Peta mantra

Penkta mantra

Besedilo

Tekstas

tad ejati tan naijati
tad dūre tad v antike
tad antar asya sarvasya
tad u sarvasyāsya bāhyataḥ

Synonyms

tat — ta Vsevišnji Gospod; ejati — hodi; tat — On; na — ne; ejati — hodi; tat — On; dūre — daleč; tat — On; u — tudi; antike — zelo blizu; tat — On; antaḥ — znotraj; asya — tega; sarvasya — vsega; tat — On; u — tudi; sarvasya — vsega; asya — tega; bāhyataḥ — zunanji.

tat — tas Aukščiausiasis Viešpats; ejati — vaikšto; tat — Jis; na — ne; ejati — vaikšto; tat — Jis; u — taip pat; antike — labai arti; tat — Jis; antaḥ — viduje; asya — to; sarvasya — visa ko; tat — Jis; u — taip pat; sarvasya — vias ko; asya — to; bāhayataḥ — išorėje.

Translation

Vsevišnji Gospod hodi in ne hodi. Je zelo daleč, pa tudi zelo blizu. Je znotraj vsega, pa vendar zunaj vsega.

Aukščiausiasis Viešpats ir vaikšto, ir nevaikšto. Jis labai toli, bet sykiu ir labai arti. Jis yra visur ir anapus visko.

Purport

Ta mantra opisuje nekatere od božanskih dejavnosti, ki jih Gospod izvaja s Svojimi nedoumljivimi energijami. Tukaj nanizana nasprotja dokazujejo nepredstavljivost Gospodovih energij. »Hodi in ne hodi.« Običajno je nesmiselno trditi, da človek, ki hodi, ne hodi. Pri opisovanju Boga pa nam taka nasprotja nakazujejo Njegovo nedoumljivo moč. S skromnim znanjem takih nasprotij ne moremo sprejeti, zato si Gospoda predstavljamo tako, kot nam dovoljujejo naše omejene zmožnosti. Na primer, predstavniki šole brezosebne filozofije (māyāvāde) sprejemajo samo Gospodove brezosebne dejavnosti, Njegove osebne značilnosti pa zavračajo. Predstavniki šole bhāgavate, ki Gospoda razumejo v celoti, pa priznavajo Njegove nedoumljive energije in se zato zavedajo, da je Gospod tako oseben kot brezoseben. Bhāgavate razumejo, da bi bili brez Gospodovih nedoumljivih energij besedi »Vsevišnji Gospod« povsem brez smisla.

Čia aprašyti kai kurie Aukščiausiojo Viešpaties transcendentinių darbai, kuriuos Jis atlieka nesuvokiamomis Savo galiomis. Vienas kitam prieštaraujantys posmo teiginiai pateikiami įrodyti Viešpaties galių nesuvokiamumą. „Jis vaikšto ir nevaikšto.“ Teigdami, kad vaikščiojantis negali vaikščioti, nusižengtume įprastai logikai. Tačiau, kalbant apie Dievą, ši priešprieša tėra priemonė pabrėžti Jo nesuvokiamą galybę. Žinių ribotumas neleidžia mums suderinti šių prieštaravimų, todėl mes mėginame suprasti Viešpatį, kiek tai leidžia padaryti mūsų ribotas protas. Antai māyāvādos mokyklos filosofai impersonalistai pripažįsta tik tuos Viešpaties darbus, kuriuose neišryškėja Jo, kaip asmenybės, bruožai. Asmenybinį Viešpaties aspektą jie atmeta. Tuo tarpu bhāgavatos mokyklos atstovai, grįsdami savo mokymą tobula Viešpaties koncepcija, pripažįsta, kad Jis turi nesuvokiamas galias, ir supranta, kad Viešpats yra asmenybė ir sykiu Jis beasmenis. Bhāgavatai žino, jog nepripažįstant nesuvokiamų Dievo galių, žodžiai „Aukščiausiasis Viešpats“ prarastų savo prasmę.

Če Boga ne moremo videti s svojimi očmi, še ne pomeni, da ne obstaja kot osebnost. Śrī Īśopaniṣad zavrne takšne utemeljitve in pravi, da je Gospod daleč in blizu hkrati. Božje prebivališče je onkraj materialnega neba, mi pa še tega nikakor ne moremo izmeriti. Če je že materialno nebo tako širno, kako neizmerno je šele duhovno, ki materialnega povsem presega? Bhagavad-gītā (15.6) potrjuje, da je duhovno nebo daleč zunaj materialnega vesolja. Čeprav je Gospod tako daleč, pa lahko v trenutku – hitreje od misli ali vetra – sestopi k nam. Tudi teče lahko tako hitro, da vsakogar prehiti, kakor Gospoda opisuje že prejšnja mantra.

Jei savo akimis nematome Dievo, tai dar nereiškia, kad Viešpats neegzistuoja kaip asmenybė. „Śrī Īśopaniṣada“ paneigia tokį argumentą, teigdama, kad Viešpats yra labai toli ir sykiu labai arti. Viešpaties buveinė yra anapus materialaus dangaus, o mes netgi nemokame jo išmatuoti. Jeigu net materialus dangus yra toks neaprėpiamas, tai ką kalbėti apie dvasinį dangų, kuris yra išsidriekęs anapus materialaus? Dvasinis dangus yra be galo toli nuo materialios visatos, tai patvirtina ir „Bhagavad-gītā“ (15.6). Ir nors Viešpats labai toli, Jis gali tuojau, per sekundės dalį, atsirasti priešais mus, aplenkęs mintį ar vėją. Ir Jis yra toks greitas, kad niekas negali Jo aplenkti. Apie tai jau buvo rašyta ankstesniajame posme.

Pa vendar se ne zmenimo za Božansko Osebnost, ko pride k nam. Gospod v Bhagavad-gīti (9.11) obsoja tak odnos in pravi, da Ga bedaki omalovažujejo, saj Ga imajo za navadnega smrtnika. Gospod ni umrljivo bitje in tudi med nas ne pride v materialnem telesu. Obstaja veliko tako imenovanih učenjakov, ki trdijo, da Gospod sestopi v snovnem telesu, prav takšnem, kot ga imajo navadna živa bitja. Ker ne poznajo Njegove nedoumljive moči, Ga skušajo izenačiti z navadnim človekom.

Ir vis dėlto, kai Dievo Asmuo pasirodo mums, mes Jį ignoruojame. „Bhagavad-gītoje“ (9.11) Viešpats smerkia tokį nemokšišką ignoravimą ir sako, kad, laikydami paprastu mirtinguoju, kvailiai Jį išjuokia. Jis nėra mirtingas. Kūnas, kuriuo Jis mums pasirodo, nėra materialios gamtos kūrinys. Labai dažnas vadinamasis mokslininkas teigia, kad Viešpats nužengia materialiu kūnu, kaip paprasta gyva būtybė. Nieko neišmanydami apie nesuvokiamą Viešpaties galią, tie kvailiai sulygina Jį su paprastais žmonėmis.

Ker je Bog poln nepredstavljivih energij, lahko sprejme naše služenje v kakršni koli obliki. Svoje energije lahko tudi po Svoji volji spreminja. Brezbožniki trdijo, ali da se Gospod sploh ne more utelesiti ali pa, če se že, da sestopi v materialni podobi. Če sprejmemo obstoj Gospodovih nedoumljivih energij, so take trditve neutemeljene. Tudi če bi Gospod prišel k nam v podobi iz materialne energije, bi jo lahko spremenil v duhovno. Ker je vir energij isti, jih lahko uporablja po Svoji volji. Gospod se na primer lahko pojavi v podobi arcā-vigrahe, dozdevno glinenega, kamnitega ali lesenega Božanstva. Čeprav je Božanstvo narejeno iz naravnih sestavin, ni malik, kot to trdijo ikonoklasti.

Dievas yra kupinas nesuvokiamų galių, todėl mūsų tarnystę Jis gali priimti per bet kurį tarpininką ir Savo Paties valia gali pertvarkyti įvairias Savo galias. Bedieviai įrodinėja, kad Viešpats apskritai negali nužengti į šį pasaulį, o jeigu nužengia, tai Jo kūnas būna sudarytas iš materialios energijos. Tačiau jeigu nesuvokiamas Viešpaties energijas pripažįstame realybe, toks argumentas neturi pagrindo. Net ir tuo atveju, jeigu Viešpats pasirodo mums kūnu, sudarytu iš materialios energijos, Jam nesunku šią energiją paversti dvasine. Kadangi energijų šaltinis vienas, jis gali panaudoti jas kaip pats to nori. Viešpats, pavyzdžiui, gali apsireikšti arcā-vigrahos, Dievybių, kurios, atrodytų, yra padirbtos iš žemės, akmens ar medžio, pavidalu. Ir nors Dievybės padirbtos iš medžio, akmens ar kokios kitos medžiagos, jos nėra stabai, kaip kad tvirtina ikonoklastai (Dievybių kulto priešininkai).

Ker je v pogojenem stanju naša zaznava nepopolna, ne moremo videti Vsevišnjega Gospoda. Gospod pa se vseeno pojavi v navidezno snovni podobi, da bi sprejel služenje Svojega bhakte, ki si Ga želi videti z materialnimi očmi. Ne bi smeli misliti, da taki bhakte, ki so na najnižji stopnji vdanega služenja, častijo malika. V resnici častijo Gospoda, ki je privolil, da se pred njimi pojavi v dostopni podobi. Častilec si podobe arce ne izmisli svojevoljno. Ta podoba skupaj z vso Svojo opremo obstaja večno. Iskreni bhakta lahko to začuti, brezbožnik pa ne.

Dabartinėmis, netobulos materialios egzistencijos sąlygomis, mes nematome Aukščiausiojo Viešpaties, nes mūsų regėjimas yra netobulas. Tačiau bhaktams, trokštantiems išvysti Viešpatį materialiomis akimis, Jis suteikia tą malonę, pasirodydamas vadinamąja materialia forma, kad bhaktai galėtų Jam tarnauti. Nereikia manyti, kad bhaktai, esantys žemiausioje atsidavimo tarnystės pakopoje, garbina stabą. Jie garbina Viešpatį, kuris teikėsi pasirodyti jiems lengvai pasiekiamu pavidalu. Arcos pavidalas – tai ne stabas, padirbtas pagal garbintojo užgaidas. Šis pavidalas amžinai egzistuoja kartu su visais savo atributais. Ateistas negali to pajusti, bet nuoširdus bhaktas realiai šitai jaučia.

Gospod pravi v Bhagavad-gīti (4.11), da s Svojim bhakto ravna skladno s tem, kako se Mu ta preda. Bog si jemlje pravico, da se ne razodene vsakomur, temveč le dušam, ki se Mu prepustijo. Taki bhakte se Mu zlahka približajo, za duše, ki se Mu ne predajo, pa je silno daleč in nedostopen.

„Bhagavad-gītoje“ (4.11) Viešpats sako, kad Jis atsidėkoja bhaktui tiek, kiek bhaktas Jam atsiduoda. Viešpats pasilieka Sau teisę atsiskleisti ne bet kam, o tik Jam atsidavusioms sieloms. Todėl atsidavusiai sielai Jis visada lengvai pasiekiamas, o neatsidavusiai – labai tolimas, neprieinamas.

V povezavi s tem razodeti spisi pogosto omenjajo dva pomembna izraza, s katerima opredeljujejo Gospoda – saguṇa (z lastnostmi) in nirguṇa (brez lastnosti). Saguṇa ne pomeni, da mora Gospod, kadar se pojavi z zaznavnimi lastnostmi, privzeti snovno podobo in biti podvržen zakonom materialne narave. Konec koncev je On sam vir vseh energij in Zanj ni razlike med materialno in duhovno energijo. Ker nadzira vse energije, jim, v nasprotju z nami, nikoli ni podvržen. Materialna energija deluje v Njegovih rokah, zato jo lahko uporablja za Svoje namene, ne da bi Nanj vplivala katera od njenih lastnosti. (V tem smislu je nirguṇa, brez lastnosti.) Gospod prav tako nikoli ne postane brezobličen, saj je prvobiten in ima večno podobo. Njegov brezosebni vidik, sijaj Brahmana, je le sij Njegovih osebnih žarkov, kot so sončni žarki sijaj boga Sonca.

Šia proga atkreiptinas dėmesys į du svarbius žodžius, pasitaikančius apreikštuose raštuose, kai kalbama apie Viešpatį: saguṇa („su ypatybėmis“) ir nirguṇa („be ypatybių“). Žodis saguṇa visai nereiškia, kad kai Viešpats nužengia su tam tikromis ypatybėmis, kurias gali patirti mūsų jutimai, Jis turi įgyti materialų pavidalą ir paklusti materialios gamtos dėsniams. Jam nėra skirtumo tarp materialios ir dvasinės energijų, nes Jis – visų energijų šaltinis. Būdamas visų energijų valdovas, Viešpats, priešingai negu mes, niekada nepatenka jų įtakon. Materiali energija vykdo Jo valią, todėl Viešpats gali naudoti ją Savo tikslams, Pats niekada nepakliūdamas materialios energijos ypatybių įtakon. Šia prasme Jis yra nirguṇa, „be ypatybių“. Viešpats niekada nevirsta kažkokia beforme esybe, nes iš tikrųjų Jis egzistuoja amžinuoju pavidalu, Jis – pirmapradis Viešpats. Beasmenis Jo aspektas – Brahmano spindesys yra Jo Paties skleidžiami spinduliai, lygiai kaip saulės spinduliai yra saulės dievo spindesys.

Brezbožni oče je svojega svetniškega sina mahārājo Prahlādo izzval: »Kje je tvoj Bog?« Ko je slišal, da je vsepovsod, ga je jezno vprašal, če je tudi v enem od stebrov palače. Otrok mu je odgovoril pritrdilno, brezbožni kralj pa je steber, ki ga je imel pred seboj, takoj raztreščil na kosce. Gospod je nemudoma sestopil kot Nṛsiṁha v pol človeški pol levji podobi in kralja ubil. Gospod je torej znotraj vsega in vse ustvari po Svojih raznolikih energijah. Po nedoumljivi moči se lahko pojavi kjer koli, da bi tako izkazal naklonjenost iskrenemu bhakti. Gospod Nṛsiṁha se v stebru ni pojavil na ukaz brezbožnega kralja, temveč po želji Svojega bhakte Prahlāde. Brezbožniki ne morejo Gospodu ukazovati, naj se jim pokaže, Gospod pa se lahko pojavi kjer koli in kadar koli, da bi izkazal milost Svojemu bhakti. Tudi Bhagavad-gītā (4.8) pravi, da se Gospod pojavlja, da bi uničil brezverne in zaščitil pobožne. Seveda ima Bog dovolj energij in predstavnikov, ki bi lahko pokončali brezbožnike, vendar Gospod sestopi v ta svet, ker rad osebno pomaga Svojim bhaktam. V resnici to stori samo zato, da bi izkazal naklonjenost bhaktam.

Kartą šventąjį vaiką Prahlādą Mahārāją jo bedievis tėvas paklausė: „Kurgi tavo Dievas?“ Kai Prahlāda atsakė, kad Dievas yra visur, tėvas piktai sušuko: „Vadinasi, Dievas yra ir šių rūmų kolonoje?“ „Taip“, – atsakė berniukas. Tai išgirdęs bedievis karalius vienu smūgiu sudaužė netoli stovėjusią koloną į šipulius, ir tada iš jos pasirodė Viešpats Nṛsiṁha pusiau žmogaus, pusiau liūto pavidalu ir nužudė bedievį karalių. Taigi Viešpats yra visuose daiktuose, kuriuos sukūrė skirtingos Jo energijos. Norėdamas suteikti nuoširdiems bhaktams malonę, nesuvokiamų Savo galių dėka Jis gali pasirodyti bet kur. Viešpats Nṛsiṁha pasirodė iš kolonos ne todėl, kad to reikalavo ateistiškas karalius, o todėl, kad to troško Jo bhaktas Prahlāda. Ateistai negali įsakyti Viešpačiui, kad Jis pasirodytų, tačiau, norėdamas suteikti malonę Savo bhaktui, Viešpats gali apsireikšti kiekvienoje vietoje. „Bhagavad-gītoje“ (4.8) taip pat pasakyta, kad Viešpats ateina sunaikinti bedievių ir apginti tikinčiųjų. Žinoma, Viešpačiui netrūksta nei atitinkamų energijų, nei pagalbininkų, galinčių susidoroti su ateistais, bet Jam maloniau Pačiam parodyti palankumą bhaktui. Dėl to Jis įsikūnija materialiame pasaulyje. Jis nužengia, tenorėdamas parodyti prielankumą Savo bhaktams.

Brahma-saṁhitā (5.35) pravi, da Govinda, izvorni Gospod, po Svojih popolnih delih vstopi v vse – tako v vesolje kot v vsak posamezen atom. V podobi virāṭ je zunaj vsega, znotraj vsega pa je antaryāmī (priča vsemu, kar se dogaja), ki odmerja posledice našim dejanjem (karma-phala), tudi če se morda ne spominjamo svojih dejanj v prejšnjih življenjih. Ker učinek naših dejanj zaradi Gospodove navzočnosti nikoli ne mine, bomo vsekakor morali trpeti.

„Brahma-saṁhitoje“ (5.35) pasakyta, kad Govinda, pirmapradis Viešpats, Savo visiška dalimi įeina į visus daiktus. Jis įeina į visatą ir į kiekvieną jos atomą. Virāṭ pavidalu Jis esti anapus visų daiktų, o kaip antaryāmī Jis yra visuose daiktuose. Kaip antaryāmī Jis stebi viską, kas vyksta, o kaip karma-phala atlygina mums už mūsų darbus. Mes galime ir užmiršti, ką esame padarę ankstesniuose gyvenimuose, tačiau Viešpats yra mūsų veiksmų liudininkas, tad mūsų veiksmų rezultatai niekur nepradingsta ir mums tenka patirti jų padarinius.

Dejstvo je, da razen Boga nič ne obstaja ne zunaj ne znotraj česar koli. Vse je prikaz Njegovih raznolikih, a enovitih energij, ki se širijo od Njega, kakor toplota in svetloba izvirata iz ognja. Kljub enosti pa Gospod v Svoji osebni podobi brezmejno uživa v vseh zadovoljstvih, ki jih v majhni meri izkušajo Njegovi neznatni delci, živa bitja.

Iš tikrųjų be Dievo niekas kitas ir neegzistuoja – Jis esti visa ko viduje ir anapus visko. Viskas yra Jo energijų apraiškos, kaip kad iš ugnies sklindančios šiluma ir šviesa. Taip skirtingos Viešpaties energijos sudaro vienovę. Ir nors egzistuoja vienovė, viskas, kas be galo mažoms, neatsiejamoms Viešpaties dalelėms – gyvosioms esybėms teikia ribotą džiaugsmą, Viešpaties Asmenybei teikia beribį džiaugsmą.