Skip to main content

TEXT 8

TEXT 8

Текст

Tekstas

парітра̄н̣а̄йа са̄дгӯна̄м̇
віна̄ш́а̄йа ча душкр̣та̄м
дгарма-сам̇стга̄пана̄ртга̄йа
самбгава̄мі йуґе йуґе
paritrāṇāya sādhūnāṁ
vināśāya ca duṣkṛtām
dharma-saṁsthāpanārthāya
sambhavāmi yuge yuge

Послівний переклад

Synonyms

парітра̄н̣а̄йа—задля звільнення; са̄дгӯна̄м—відданих; віна̄ш́а̄йа— задля знищення; ча—також; душкр̣та̄м—лиходіїв; дгарма—релігійні засади; сам̇стга̄пана-артга̄йа—щоб поновити; самбгава̄мі—Я з’являюсь; йуґе—з епохи; йуґе—в епоху.

paritrāṇāya — išvaduoti; sādhūnām — bhaktus; vināśāya — sunaikinti; ca — ir; duṣkṛtām — piktadarius; dharma — religijos principus; saṁsthāpana- arthāya — atkurti; sambhavāmi — Aš apsireiškiu; yuge — epocha; yuge — po epochos.

Переклад

Translation

Щоб звільнити праведників і знищити лиходіїв, а також відновити релігійні засади, Я Сам з’являюсь із віку в вік.

Kad išlaisvinčiau doruosius ir sunaikinčiau piktadarius, o taip pat atkurčiau religijos principus, epocha po epochos Aš apsireiškiu Pats.

Коментар

Purport

Як вчить Бгаґавад-ґı̄та̄, са̄дгу (святою людиною) є той, хто перебуває в свідомості Кр̣шн̣и. Людина може здаватись нерелігійною, але якщо в ній повною мірою присутні якості, що характерні для свідомості Кр̣шн̣и, її потрібно вважати са̄дгу. Слово душкр̣та̄м стосується тих, хто нехтує свідомістю Кр̣шн̣и. Таких лиходіїв, або душкр̣та̄м, змальовано як обмежених, нижчих представників людства, навіть якщо вони і вбираються в шата академічної освіти, тоді як особистостей, стовідсотково заглиблених у свідомість Кр̣шн̣и, вважають за са̄дгу, навіть якщо вони неосвічені й позбавлені файних манер. Що стосується невіруючих, то Верховному Господеві зовсім необов’язково з’являтись Самому, щоб знищити їх, як це Він зробив з демонами Ра̄ван̣ою та Кам̇сою. Господь має багато помічників, які цілком спроможні покарати демонів. Але Господь приходить на Землю Сам, щоб принести вдоволення Своїм щирим відданим, яким завжди дошкуляють демони. Демони постійно турбують бгакт, навіть якщо ті доводяться їм ріднею. Хоча Прахла̄да Маха̄ра̄джа був сином Хіран̣йакаш́іпу, він зазнав гоніння з боку свого батька, і хоча Девакı̄, мати Кр̣шн̣и, була сестрою Кам̇си, вона та її чоловік Васудева терпіли від нього утиски тільки тому, що в них мав народитись Кр̣шн̣а. І Господь Кр̣шн̣а з’явився радше на те, щоб врятувати Девакı̄, ніж щоб убити Кам̇су, але виконав Він і те й інше одночасно. Тому тут і сказано, що Господь з’являється в різних втіленнях в ім’я порятунку відданих та знищення лиходіїв-демонів.

KOMENTARAS: „Bhagavad-gītos“ teigimu, sādhu (šventas žmogus) yra tas, kuris turi Kṛṣṇos sąmonę. Žmogus gali atrodyti bedievis, bet jeigu jis turi Kṛṣṇos sąmonės savybes, jį reikia laikyti sādhu. Žodis duṣkṛtām taikomas tiems, kuriems Kṛṣṇos sąmonė nė kiek nerūpi. Tokie piktadariai, ar duṣkṛtām vadinami kvailiais, žemiausiais iš žmonių, net jei žemiška prasme jie ir išsilavinę, o žmonės, neturintys jokio išsilavinimo ir išsiauklėjimo, bet visa savo esybe įsitraukę į Kṛṣṇos sąmonės veiklą – laikomi sādhu. O dėl ateistų, tai Aukščiausiasis Viešpats nebūtinai turi ateiti Pats, kad sunaikintų juos, kaip sunaikino demonus Rāvaṇą ir Kaṁsą. Viešpats turi daugybę pagalbininkų, kurie gali patys susidoroti su demonais. Jis nužengia, kad atneštų ramybę Savo besąlygiškai pasiaukojusiems bhaktams, kuriuos demonai nuolat persekioja. Demonas nepalieka ramybėje bhakto, net jeigu tas yra jo giminaitis. Prahlāda Mahārāja buvo Hiraṇyakaśipu sūnus, tačiau tėvas jį persekiojo. Kṛṣṇos motina Devakī buvo Kaṁsos sesuo, bet ir ji su vyru Vasudeva kentėjo persekiojami Kaṁsos dėl to, kad jiems turėjo gimti Kṛṣṇa. Taigi Viešpats Kṛṣṇa atėjo veikiau norėdamas išgelbėti Devakī, negu susidoroti su Kaṁsa, nors atliko abu darbus. Todėl posme ir sakoma, kad Viešpats pasirodo įvairiomis inkarnacijomis, kad išgelbėtų bhaktus ir sunaikintų nenaudėlius demonus.

В Чаітанйа-чаріта̄мр̣ті (Мадгйа 20.263 – 264) Кр̣шн̣ада̄са Кавіра̄джа з’ясовує, чим є аватара̄, або втілення:

Kṛṣṇadāsos Kavirājos „Caitanya-caritāmṛtos“ (Madhya 20.263–264) posmai glaustai apibūdina inkarnacijos požymius:

ср̣шт̣і-хету йеі мӯрті прапан̃че аватаре
сеі ı̄ш́вара-мӯрті «авата̄ра» на̄ма дгаре
sṛṣṭi-hetu yei mūrti prapañce avatare
sei īśvara-mūrti ‘avatāra’ nāma dhare
ма̄йа̄тı̄та паравйоме саба̄ра авастга̄на
віш́ве аватарі ’дгаре «авата̄ра» на̄ма
māyātīta paravyome sabāra avasthāna
viśve avatari’ dhare ‘avatāra’ nāma

«Авата̄ра, або втілення Господа, приходить з Господнього царства в матеріальний світ. Й певну форму Бога-Особи, що приходить на Землю таким чином, називають втіленням, або авата̄рою. Такі експансії існують в духовному світі, в Господньому царстві. Коли ж вони з’являються в матеріальному світі, їх називають авата̄рами».

Avatāra, arba Dievo inkarnacija, nužengia iš Dievo karalystės į materialų pasaulį. Tas Dievo Asmens pavidalas, kuriuo Jis nužengia, vadinamas inkarnacija, arba avatāra. Visos inkarnacijos gyvena dvasiniame pasaulyje, Dievo karalystėje. Avatāros vardą jos gauna nužengusios į materialią kūriniją.“

Існують різні авата̄ри: пуруша̄вата̄ри, ґун̣а̄вата̄ри, лı̄ла̄вата̄ри, ш́актй-а̄веш́а авата̄ри, манвантара-авата̄ри та йуґа̄вата̄ри — всі вони з’являються свого часу по всьому всесвіті. Але Господь Кр̣шн̣а є первісний Господь, джерело всіх авата̄р. Господь Ш́рı̄ Кр̣шн̣а приходить на Землю з особливою метою — зарадити турботам Своїх чистих відданих, які прагнуть бачити Його неповторні божественні розваги у Вр̣нда̄вані. Отже, головна мета авата̄р Кр̣шн̣и — задовольнити Своїх чистих відданих.

Yra įvairių rūšių avatāros, tai – puruṣavātaros, guṇāvatāros, lilāvatāros, śakty-āveśa avatāros, manvantara-avatāros ir yugāvatāros. Jos nužengia nustatytu laiku įvairiose visatos vietose. Tačiau Viešpats Kṛṣṇa yra pirmapradis Viešpats, visų avatārų pirmasis šaltinis. Viešpats Śrī Kṛṣṇa nužengia, kad numalšintų tyrų bhaktų troškimą išvysti Jo originalias transcendentines pramogas Vṛndāvanoje. Taigi svarbiausias Kṛṣṇos apsireiškimo šiame pasaulyje tikslas – patenkinti besąlygiškai pasiaukojusius Jam bhaktus.

The Lord says that He incarnates Himself in every millennium. This indicates that He incarnates also in the Age of Kali. As stated in the Śrīmad-Bhāgavatam, the incarnation in the Age of Kali is Lord Caitanya Mahāprabhu, who spread the worship of Kṛṣṇa by the saṅkīrtana movement (congregational chanting of the holy names) and spread Kṛṣṇa consciousness throughout India. He predicted that this culture of saṅkīrtana would be broadcast all over the world, from town to town and village to village. Lord Caitanya as the incarnation of Kṛṣṇa, the Personality of Godhead, is described secretly but not directly in the confidential parts of the revealed scriptures, such as the Upaniṣads, Mahābhārata and Bhāgavatam. The devotees of Lord Kṛṣṇa are very much attracted by the saṅkīrtana movement of Lord Caitanya. This avatāra of the Lord does not kill the miscreants, but delivers them by His causeless mercy.

Viešpats sako nužengiąs asmeniškai kiekvieną epochą. Taigi Jis ateina ir Kali amžiuje. „Śrīmad-Bhāgavatam“ teigiama, kad Viešpaties inkarnacija Kali-yugoje yra Viešpats Caitanya Mahāprabhu, kuris paskleidė Kṛṣṇos garbinimą, pradėjęs saṅkīrtanos judėjimą (kolektyvinį šventųjų vardų giedojimą), ir išplatino Kṛṣṇos sąmonę visoje Indijoje. Jis išpranašavo, kad saṅkīrtanos kultūra bus skelbiama visame pasaulyje, plis iš miesto į miestą, iš kaimo į kaimą. Apie Viešpatį Caitanyą, kaip apie Dievo Asmens Kṛṣṇos inkarnaciją, netiesiogiai kalbama slėpiningose apreikštų šventraščių dalyse: Upaniṣadose, „Mahābhāratoje“ ir Bhāgavatam. Viešpaties Kṛṣṇos bhaktus labai traukia Viešpaties Caitanyos saṅkīrtanos judėjimas. Ši Viešpaties avatāra nesusidoroja su nenaudėliais fiziškai, bet gelbsti juos Savo nepriežastine malone.