TEXT 30

Tekst

Tekstas

api cet su-durācāro
bhajate mām ananya-bhāk
sādhur eva sa mantavyaḥ
samyag vyavasito hi saḥ

Synonyms

api — selv; cet — hvis; su-durācāraḥ — en, der gør de mest forkastelige ting; bhajate — er engageret i hengiven tjeneste; mām — til Mig; ananya- bhāk — uden afvigelse; sādhuḥ — en helgen; eva — afgjort; saḥ — han; mantavyaḥ — skal betragtes som; samyak — fuldt ud; vyavasitaḥ — situeret i beslutsomhed; hi — afgjort; saḥ — han.

api — net; cet — jeigu; su-durācāraḥ — bjauriausiai besielgiantis; bhajate — su pasiaukojimu tarnauja; mām — Man; ananya-bhāk — nenukrypdamas; sādhuḥ — šventuoju; eva — tikrai; saḥ — jį; mantavyaḥ — reikia laikyti; samyak — visiškai; vyavasitaḥ — kupinas ryžto; hi — tikrai; saḥ — jis.

Translation

Selv om en person gør de mest forkastelige ting, skal han anses for at være en helgen, hvis han er engageret i hengiven tjeneste, for han er korrekt situeret i sin beslutsomhed.

Net jeigu žmogus padaro didžiausio pasibjaurėjimo vertą poelgį, bet atlieka pasiaukojimo tarnystę, jį reikia laikyti šventuoju, nes jo siekiai teisingi.

Purport

FORKLARING: Ordet su-durācāraḥ er yderst vigtigt i dette vers, så vi må forstå det rigtigt. Når et levende væsen er betinget, har det to slags aktiviteter: for det første betingede aktiviteter og for det andet sjælens egne naturlige aktiviteter. Når det kommer til at beskytte kroppen eller følge samfundets og statens love, vil der selv for hengivne helt sikkert være forbundet visse aktiviteter med det betingede liv, og sådanne handlinger kaldes for betingede. Ud over disse har det levende væsen, der er helt bevidst om sin åndelige natur og er engageret i Kṛṣṇa-bevidsthed eller Herrens hengivne tjeneste, aktiviteter, der kaldes transcendentale. Sådanne handlinger bliver udført i ens naturlige position, og den filosofiske betegnelse for dem er hengiven tjeneste. I den betingede tilstand kan hengiven tjeneste og den betingede tjeneste i relation til kroppen ofte eksistere side om side. Men det sker også somme tider, at disse handlinger kommer i konflikt med hinanden. En hengiven er så vidt mulig meget varsom med ikke at gøre noget, der kan bringe forstyrrelse i hans sunde tilstand. Han er klar over, at hvis han skal opnå fuldendelse i sine handlinger, afhænger det af hans voksende erkendelse af Kṛṣṇa-bevidsthed. Nogle gange sker det dog, at en Kṛṣṇa-bevidst person gør noget, der socialt eller politisk set kan anses for forkasteligt. Men et sådant midlertidigt fald diskvalificerer ham ikke. Der står i Śrīmad- Bhāgavatam, at hvis en person, der af hele sit hjerte er engageret i den Højeste Herres transcendentale tjeneste, falder ned, vil Herren, der befinder Sig i Hans hjerte, rense ham og undskylde hans dårlige opførsel. Den materielle besmittelse er så stærk, at selv en yogī, der er fuldstændig optaget af Herrens tjeneste, undertiden bliver forledt. Kṛṣṇa-bevidsthed er dog så stærk en ting, at et sådant lejlighedsvist fald øjeblikkeligt bliver korrigeret. Derfor er hengiven tjeneste altid en succes. Ingen bør nedgøre en hengiven for et tilfældigt fald fra den ideelle vej, for som det vil blive forklaret i næste vers, vil sådanne lejlighedsvise fald ophøre med tiden, så snart en hengiven er fast forankret i Kṛṣṇa-bevidsthed.

KOMENTARAS: Žodžiui su-durācāraḥ, kuris vartojamas posme, tenka didelė reikšmė, todėl turime teisingai jį suprasti. Kol gyvoji esybė yra sąlygota, ji atlieka dvejopus veiksmus: vieni jos veiksmai sąlygoti, kiti – atitinkantys jos prigimtinį būvį. O dėl rūpinimosi kūnu ir visuomenės bei valstybės įstatymų laikymosi, tai, suprantama, net ir bhaktai turi pareigų, kurias lemia sąlygotas gyvenimas, ir tos pareigos vadinasi sąlygota veikla. Tuo tarpu veikla, kai gyvoji esybė visiškai suvokia savo dvasišką prigimtį ir praktikuoja Kṛṣṇos sąmonę, atlieka Viešpačiui skirtą pasiaukojimo tarnystę, yra transcendentinė. Tokia prigimtinį būvį atitinkanti veikla vadinama specialiu terminu – pasiaukojimo tarnystė. Sąlygotame būvyje pasiaukojimo tarnystė ir sąlygota veikla, susijusi su kūno reikmių patenkinimu, gali būti atliekamos lygiagrečiai, bet nutinka ir taip, kad jos kertasi. Bhaktas kiek įmanydamas elgiasi atidžiai ir stengiasi nedaryti to, kas pakenktų jo Kṛṣṇos sąmonei. Jis žino, kad jo veiksmai tobuli tiek, kiek sparčiai įsisavinama Kṛṣṇos sąmonė. Tačiau kartais galima pastebėti, kad Kṛṣṇą įsisąmoninęs žmogus padaro tai, kas socialiai ar politiškai gali būti suprasta kaip kažkas smerktina. Toks laikinas suklupimas nepašalina galimybės tobulėti. Jeigu patyręs nuopuolį žmogus visa širdimi atsideda transcendentiškai tarnauti Aukščiausiajam Viešpačiui, – teigiama „Śrīmad-Bhāgavatam“, – širdyje esantis Viešpats apvalo jį ir atleidžia bjaurų poelgį. Užsiteršimas materija yra toks stiprus, kad įvilioja į pinkles net su atsidėjimu Viešpačiui tarnaujantį yogą. Bet Kṛṣṇos sąmonė tokia galinga, kad jis netrukus pakyla iš atsitiktinio nuopuolio. Todėl pasiaukojimo tarnystę visada lydi sėkmė. Nevalia niekinti bhaktą, atsitiktinai išklydusį iš teisingo kelio, nes kitas posmas aiškina, kad bhaktui visa esybe pasinėrus į Kṛṣṇos sąmonę, nuopuoliai daugiau nepasikartos.

En person, der er situeret i Kṛṣṇa-bevidsthed og med beslutsomhed er engageret i at recitere Hare Kṛṣṇa, Hare Kṛṣṇa, Kṛṣṇa Kṛṣṇa, Hare Hare/ Hare Rāma, Hare Rāma, Rāma Rāma, Hare Hare, bør derfor anses for at befinde sig i den transcendentale position, selv om han ved et tilfælde eller uheld skulle falde ned. Ordene sādhur eva, “Han er en helgen,” er meget kategoriske. De er en advarsel til de ikke-hengivne om, at en hengiven ikke må ringeagtes på grund af et lejlighedsvist fald. Selv om han tilfældigvis skulle falde ned, skal han alligevel betragtes som helgenagtig. Og ordet mantavyaḥ er endnu mere eftertrykkeligt. Hvis man ikke følger denne regel og nedgør en hengiven for hans tilfældige fald, går man imod den Højeste Herres ordre. Den eneste kvalifikation, en hengiven behøver at have, er at være ufravigeligt og uforfærdet engageret i hengiven tjeneste og intet andet.

Taigi Kṛṣṇą įsisąmoninusio žmogaus, ryžtingai kartojančio Hare Kṛṣṇa, Hare Kṛṣṇa, Kṛṣṇa Kṛṣṇa, Hare Hare/ Ḥare Rāma, Hare Rāma, Rāma Rāma, Hare Hare, padėtis turi būti laikoma transcendentine, net jeigu jis netyčia ar dėl kokios nesėkmės patyrė nuopuolį. Ypač išraiškingi žodžiai sādhur eva – „jis yra šventas“. Jie perspėja nebhaktus nesišaipyti iš bhakto dėl jo atsitiktinio nuopuolio – net jei jis atsitiktinai puolė, jį reikia laikyti šventu. Dar išraiškingesnis žodis mantavyaḥ. Kas nevykdo šios nuostatos ir pašiepia bhaktą dėl atsitiktinio nuopuolio, nesilaiko Aukščiausiojo Viešpaties įsakymo. Vienintelė būtina bhaktui savybė – būti atkakliam ir atlikti vien tiktai pasiaukojimo tarnystę.

I Nṛsiṁha Purāna (9.5) er der følgende udtalelse:

„Nṛsiṁha Pūraṇoje“ teigiama:

bhagavati ca harāv ananya-cetā
bhṛśa-malino ’pi virājate manuṣyaḥ
na hi śaśa-kaluṣa-cchabiḥ kadācit
timira-parābhavatām upaiti candraḥ

Det betyder, at selv om den, der er helt og aldeles engageret i Herrens hengivne tjeneste, til tider ses at være involveret i noget forkasteligt, bør disse handlinger ikke regnes for mere end de pletter, der ligner en kanin på Månen. Disse pletter er ingen hindring for måneskinnet. På tilsvarende vis gør en hengivens tilfældige fald ham ikke forkastelig.

Jei su visišku pasiaukojimu Viešpačiui tarnaujantis žmogus bjauriai pasielgia, jo poelgius derėtų vertinti kaip dėmes mėnulyje, primenančias triušio siluetą. Tos dėmės netrukdo sklisti mėnesienai – tokia pacituoto posmo prasmė. Panašiai yra, kai bhaktas atsitiktinai išklysta iš šventųjų kelio – tai nedaro jo atstumtuoju.

På den anden side må man ikke misforstå dette og tro, at en hengiven i transcendental hengiven tjeneste har lov til at gøre alle mulige forkastelige ting. Dette vers sigter kun til et uheld, der sker på grund af den stærke indflydelse fra materielle forbindelser. Hengiven tjeneste er mere eller mindre en krigserklæring imod den illusoriske energi. Så længe man ikke er stærk nok til at modstå den illusoriske energi, kan der ske lejlighedsvise fald. Men når man er stærk nok, vil man som tidligere forklaret ikke længere blive udsat for sådanne fald. Ingen må bruge dette vers som en undskyldning for at forbryde sig og samtidig anse sig selv for en hengiven. Hvis man ikke forbedrer sin karakter gennem hengiven tjeneste, må det forstås, at man ikke er en avanceret hengiven.

Kita vertus, klaidinga būtų manyti, kad atlikdamas transcendentinę pasiaukojimo tarnystę bhaktas turi teisę bjauriai elgtis. Posmas kalba tik apie atsitiktinumą, kurį lemia labai stiprūs materialūs ryšiai. Stodamas į pasiaukojimo tarnystės kelią žmogus tarsi skelbia karą iliuzinei energijai. Kol dar nepakanka jėgų kautis su iliuzine energija, galimi atsitiktiniai nuopoliai. Tačiau kai jėgų užtenka, daugiau nebesuklumpama, kaip jau buvo anksčiau aiškinta. Nevalia, prisidengiant šiuo posmu, krėsti kvailystes ir laikyti save bhaktu. Jei pasiaukojimo tarnystė netaiso tavo būdo, vadinasi nesi pažengęs bhaktas.