Skip to main content
Library » Bhagavad-gītā As It Is » Chapter Four

TEXT 37

TEXT 37

Devanagari

Devanagari

यथैधांसि समिद्धोऽग्न‍िर्भस्मसात्कुरुतेऽर्जुन ।
ज्ञानाग्न‍िः सर्वकर्माणि भस्मसात्कुरुते तथा ॥ ३७ ॥

Text

Tekstas

yathaidhāṁsi samiddho ’gnir
bhasma-sāt kurute ’rjuna
jñānāgniḥ sarva-karmāṇi
bhasma-sāt kurute tathā
yathaidhāṁsi samiddho ’gnir
bhasma-sāt kurute ’rjuna
jñānāgniḥ sarva-karmāṇi
bhasma-sāt kurute tathā

Synonyms

Synonyms

yathā — just as; edhāṁsi — firewood; samiddhaḥ — blazing; agniḥ — fire; bhasma-sāt — ashes; kurute — turns; arjuna — O Arjuna; jñāna-agniḥ — the fire of knowledge; sarva-karmāṇi — all reactions to material activities; bhasma-sāt — to ashes; kurute — it turns; tathā — similarly.

yathā — kaip; edhāṁsi — malkas; samiddhaḥ — liepsnojanti; agniḥ — ugnis; bhasma-sāt — pelenais; kurute — paverčia; arjuna — o Arjuna; jñāna- agniḥ — žinojimo ugnis; sarva karmāṇi — visus materialios veiklos atoveikius; bhasma-sāt — pelenais; kurute — paverčia; tathā — taip pat.

Translation

Translation

As a blazing fire turns firewood to ashes, O Arjuna, so does the fire of knowledge burn to ashes all reactions to material activities.

Kaip ugnies liežuviai malkas paverčia pelenais, taip, o Arjuna, žinojimo ugnis pelenais paverčia visus materialios veiklos atoveikius.

Purport

Purport

Perfect knowledge of self and Superself and of their relationship is compared herein to fire. This fire not only burns up all reactions to impious activities, but also all reactions to pious activities, turning them to ashes. There are many stages of reaction: reaction in the making, reaction fructifying, reaction already achieved, and reaction a priori. But knowledge of the constitutional position of the living entity burns everything to ashes. When one is in complete knowledge, all reactions, both a priori and a posteriori, are consumed. In the Vedas (Bṛhad-āraṇyaka Upaniṣad 4.4.22) it is stated, ubhe uhaivaiṣa ete taraty amṛtaḥ sādhv-asādhūnī: “One overcomes both the pious and impious reactions of work.”

KOMENTARAS: Tobulas savojo „aš“, Aukščiausiojo „Aš“ ir judviejų savitarpio ryšių suvokimas šiame posme lyginamas su ugnimi. Ta ugnis sudegina ne tiktai visus nedorų poelgių atoveikus, bet ir visų dorų poelgių atoveikius, paversdama juos pelenais. Atoveikis gali būti skirtingo išsivystymo lygio: besimezgantis atoveikis, vaisius duodantis atoveikis, patirtas atoveikis ir atoveikis a priori. Tačiau suvokimas apie gyvosios esybės prigimtinį būvį visa tai paverčia pelenais. Įgijus visišką žinojimą, bet koks atoveikis – tiek a priori, tiek a pasteriori – sunaikinamas. Vedose („Bṛhad-āraṇyaka Upaniṣada“ 4.4.22) pasakyta: ubhe uhaivaiṣa ete taraty amṛtaḥ sādhv-asādhūnī – žmogus įveikia ir dorų, ir nedorų darbų atoveikį.