Četrta mantra

Ketvirta mantra

Besedilo

Tekstas

anejad ekaṁ manaso javīyo
nainad devā āpnuvan pūrvam arṣat
tad dhāvato ’nyān atyeti tiṣṭhat
tasminn apo mātariśvā dadhāti

Synonyms

anejat — nepremičen; ekam — eden; manasaḥ — kot um; javīyaḥ — hitrejši; na — ne; enat — temu Vsevišnjemu Gospodu; devāḥ — polbogovi, kot so Indra in drugi; āpnuvan — se lahko približajo; pūrvam — v ospredju; arṣat — hitro premikajoč; tat — On; dhāvataḥ — tiste, ki tečejo; anyān — druge; atyeti — prehiti; tiṣṭhat — ki ostaja na enem kraju; tasmin — v Njem; apaḥ — dež; mātariśvā — bogovi, ki nadzirajo veter in dež; dadhāti — dobavljajo.

anejat — nejudantis; ekam — vienas; manasaḥ — už protą; javīyaḥ — greitesnis; na — ne; enat — šį Aukščiausiąjį Viešpatį; devāḥ — tokie pusdieviai kaip Indra ir kt; āpnuvan — gali pavyti; pūrvam — iš priekio; arṣat — greitai judantį; tat — Jis; dhāvataḥ — bėgančius; anyān — kitus; atyeti — pralenkia; tiṣṭhat — būdamas vienoje vietoje; tasmin — Jame; apaḥ — lietus; mātariśvā — dievai, kurie valdo vėją ir lietų; dadhāti — siunčia.

Translation

Čeprav se Gospod, Božanska Osebnost, ne premakne iz Svojega prebivališča, je hitrejši od misli in vsakogar prehiti. Mogočni polbogovi se Mu ne morejo približati. Čeprav je na enem mestu, nadzira tiste, ki nas oskrbujejo z zrakom in dežjem. Odličnejši je od vsakogar.

Nors Dievo Asmuo niekada nesitraukia iš Savo buveinės, Jis yra greitesnis už mintį ir gali pralenkti visus bėgančius. Jis nepasiekiamas net galingiesiems pusdieviams, ir net būdamas vienoje vietoje, Jis valdo tuos, kurie siunčia vėją ir lietų. Jis – tobuliausiasis, ir niekas negali Jam prilygti.

Purport

Celo največji filozofi ne morejo z razglabljanjem razumeti Vsevišnjega Gospoda, Absolutne Božanske Osebnosti. Spoznajo Ga lahko samo bhakte, ki so prejeli Njegovo milost. V Brahma-saṁhiti (5.34) piše, da lahko filozof, ki ni Gospodov bhakta, na stotine milijonov let potuje po vesolju s hitrostjo vetra ali misli, pa bo na koncu spoznal, da je Absolutna Resnica še vedno neskončno daleč. Brahma-saṁhitā (5.37) nato opisuje, da se Vsevišnji Gospod, Absolutna Božanska Osebnost, večno zabava v Svojem božanskem prebivališču Goloki, hkrati pa lahko po Svojih nedoumljivih energijah kljub temu seže v vsak predel Svojega stvarstva. Viṣṇu Purāṇa primerja Njegove moči s toploto in svetlobo, ki se širita od ognja – tako Absolutna Božanska Osebnost vsepovsod širi svoje raznolike energije, čeprav se ne premakne iz Svojega duhovnega prebivališča.

Aukščiausias Viešpats, Absoliutus Dievo Asmuo, nesuvokiamas net paties didžiausio filosofo protui. Pažinti Viešpatį Jo Paties malone tegali Jo bhaktai. „Brahma-saṁhitoje“ (5.34) pasakyta, kad netgi milijonus metų keliaudamas vėjo ar minties greičiu, neatsidavęs Viešpačiui filosofas negalėtų prisiartinti prie Absoliučiosios Tiesos. Ji tebebūtų be galo toli nuo jo. Absoliutusis Dievo Asmuo, – tęsiama „Brahma-saṁhitoje“ (5.36), – turi Savo transcendentinę buveinę, kuri vadinasi Goloka. Čia Jis gyvena paniręs į Savo žaidimus, tačiau Savo nesuvokiamų galių dėka, sykiu Jis yra bet kurioje Savo kuriamosios energijos dalyje. „Viṣṇu Purāṇa“ Jo galias lygina su ugnies šiluma ir šviesa. Degdama vienoje vietoje, ugnis skleidžia šviesą ir šilumą visomis kryptimis. Taip lygiai ir Absoliutusis Dievo Asmuo, niekur neišeidamas iš Savo transcendentinės buveinės, visur paskleidžia skirtingas Savo energijas.

Čeprav ima Gospod nešteto energij, jih lahko razdelimo v tri glavne skupine: notranja, mejna in zunanja. Vsaka od teh skupin ima še na stotine in milijone razdelkov. Vladajoče polbogove, ki so pooblaščeni za nadzorovanje in razdeljevanje naravnih virov, kot so zrak, svetloba in dež, uvrščamo v Gospodovo mejno energijo. V to skupino skupaj z ljudmi spadajo tudi nižja bitja. Materialni svet je stvaritev Gospodove zunanje energije, duhovno nebo, kjer je Božje kraljestvo, pa se širi iz Njegove notranje energije.

Viešpaties energijų yra nesuskaičiuojama daugybė, tačiau jas galima suskirstyti į tris pagrindines kategorijas: vidinę, paribio ir išorinę. Kiekviena šių kategorijų turi šimtus milijonų subkategorijų. Pusdieviai – viešpačiai, kuriems suteikta galia valdyti gamtos stichijas (orą, šviesą, lietų ir kt.), priskiriami Absoliučiojo Asmens paribio energijai. Menkesnės gyvosios būtybės, tarp jų ir žmonės, taip pat yra Viešpaties paribio energijos kūriniai. Materialųjį pasaulį yra sukūrusi išorinė Viešpaties galia, o dvasinį dangų, Dievo karalystę, – Jo vidinė galia.

Tako so Gospodove energije navzoče vsepovsod. Čeprav se Gospod ne razlikuje od njih, jih ne bi smeli zamenjevati z Vrhovno Resnico. Prav tako si ne bi smeli napačno predstavljati, da je Vsevišnji Gospod brezosebno povsod porazdeljen ali da izgubi Svojo osebnost. Ljudje smo vajeni sklepati po svojih zmožnostih razumevanja, Vsevišnji Gospod pa ni podvržen našim omejenim predstavam. Prav zato nas Upaniṣade opozarjajo, da se Gospodu nihče ne more približati s svojo omejeno močjo.

Taigi įvairios Viešpaties energijos yra pasklidusios visur. Nors Viešpats ir Jo energijos nesiskiria, nevalia painioti šių energijų su Aukščiausiąja Tiesa. Nereiktų klaidingai manyti, kad Aukščiausiasis Viešpats pasklidęs visur kaip kažkokia beasmenė substancija ar kad Jis neegzistuoja kaip asmenybė. Žmonės įpratę daryti išvadas, pasikliaudami savo proto galiomis, tačiau Aukščiausiasis Viešpats ribotam protui nesuvokiamas. Štai kodėl Upaniṣados mus ir įspėja, kad prie Viešpaties neįmanoma priartėti, pasikliaujant savo menkomis galimybėmis.

V Bhagavad-gīti (10.2) Gospod pravi, da Ga celo veliki ṛṣiji in sure ne poznajo. Asure tako nimajo prav nobene možnosti, da bi razumeli Gospoda. Četrta mantra Śrī Īśopaniṣad zelo jasno nakazuje, da je Absolutna Resnica končno Absolutna Oseba, sicer ne bi po nepotrebnem opisovala številnih podrobnosti, ki dokazujejo Njegove osebne lastnosti.

„Bhagavad-gītoje“ (10.2) Viešpats sako, kad Jo pažinti negali net didieji ṛṣiai ir surai. Tad ką kalbėti apie asuras, kuriems Viešpaties keliai apskritai nežinomi? Ši, ketvirtoji „Śrī Īśopaniṣados“ mantra aiškiai sako, kad Absoliučioji Tiesa galiausiai yra Absoliutusis Asmuo. Antraip, argi būtų prasmė tiek daug kalbėti apie Jo bruožus, patvirtinančius Jį esant asmenybę.

Čeprav imajo posamezni delci Gospodovih energij vse Gospodove lastnosti, imajo omejeno območje delovanja in so zato omejeni. Delci niso celoti nikoli enaki, zato ne morejo doumeti Gospodove celotne moči. Nespametna in nevedna živa bitja, ki so pod vplivom materialne energije in so samo Gospodovi delci, poskušajo ugibati o Gospodovem transcendentalnem položaju. Śrī Īśopaniṣad nas opozarja, da je prazno razglabljanje o Gospodovi osebnosti jalovo početje. Človek bi si moral pridobiti znanje o Transcendenci od tistega, ki jo edini resnično pozna – od samega Gospoda, ki je vrhovni izvor Ved.

Nors atskiros neatsiejamosios Viešpaties galių dalelės pasižymi tokiomis pat, kaip ir Pats Viešpats, ypatybėmis, jų veiklos sfera yra ribota, todėl jos pačios irgi ribotos. Dalelės niekada nėra lygios visumai, todėl jos negali iki galo pažinti visų Viešpaties galimybių. Veikiamos materialios gamtos, kvailos ir tamsios gyvosios būtybės, kurios tėra neatsiejamos Viešpaties dalelės, mėgina įsivaizduoti transcendentinę Viešpaties didybę. „Śrī Īśopaniṣada“ įspėja, kad pastangos abstrakčiais samprotavimais pažinti Viešpatį yra bergždžios. Reikėtų stengtis daugiau sužinoti apie Transcendenciją iš Paties Viešpaties, aukščiausiojo Vedų šaltinio, nes tik Viešpats iki galo pažįsta Transcendenciją.

Vsakemu delcu Popolne Celote je dodeljena določena moč, da bi lahko deloval po Gospodovi volji. Ko živo bitje pozabi na svojo dolžnost, je pod vplivom māye, slepila. Zato nas Śrī Īśopaniṣad od samega začetka opozarja, naj dosledno igramo vlogo, ki nam jo je namenil Gospod. To ne pomeni, da duša nima svoje volje, ker pa je Gospodov delec, se mora ravnati tudi po Njegovi. Kadar svojo dejavno naravo izražamo pravilno in pametno ter se zavedamo, da je vse Gospodova energija, lahko oživimo svojo izvorno zavest, ki smo jo izgubili zaradi druženja z zunanjo energijo (māyo).

Kiekviena neatsiejama tobulos visumos dalelė turi tam tikrų savitų galių, kad galėtų veikti vykdydama Viešpaties valią. Jei neatsiejama dalelė, gyvoji esybė, užmiršta, ką ji turi daryti vykdydama Viešpaties valią, vadinasi, ją užvaldė māyā, iliuzija. Todėl „Śrī Īśopaniṣada“ iš pat pradžių įspėja mus, kad labai rūpestingai atliktume Viešpaties mums skirtą vaidmenį. Tai nereiškia, kad iš individualios sielos atimta iniciatyva. Ji yra neatsiejama Viešpaties dalelė, todėl, kaip ir Viešpats, turi iniciatyvos laisvę. Kai žmogus teisingai ir su protu panaudoja savo iniciatyvą, arba veikliąją prigimtį, suprasdamas, kad viskas yra Viešpaties energija, atgyja jo pirminė sąmonė, kuri buvo išblėsusi dėl sąlyčio su māya, arba išorine energija.

Vse moči in sposobnosti prejmemo od Gospoda, zato jih smemo uporabiti le za izpolnjevanje Njegove volje. Kdor ponižno služi s takim odnosom, lahko spozna Gospoda. Popolno znanje pomeni poznati Gospoda z vsemi Njegovimi značilnostmi in energijami ter vedeti, kako te delujejo po Njegovi volji. O teh stvareh Gospod govori v Bhagavad-gīti, ki je bistvo vseh Upaniṣad.

Visą energiją mes gauname tik iš Viešpaties, todėl ir naudoti ją reikėtų tiktai vykdant Viešpaties valią. Viešpatį pažinti tegali nuolankus, tarnauti Jam pasiryžęs žmogus. Tobulas pažinimas – tai visų Viešpaties bruožų bei galių pažinimas, suvokimas, kaip tos galios veikia, paklusdamos Jo valiai. Tai Viešpats išsamiai paaiškino „Bhagavad-gītoje“, veikale, kuris atskleidžia visų Upaniṣadų esmę.