Isahluko 3

TREČIAS SKYRIUS

Ukuxebuka Nokuphuma Kulomhlaba

Išsivadavimas iš materialaus pasaulio

Imvamisa ama-jñanī nāma-yogī bangamaphika-siqu, yize-ke bezuza inkululeko noma ukusindiswa kwesikhashana ngokuthi bangene eNkazimulweni emkhathini weZulu. Ngokuchaza kwe-Śrīmad-Bhāgavatam ulwazi noma ukwazi kwabo akuthathwa njengokumsulwa. Ngokulandela izindlela zokuzihlawulisa (penances), ukudela imihlobiso yezwe (austerities) kanye nokuzindla (meditation) banyukela ezingeni lokulibona iqiniso elimsulwa, kodwa njengoba sekuchaziwe yize sebenyuke kangaka baphinde bawe futhi bawele endleleni yenyama ngoba abazange basinake isiqu sika-Kṛṣṇa. Uma ungazange ukuqikelele ukuthi ubambelele ukhothame ezinyaweni zika-Kṛṣṇa, uzophoqeka ukuthi uphinde wehlele enyameni. Umqondo womuntu ohlakaniphile ucabanga ngokuthi” Nkosi yami ngiyisikhonzi Sakho saphakade, ngisize imisebenzi yami yonke ngiyibhekise enkonzweni Yakho.” U-Kṛṣṇa ubuye abizwe ngo ajitaḥ okusho lowo onganqotshwa yilutho. Akekho noyedwa onganqoba uNkulunkulu. Ngokusho kwe-Śrīmad-Bhāgavatam”lowo okulesisimo sokucabanga angayinqoba kalula iNkosi”. I-Śrīmad-Bhāgavatam iphinde iyasikhuza kulomkhuba wokuthanda ukukala iZulu. Asikwazi ngisho ukukala okomhlaba yize kunesiqalo nesiphetho okweZulu khona sizokuqala ngakuphi! Awusoze wakwazi ukukala ubude nobubanzi buka Kṛṣṇa ngalolulwazi lwakho oluncu ncu ncu, kanti lowo okwazi ukufinyelela kulowo mbono ama-Vedas amthatha njengomuntu okhaliphile. Umuntu kumele akuqonde ngokuzehlisa ukuthi uyingxenye engelutho kulomhlabakazi. Ukuzama ukushiya noma ukufulathela imizamo yokuqonda uNkulunkulu ngolwazi olufushane noma ngokunweba-nweba umqondo ngokuqagela, simelwe ukuzehlisa sizwe ngoMdali ngokulalela imithombo ethembekile negunyaziwe njengo Bhagavad-gītā, noma silalele amazwi aphuma kulabo asebekhululiwe enyameni asebelibona iQiniso elimsulwa.

Paprastai jnaniai ir yogai yra impersonalistai, ir nors jie pasiekia laikiną išsivadavimą susiliedami su beasmeniu švytėjimu, dvasiniu dangumi, jų pažinimas, anot „Śrīmad-Bhāgavatam“, nėra tyras. Per nuodėmių išpirkimą, askezę ir meditaciją jie pakyla iki Aukščiausiojo Absoliuto lygmens, bet, kaip jau buvo aiškinta, vėl puola į materialų pasaulį, nes deramai neįvertino Kṛṣṇos asmeninių savybių. Kas negarbina Kṛṣṇos lotoso pėdų, tam vėl teks nusileisti į materialų lygmenį. „Aš esu amžinas tarnas. Prašau leisk man kokiu nors būdu Tau tarnauti“, – tokia turėtų būti mūsų nuostata. Kṛṣṇa vadinamas ajitaḥ – nenugalimuoju, nes niekas negali Kṛṣṇos įveikti, tačiau, pasak „Śrīmad- Bhāgavatam“, tokios nuostatos besilaikanti gyvoji būtybė kaip mat pavergia Jo širdį. Taip pat „Śrīmad-Bhāgavatam“ pataria liautis bandžius ieškoti Aukščiausiojo ribų. Mes negalime išmatuoti visatos, ką jau kalbėti apie Aukščiausiąjį. Mūsų ribotos žinios neleidžia mums aprėpti Kṛṣṇos, ir šitai suvokusį Vedos vadina išmintingu žmogumi. Mes turime nuolankiai suprasti, kad esame visatos dulkės. Reikia liautis, turint ribotas žinias, bandyti pažinti Aukščiausiąjį per filosofinę spekuliaciją, tapti nuolankiems ir klausytis apie Viešpatį iš dvasiškai susivokusios sielos lūpų ar iš tokių autoritetingų šaltinių, kaip „Bhagavad-gītā“.

Kwi-Bhagavad-gītā u-Arjuna uzwa ngoMdali ngokulalela u-Kṛṣṇa uqobo Lwakhe. Lesi senzo singumhlahlandlela emkhakheni wokuqonda ngoNkulunkulu, ukulalela ngokuzehlisa. Kuyindawo yethu ukulalela i-Bhagavad-gītā ikhulunywa ngu-Arjuna noma isithunywa Sakhe esigunyaziwe, umphathi kamoya (spiritual master). Ngemuva kokuzwa, kubalulekile ukuthi okuzwile ukwenze empilweni yakho yansuku zonke. ”Nkosi yami Wena awunqotshwa, ”isikhonzi sikhuleka kanjalo.” Kodwa ngokulandela lendlela yokulalela siyakunqoba.” UNkulunkulu akanqotshwa, kodwa lesosikhonzi sakhe esesihlukene nendlela yokuqagela kodwa esesilalela amazwi emithonjeni ethembekile kanye negunyaziwe, leso sikhonzi siyamnqoba.

„Bhagavad-gītoje“ Arjuna sužino apie Dievą iš paties Kṛṣṇos lūpų. Taip jis parodo pavyzdį, kad pažinti Aukščiausiąjį reikia nuolankiai klausant. Mes turime klausytis „Bhagavad-gītos“ iš Arjunos ar jo autoritetingo atstovo – dvasinio mokytojo, o išklausę vadovautis įgytomis žiniomis kasdieniniame gyvenime. „O mano Viešpatie, Tu esi nenugalimas“, – meldžiasi bhaktas, –„Tačiau šis kelias, klausymasis, padeda Tave nugalėti.“ Dievas yra nenugalimas, tačiau Viešpaties bhaktas, atmetęs bet kokias filosofines spekuliacijas ir klausydamasis, ką sako autoritetingi šaltiniai, lengvai pavergia Jo širdį.

Ngokusho kwe-Brahma-saṁhitā zimbili izindlela zokuqongelela ulwazi. Eyodwa eyokuziphenyela kanti enye eyokunikwa ukuthelelwa ngolwazi. Ngokulandela indlela yokuziphenyela uyazidla ngolwazi osuzitholele lona, lendlela ikwenza ukuthi uzigqaje ngolwazi lwakho, ungabi nandaba nokuphathwa.” Anginandaba nabaphathi nemibhalo engcwele, ngizoziqoqela ulwazi ngokwami ngokuzindla, ukuvoca-voca ingqondo ngefilosofi njalo njalo. Ngiyoze ngifinyelele ekuqondeni uMdali.” Indlela yesibili, indlela yokuthelelwa ngolwazi. Lena yindlela yokwamukela ulwazi oluvela kubaphathiswa abangaphezulu kwethu. I-Brahma-saṁhitā ithi umuntu obamba lendlela yokuzi phenyela, agijime ngayo ngejubane lomoya noma lengqondo futhi agijime iminyaka engaphezu kwezigidi, uyogcina engafinyelelanga esiphethweni. Kuyena iqiniso liyohlala njalo limphunyuka futhi lingaqondakali. Kodwa leloqiniso libekwe ngokucacile kwi-Bhagavad-gītā, ananya-cetāḥ. U-Kṛṣṇa uthi zindla ngaye (mbheke ngaphakathi enhliziyweni) kodwa ungachezukile endleleni yokuzinikela ngokumkhonza ngemisebenzi yothando. ”Kulowo ongikhothamela kanje ngitholakala kalula” (tasyāhaṁ sulabhaḥ). Iyona ndlela lena. Uma usebenzela u-Kṛṣṇa usu ku lonke, u-Kṛṣṇa ngeke akukhohlwe. Ngokuzehlisa wenza ukuthi u-Kṛṣṇa akubone. U-Guru mahārāja, Bhaktisiddhānta Sarasvatī wayehlale esho ethi, ”Musa ukuzama ukubona uNkulunkulu. Ucabanga ukuthi uNkulunkulu uzofika azokuma phambi kwakho njengenceku yakho, ngoba nakhu wena ufuna ukumbona? Leyo akusiyona indlela yokuzehlisa. Kumele simhehe ngemisebenzi yethu nangothando lwethu.”

„Brahma-saṁhitoje“ sakoma, kad yra du pažinimo būdai: aukštyneigis ir žemyneigis. Pasirinkęs aukštyneigį metodą žmogus skinasi kelią į pažinimą pats. „Man nė motais autoritetai ar knygos. Aš pats pažinsiu Dievą per meditaciją ir filosofiją,“ – mano jis. Kitas metodas – žemyneigis reiškia, kad žinios įgyjamos iš autoritetingo šaltinio. „Brahma-saṁhitoje“ sakoma, kad jei žmogus pasirenka aukštyneigį pažinimo kelią, net jei jis keliauja minties ar vėjo greičiu milijonus metų, jis vis tiek nepažins Dievo. Jam Dievo klausimas taip ir liks nesuvokiama paslaptis. Tačiau „Bhagavad-gītā“ siūlo paprastą Dievo pažinimo metodą: ananya-cetāḥ satataṁ yo māṁ smarati nityaśaḥ. Kṛṣṇa „Bhagavad-gītoje“ ragina medituoti į Jį neiškrypstant iš dvasinės tarnystės kelio, visiškai nusilenkus Viešpačiui. Tam, kuris Jį šitaip garbina, tasyāhaṁ sulabhaḥ: „Aš tampu lengvai pasiekiamas.“ Štai toks yra pažinimo kelias: kas darbuojasi dėl Kṛṣṇos dvidešimt keturias valandas per parą, to Kṛṣṇa neužmiršta. Dievo dėmesį patraukia nuolankumas. Mano guru Mahārāja Bhaktisiddhānta Sarasvatīs sakydavo: „Nesistenkite pamatyti Dievo. Nejau Dievas turi ateiti ir atsistoti prieš mus tarsi tarnas, vien todėl, kad mes norime Jį pamatyti? Tai nėra nuolankumas. Mes turime elgtis taip, kad Jis Pats panorėtų tai padaryti dėl mūsų meilės ir tarnystės.“

INkosi u-Caitanya Mahāprabhu, wafika wanikeza abantu indlela eqondile yokuzisondeza ku. U-Rūpa Gosvāmī umfundi wakhe wokuqala wayithakaselela lendlela. U-Rūpa Gosvāmī kwakungu ngqongqoshe kuhulumeni wombuso wamaSulumane, kodwa wasishiya isikhundla sakhe kuhulumeni ukuyoba ngumfundi ka-Caitanya Mahāprabhu. Efika okokuqala ukuzobona iNkosi wafika wakhuleka kanje:

Pavyzdį, kaip siekti Kṛṣṇos, žmonijai parodė Viešpats Caitanya Mahāprabhu, ir pirmasis Mahāprabhu mokinys Rūpa Gosvāmis jį labai brangino. Rūpa Gosvāmis ėjo ministro pareigas tuometinėje musulmonų vyriausybėje, tačiau jis viską metė ir tapo Caitanyos Mahāprabhu mokiniu. Pirmą sykį pamatęs Viešpatį, Rūpa kreipėsi į Jį šiuo posmu:

namo mahā-vadānyāya
kṛṣṇa-prema-pradāya te
kṛṣṇāya kṛṣṇa-caitanya-
nāmne gaura-tviṣe namaḥ

“Ngicela ukukhothama ngaphambi kweNkosi yamakhosi, u-Kṛṣṇa Caitanya onomusa nozwelo ukudlula zonke iziqu zoMdali ezehlela lapha emhlabeni, (avataras) umusa wakhe odlula ngisho u-Kṛṣṇa uqobo Lwakhe, ngoba uphana mahhala ngalokho okungakaze omunye aphane ngakho, uthando luka-Kṛṣṇa? (Cc. Madhya 19.53)

„Su pagarba lenkiuosi Aukščiausiajam Viešpačiui Śrī Kṛṣṇai Caitanyai, dosniausiam iš visų avatārų, dosnesniam už patį Kṛṣṇą, nes Jis visiems nemokamai dalija tai, ko niekas niekada nėra dalijęs – tyrą meilę Kṛṣṇai.“

U-Rūpa Gosvāmī lapha ubiza u-Caitanya Mahāprabhu ngo ”msaphazi wezipho obadlula bonke” umbiza ngalowo obadlula bonke ngokuphana, ngoba wayephisana mahhala ngento eyigugu ukudlula wonke amagugu emhlabeni, uthando luka Nkulunkulu. Sonke siyamfuna u Kṛṣṇa, simlangazelele. UKṛṣṇa uyilokho okulangazelelwa yikho konke okuphilayo, akukho lutho olukhanga (attractive) ukudlula u Kṛṣṇa, u-Kṛṣṇa udlulele ngobuhle, ngokunotha, ngezikhwepha, ngemfundiso. Lezi yizinto esihlala sizilangazelele. Sihlala silangazelele lokho okuhle, okunamandla, okufundisiwe, okunothile. U-Kṛṣṇa ungumthombo wakho konke lokhu, ngakho sidinga nje kuphela ukuphendukela kuye, sizokuthola konke esikudingayo. Konke nanoma yini. Lendlela yokwazi u-Kṛṣṇa uyindlela efeza zonke izifiso ezisenhliziyweni kumuntu.

Kṛṣṇa dovanoja Save tam, kuris išsiugdo tyrą meilę Jam. Rūpa Gosvāmīs vadino Caitanyą Mahāprabhu „pačia dosniausia, pačia geraširdiškiausia asmenybe“, nes Jis visiems žemiausia kaina dalijo didžiausią vertybę – meilę Kṛṣṇai. Mes visi trokštame ir ieškome Kṛṣṇos, nes Jis yra pats patraukliausias, gražiausias, turtingiausias, galingiausias ir labiausiai išprusęs. Jis – visų mūsų paieškų objektas. Mes trokštame grožio, galios, žinių, turtų. Kṛṣṇa yra visų šių vertybių šaltinis; taigi mums tereikia nukreipti į Jį savo dėmesį, ir turėsime viską – viską, ko trokštame. Kṛṣṇos sąmonė yra troškimų išsipildymo kelias.

Kulowo ofa ekhumbula u-Kṛṣṇa ukungena e-Kṛṣṇaloka kuqinisekisiwe, okuyikhaya lika-Kṛṣṇa elisesicongweni eZulwini, njengoba sekuchaziwe ngaphambilini. Ngalokhu mhlawumbe umuntu usengazibuza ukuthi kuzomsiza ngani ukungena kulelo khaya. U-Kṛṣṇa uyaziphendulela lowo mbuzo ngokwakhe:

Kaip jau kalbėta anksčiau, tam, kuris įsisąmonino Kṛṣṇą, kelias į aukščiausiąją buveinę, kurioje viešpatauja Kṛṣṇa, užtikrintas. Paklausite, kokia iš to nauda? Pats Kṛṣṇa „Bhagavad- gītoje“ į tai atsako:

mām upetya punar janma
duḥkhālayam aśāśvatam
nāpnuvanti mahātmānaḥ
saṁsiddhiṁ paramāṁ gatāḥ

“Sebefinyelele Kimi, lezingqalabutho, ezingama-yogī ngokuzinikela Kimi, abaphinde babuyele kulomhlaba wesikhashana, ogcwele izinsizi, ngoba sebezuze iqophelo elisesicongweni.” (Gītā 8.15)

„Pas Mane atėjusios didžios sielos, Man atsidavę yogai, niekada nebegrįžta į laikiną, kančių perpildytą pasaulį, nes jie pasiekė aukščiausią tobulumą [„Bhagavad-gītā“ 8.15].“

U-Śrī Kṛṣṇa uyaqinisekisa ukuthi lomhlaba i-duḥkhālayam — yindawo yenhlupheko. Pho singawu phendula ngani ukuthi kube yindawo entofontofo? Ingabe ibanga esesilihambile ngokwe sayensi lizosilekelela ukuthi siphendule lomhlaba ube ntofontofo? Ngeshwa lokhu ngeke kusize ngalutho. Lokhu sekusiholele ekutheni singabe sisafuna ngisho nokwazi ukuthi lezi zici ziyini. Lezi zici njengoba sezike zabalulwa [ukuzalwa, ukuguga, ukugula kanye nokufa] siyahluleka ukuzixazulula, kunalokho sesivele sizishanelele ngaphansi kukamata. Isayensi yesimanje ayihlakaniphile ngokwanele ngoba ayinawo amandla okusombulula lezinsizi esibhekene nazo ezihlala zisixakile, esikhundleni salokho bajika umhlaba esiphila bawubhekise ekwakhiweni kwezikhali zembubhiso kanye nemikhumbimkhathi. Isisombululo salezinsizi sinikiwe sona lapha kwi-Bhagavad-gītā: umuntu osenyukele ezingeni lokuphila ngokuzwa u-Kṛṣṇa, akaphinde abuyele kulomhlaba onokuzalwa nokufa. Kumele sizame ukukuqonda lokhu ukuthi lomhlaba ugcwele usizi. Kuthatha isamba esithile sokukhula komqondo ukukubona lokhu. Amakati, izinja, nezingulube azikwazi ukubona ukuthi zisosizini (kuyabheda!) Ngokujwayelekile umuntu ubizwa ngesilwane esinengqondo, kodwa leyongqondo yomuntu isetshenziselwa ukuqhubeza phambili ukuziphathisa okwesilwane, esikhundleni sokuthi isetshenziselwe ukuthola isisombululo sokuphuma kulolusizi lokuphila kulomhlaba. Lapha u-Kṛṣṇa ukubeka kuyacaca, akacashisi lutho ukuthi lowo ofinyelela kuye nongasayokuphinde azalwe kulolusizi, uyobe ukhululiwe. Lezozingqalabutho ezifika kuye sezifike eqophelweni elisesicongweni lokuphila, eliphumuza izidalwa empilweni ebuhlungu yokubuswa yinyama.

Šis materialusis pasaulis, Śrī Kṛṣṇos – Kūrėjo žodžiais, yra duḥkhālayam – kupinas kančių. Ar mes galime jame jaustis patogiai? Ar vadinamoji mokslo pažanga gali padaryti jį jaukų? Ne, tai neįmanoma. Todėl mes net nenorime žinoti, kokios tai kančios. O jos, kaip jau minėta, yra gimimas, senatvė, ligos ir mirtis. Kadangi mes nežinome, kaip apsisaugoti nuo jų, „pašluojame jas po kilimu“. Mokslas bejėgis apsaugoti mus nuo šių kančių, o jos visada mus persekioja. Todėl mokslininkai bando nukreipti nuo jų dėmesį ir savo pastangas sutelkia į erdvėlaivių ir branduolinių ginklų kūrimą.

Tačiau „Bhagavad-gīta“ siūlo šių problemų sprendimą: kas pasiekia Kṛṣṇos lygmenį, tas nebegrįžta į šį gimimų ir mirčių pasaulį. Turime suprasti, kad šis pasaulis – tai kančių vieta. Tam reikalingas šioks toks sąmonės išsivystymo lygis. Katės, šunys ir kiaulės nesupranta, kad kenčia. Žmogus vadinamas mąstančiu gyvūnu, bet užuot ieškojęs kelio, kaip išsivaduoti iš kančių, šį savo gebėjimą jis panaudoja gyvuliškiems polinkiams skatinti. Šiame posme Kṛṣṇa aiškiai sako, kad tas, kuris pas Jį ateina, niekada nebegims ir nepatirs kančių. Pas Jį atėjusios didžiosios sielos pasiekia aukščiausią gyvenimo tobulumą, kuris išvaduoja iš sąlygotos būties kančių.

Enye yezinto ezenza ukuthi u-Kṛṣṇa ahluke kubantu abadaliwe ukuthi abantu abadaliwe bakwazi ukuba sendaweni eyodwa ngesikhathi esisodwa, kodwa u-Kṛṣṇa ukwazi ukuba kuyo yonke indalo ngesikhathi esisodwa futhi ngaso lesosikhathi ebe ehlezi eZulwini. Ikhaya lika-Kṛṣṇa embusweni weZulu libizwa ngokuthi kuse Goloka Vṛndāvana. Le Vṛndāvana eseNdiya kuseyiyona le Vṛndāvana eyehliselwa kulomhlaba. U-Kṛṣṇa uma ehlela kulomhlaba, ngamandla Akhe afihlakele, ikhaya Lakhe labe selehla kanye Naye. Ngamanye amazwi u-Kṛṣṇa uma ehlela kulomhlaba uvela kulendawo yase-Vṛndāvana. Phezu kwalokhu, ikhaya lika-Kṛṣṇa lihlala njalo lise-Vaikuntha. Kulelivesi u-Kṛṣṇa umemezela ukuthi lowo osefinyelele eVaikuntha ngeke aphinde azalwe kulomhlaba, lowo muntu ubizwa nge-mahātmā. Ngokwasemazweni ase Ntshonalanga igama elithi mahātmā lidume ngokubizwa kuka Mahātmā Gandhi, kodwa kumele sikuqonde ukuthi leligama akusilo nje igama lokubiza osopolitiki abaqavile kodwa yigama elikhomba iqophelo eliphakeme lokwazi nokuhlala kuNkulunkulu, okuyizinga elingasemnyango ophumela ezulwini, ekhaya lika-Kṛṣṇa. Iqophelo le-mahātmā lokuphumelela ileli: ukukwazi ukusebenzisa impilo yalomzimba kanye nezinto zalomhlaba ukuzikhulula ekuboshelweni kulokuzalwa nokufa.

Vienas iš skirtumų tarp paprastos būtybės ir Kṛṣṇos yra tas, kad paprasta gyvoji būtybė tuo pačiu metu gali būti tik viename erdvės taške, o Kṛṣṇa gali būti kiekviename visatos kampelyje ir sykiu viešpatauti savo buveinėje. Kṛṣṇos buveinė transcendentiniame pasaulyje vadinama Goloka Vṛndāvana. Vṛndāvana Indijoje – tai ta pati dvasinio pasaulio Vṛndāvana, apreikšta Žemėje. Kai Kṛṣṇa Savo vidinių galių padedamas nužengia į materialųjį pasaulį, drauge su Juo materialiame pasaulyje apsireiškia ir Jo dhāma (buveinė). Kitaip sakant, Jis nužengia į Žemę su Savo valda. Tačiau tuo pačiu metu Kṛṣṇos buveinė amžinai lieka transcendencijos sferoje – Vaikuṇṭhose. Šiame posme Kṛṣṇa skelbia, kad tas, kuris įžengia į Jo buveinę Vaikuṇṭhose, niekada nebegimsta materialiame pasaulyje. Toks žmogus vadinamas mahātmā. Žodis mahātmā Vakaruose dažnai siejamas su Mahatma Gandžiu, tačiau mahātmā nėra politiko titulas. Atvirkščiai, mahātmā – tai žmogus, pasiekęs aukščiausią Kṛṣṇos sąmonės lygmenį ir pelnęs teisę patekti į Kṛṣṇos buveinę. Tobulybė mahātmai – tai pasinaudoti jam suteikta žmogaus gyvybės forma ir gamtos ištekliais siekiant išsilaisvinti iš gimimų ir mirčių rato.

Umuntu ohlakaniphile uyazi ukuthi akalufuni lolusizi, nakuba efunzwa lona ngenkani yize engaluthandi. Njengoba besekuke kwachazwa ukuthi sisosizini nje ingenxa yokuhlushwa yingqondo, umzimba, izimo zemvelo ezisiphazamisayo, nezidalwa ezinye esiphila nazo. Yingakho ngokujwayelekile umhlaba ubizwa ngokuthi ”umhlaba ohlabayo.” Akuphunyukeki, kuhlale kukhona okuthize esihlatshwa ngakho. Lomhlaba ingakho kuthiwa uyahlaba nje ngoba umsebenzi wawo munye vo: ukuhlaba kuphela, ukuba awuhlabi ngabe akekho ozihlupha ngokusondela kuNkulunkulu. Ngendlela efihlakele lokhukuhlaba kuyisibusiso sokusiza ukuthi siphuthume sinyusele imimoya yethu ku-Kṛṣṇa. Umuntu ohlakaniphile uyawufaka lombuzo wokuthi kwenziwa yini ukuthi noma singathandi ukuhlupheka kodwa isidalwa esingumuntu sifunzwa kona ngenkani. Kodwa-ke lempucuzeko esesiphila kuyo njengamanje isikhuthaza ukuthi; ”Kulungile angikwamukele lokhu kuhlupheka kwami, kodwa angikugqibe ngezidakamizwa.” Inkinga ukuthi uma sesiphelile egazini lesosidakamizwa, nosizi luyabuya. Ukuthatha izidakamizwa akusoze kwaletha isixazululo esingunaphakade salokhu kuhlupheka kwalapha emhlabeni. Isixazululo siyolethwa kuphela yilendlela yokwazi u-Kṛṣṇa kuphela.

„Aš nenoriu kentėti, bet esu priverstas. Kodėl?“ – klausia savęs išmintingas žmogus. Kaip jau kalbėjome, mūsų egzistencija neatsiejama nuo kančios: mus kankina protas, kūnas, gamta, kitos gyvosios būtybės. Mus visada lydi vienokios ar kitokios kančios. Materialus pasaulis skirtas kentėti; jei čia nebūtų kančios, mes negalėtume išsiugdyti Kṛṣṇos sąmonės. Iš tiesų kančia – tai akstinas ir pagalba mums, kad pakiltume iki Kṛṣṇos sąmonės lygmens. Deja, šiuolaikinėje civilizacijoje žmonės patys renkasi kančią, kurią vėliau slopina svaigalais. Tačiau kai tik svaiginamųjų medžiagų poveikis baigiasi, kančia sugrįžta. Svaiginimasis nenatūraliomis priemonėmis nepadės išspręsti gyvenimo kančios problemos. Problemos sprendimas yra Kṛṣṇos sąmonė.

Omunye usengaphawula nje athi yize izikhonzi zika-Kṛṣṇa zimashushu ngokuya ezulwini lika-Kṛṣṇa kodwa uquqaba lapha emhlabeni lumashushu ngokuya enyangeni. Ukuya enyangenii kona ingabe akunazinga yini? Umkhuba wokugcaluza kuwo wonke amagumbi omhlaba kuyinto eyimvelo esidalweni esiphilayo, kungakho sibizwa ngokuthi sarva gata okusho ukuthi ”lowo ofuna ukuhamba yonke indawo.” Ukuhamba kuyingxenye yempilo yesidalwa esiphilayo. Isifiso sokuya enyangeni akusiyo into entsha. Ngisho nama-yogī anogqozi lokungena emihlabeni ephezulu, kodwa kwi-Bhagavad-gītā (8.16) u-Kṛṣṇa uyakuhlaba lokhu uthi angeke kuze kusize ngalutho.

Kṛṣṇos bhaktai stengiasi patekti į Kṛṣṇos planetą, o visiems kitiems rūpi Mėnulis. Ar patekti į Mėnulį yra tobulybė? Noras nukeliauti į kitas planetas yra natūralus gyvajai būtybei. Vienas iš gyvosios būtybės vardų yra sarva-gata – „tas, kuris nori visur nukeliauti“. Keliavimas yra prigimtinė gyvosios būtybės savybė. Troškimas nukeliauti į Mėnulį nėra kažkas nauja. Yogai taip pat nori patekti į aukštesniąsias planetas, tačiau Kṛṣṇa „Bhagavad-gītoje“ [8.16] sako, kad tai beprasmiška.

ābrahma-bhuvanāl lokāḥ
punar āvartino ’rjuna
mām upetya tu kaunteya
punar janma na vidyate

“Kusukela phezulu emhlabeni osesicongweni kulomhlabakazi kuze kuyoshaya kophansi kunayo yonke, iyindawo lapho kuhlala khona usizi, lapho ukuzalwa kanye nokufa kunendawo khona. Kodwa lowo ophumelela ukufika kweLami ikhaya, Awu ndodana ka-Kuntī, akaphinde azalwe futhi.” (Gītā 8.16)

„Visos materialaus pasaulio planetos nuo aukščiausios iki žemiausios – tai kančių kraštas, kuriame kartojasi gimimas ir mirtis. Tačiau tas, kuris įžengia į Mano buveinę, o Kunti sūnau, niekada daugiau nebegimsta.“

Lomhlabakazi uhlukaniswe izigaba ezintathu zokuhlelwa kwemihlaba. Kunohlelo lwemihlaba oluphezulu, kube oluphakathi, bese kuba olwemihlaba ephansi. Lomhlaba esikuwo wona uthathwa njengobekwe ohlelweni lwemihlaba ephakathi. U-Kṛṣṇa uyakukhomba lapha ukuthi ngisho umuntu angangena kulomhlaba osesicongweni ngokohlelo lwemihlaba ephezulu obizwa ngokuthi i-Brahmaloka, nakhona lapho ukuzalwa nokufa kusenayo indawo. Eminye imihlaba kulomhlabakazi nayo igcwele izidalwa eziphilayo. Singacabangi ukuthi ngoba nakhu thina siphila kulomhlaba ngakho-ke eminye imihlaba iyazigunquzela nje, ayinamuntu. Sinabo ubufakazi bokuthi kulomhlaba ayikho indawo engena lutho oluphilayo, uma simba sibheke phansi siyathola ukuthi kunemnyundu, uma sishona phansi emanzini sithola ukuthi kunezidalwa zamanzi, uma sikhuphukela emoyeni sithola okuningi okundizayo njengezinyoni. Pho umuntu ufinyelela kanjani esiphethweni sokuthi kweminye imihlaba akunalutho na? U-Kṛṣṇa usakukhomba lokhu ukuthi ngisho umuntu anganyukela kulemihlaba esohlelweni oluphezulu lapho kuhlala khona othixo bezwe abanamandla, kodwa nakhona siyophinda sisifice lesisimo sokuhlushwa ukufa. Uyaphinda uyasho futhi ukuthi ngokufinyelela kweLakhe ikhaya awusadingi ukuthi uphinde uzalwe.

Materialusis pasaulis sudarytas iš aukštesniųjų, viduriniųjų ir žemesniųjų planetų sistemų. Žemė priskiriama viduriniųjų planetų sistemai. Kṛṣṇa pabrėžia, kad net pasiekus aukščiausiąją materialaus pasaulio planetą – Brahmaloką iš gimimų ir mirčių rato neišsivaduojama. Kitose materialaus pasaulio planetose taip pat gyvena gyvosios būtybės. Klystate, jei manote, kad gyvybė egzistuoja tik Žemėje, o visos kitos planetos yra neapgyvendintos. Juk žinome, kad Žemėje nėra vietų, kuriose negyventų jokios gyvos būtybės. Kasdami žemę joje pamatysite įvairiausių kirminų, pasinėrę į vandenį pamatysite įvairiausių rūšių vandens gyvūnų, danguje skraido daugybė rūšių paukščių. Kas mus verčia manyti, kad kitose planetose nėra gyvųjų būtybių? Tačiau Kṛṣṇa sako, kad, net jei mes pateksime į planetas, kuriose viešpatauja iškilūs pusdieviai, vis tiek neišvengiamai turėsime mirti. Posme Kṛṣṇa pakartoja, kad tas, kuris įžengia į Jo planetą, daugiau nebegimsta.

Simelwe ukuzikhandla ukuze sizuze isimo sethu saphakade esigcwele ukwazi nentokozo engenamkhawulo. Sesikhohliwe ukuthi lokhu iyona nhloso yokuphila komuntu, lena iyona nzuzo yoqobo kumuntu. Yini eyenze ukuthi sikukhohlwe lokhu na? Kulula. Sikhungethwe ubucwebe bezwe, amabhilidi aphakeme, amafemu, imidlalo yeze politiki, yize sazi kahle kamhlophe ukuthi noma ungalakha liphakame kangakanani ibhilidi lakho ngeke uhlale kulona kuze kube phakade. Ngakho-ke akumele sichithe amandla ethu ngokwakha izinto ezizoqhubeka nokusibiyela sibhajwe kulomhlaba zenze ukuthi sithande ukuqhubeka nokuhlala, okungcono asiwasebenzisele ukukhulisa ukumazi nokumuzwa u-Kṛṣṇa, ukuze sizuze lowamzimba wokungena eZulwini. Lendlela yokumazi nokumuzwa u-Kṛṣṇa akusiyona indlela noma isu elithize lenkolo noma mhlawumbe indlela ethize yokuchitha isizungu ngokomoya, kodwa iyingxeye yesidalwa esiphilayo ebaluleke kunazo zonke.

Mes turėtume labai rimtai mąstyti apie tai, kaip pasiekti amžiną, kupiną palaimos ir žinojimo gyvenimą. Mes užmiršome, kad tai ir yra mūsų gyvenimo tikslas, kad už jį nėra nieko svarbiau. Kodėl mes tai užmiršome? Mes tiesiog pakliuvome į materijos blizgesio pinkles – mus užbūrė dangoraižiai, milžiniškos gamyklos, politiniai žaidimai, nors mes puikiai žinome, jog kad ir kokį aukštą dangoraižį pastatytume, negalėsime jame gyventi amžinai. Neprotinga švaistyti energiją be paliovos stiprinant pramonę ir statant didesnius miestus, nes taip tik dar labiau įsipainiojame į materialios gamtos pinkles. Mes turime skirti savo energiją Kṛṣṇos sąmonei puoselėti, kad palikę esamą, gautume dvasinį kūną ir įžengtume į dvasinę Kṛṣṇos planetą. Kṛṣṇos sąmonė nėra religinė dogma ar dvasinė rekreacijos forma; tai svarbiausias dalykas mūsų gyvenime.