhovnoj Istini, nikada neće shvatiti Kṛṣṇu, ili Vrhovnu Istinu. Kṛṣṇa je zadovoljan samo predanim služenjem i Svojom nepojmljivom energijom može se razotkriti u srcu čistoga bhakte. Čisti bhakta uvijek nosi Kṛṣṇu u srcu, a prisutnost Kṛṣṇe, koji nalikuje suncu, odmah raspršuje tamu neznanja. To je posebna milost koju Kṛṣṇa iskazuje Svom čistom bhakti.
Ne vieną milijoną kartų žmogui teko gimti ir susiteršti materija, todėl jo širdis yra sutepta materijos, tačiau pasiaukojamai tarnaujant ir nuolatos kartojant Hare Kṛṣṇa, ta suteptis greitai išnyksta, ir jis pasiekia grynojo žinojimo lygį. Galutinis tikslas, Viṣṇu, pasiekiamas tiktai kartojant šventąjį vardą ir pasiaukojamai tarnaujant, o ne spekuliatyviais samprotavimais ar ginčais. Tyram bhaktui nereikia rūpintis materialių gyvenimo poreikių patenkinimu, jam nėra dėl ko nerimauti, nes kai išsisklaido jo širdį gaubusi tamsybė, bhakto meile ir pasiaukojimo tarnyste patenkintas Aukščiausiasis Viešpats jį viskuo aprūpina. Tokia „Bhagavad-gītos“ mokymo esmė. „Bhagavad-gītos“ studijos padeda tapti visiškai atsidavusia Aukščiausiajam Viešpačiui siela ir atsidėti tyrai pasiaukojimo tarnystei. Kai Viešpats ima rūpintis atsidavusia siela, ji visiškai atsikrato bet kokių materialistinių siekių.
Zbog okuženosti uzrokovane materijalnim druženjem tijekom mnogo milijuna života srce je živoga bića uvijek prekriveno prašinom materijalizma, ali ako se posveti predanom služenju i neprestano pjeva Hare Kṛṣṇa, prašina će brzo nestati, a ono će biti uzdignuto na razinu čistoga znanja. Krajnji cilj, Viṣṇu, može se dostići samo pjevanjem svetoga imena i predanim služenjem, a ne umnom spekulacijom ili raspravljanjem. Čisti bhakta ne mora se brinuti za materijalne životne potrepštine, jer ga, kad pročisti srce od tame, svime opskrbljuje Svevišnji Gospodin, zadovoljan bhaktinim predanim služenjem. To je bit naučavanja Bhagavad-gīte. Proučavajući Bhagavad-gītu, osoba može postati duša potpuno predana Svevišnjem Gospodinu i posvetiti se čistom predanom služenju. Kada Gospodin preuzme brigu o njoj, potpuno se oslobađa svih vrsta materijalističkih nastojanja.