Šestnajsta mantra

Šešiolikta mantra

Besedilo

Tekstas

pūṣann ekarṣe yama sūrya prājāpatya
vyūha raśmīn samūha tejo
yat te rūpaṁ kalyāṇa-tamaṁ tat te paśyāmi
yo ’sāv asau puruṣaḥ so ’ham asmi

Synonyms

pūṣan — o vzdrževalec; eka-ṛṣe — prvobitni filozof; yama — predpisano načelo; sūrya — cilj sūrijev (velikih bhakt); prājāpatya — dobrotnik prajāpatijev (praočetov človeštva); vyūha — prosim, odstrani; raśmīn — žarke; samūha — prosim, umakni; tejaḥ — sijaj; yat — tako da; te — Tvojo; rūpam — podobo; kalyāṇa-tamam — najbolj dobrodejno; tat — to; te — Tvojo; paśyāmi — lahko vidim; yaḥ — kdor je; asau — kot sonce; asau — ta; puruṣaḥ — Božanska Osebnost; saḥ — mene; aham — jaz; asmi — sem.

pūṣan — o saugotojau; ekarṣe — pirmapradi filosofe; yama — reguliatyvusis principe; sūrya — sūryų (didžių bhaktų) tiksle; prājāpatya — prājāpačių (žmonijos protėvių) geradary; vyūha — malonėki pašalinti; raśmīn — spindulius; samūha — malonėki nutraukti; tejaḥ — švytėjimą; yat — kad; te — Tavo; rūpam — pavidalą; kalyāṇa-tamam — ypatingai palankų; tat — tą; te — Tavo; paśyāmi — matyčiau; yaḥ — tas, kuris yra; asau — kaip saulė; asau — tas; puruṣaḥ — Dievo Asmuo; saḥ — pats; aham — aš; asmi — esu.

Translation

O moj Gospod, o prvobitni modrec, vzdrževalec vesolja, o predpisano načelo, cilj čistih bhakt, dobrotnik praočetov človeštva, prosim, odstrani sij Svojih božanskih žarkov, da lahko uzrem Tvojo upodobljeno blaženost. Ti si večna Vsevišnja Božanska Osebnost, si kot sonce, kot sem tudi jaz.

O Viešpatie, Tu – pirmapradis filosofas, visatos globėjas, reguliatyvusis principas, galutinis tyrų bhaktų tikslas, žmonijos protėvių geradarys! Praskleiski transcendentinę Savo akinamų spindulių skraistę, kad galėčiau išvysti Tavo palaimingą pavidalą. Tu – amžinasis Aukščiausiasis Dievo Asmuo, panašus į saulę, kaip ir aš pats.

Purport

Gospod in živa bitja so kakovostno enaki, kakor sonce in njegovi žarki. Sonce je eno, osnovnih delcev sončnih žarkov pa je nešteto. Žarki so del sonca in skupaj sestavljajo popolno celoto. V samem Soncu prebiva bog Sonca, podobno kot Gospod, ki uživa v Svojih večnih zabavah na vrhovnem duhovnem planetu Goloki Vṛndāvani, od katerega se širi sijaj brahmajyotija. To potrjuje Brahma-saṁhitā (5.29):

Saulė ir jos spinduliai kokybiškai tapatūs. Kokybės prasme gyvos esybės ir Viešpats irgi yra tapatūs. Saulė viena, o fotonų jos spinduliuose yra nesuskaičiuojama daugybė. Saulės spinduliai yra jos dalis, o visa Saulė – tai Saulės rutulys ir jo skleidžiami spinduliai. Saulėje gyvena Saulės dievas, analogiškai aukščiausioje dvasinėje planetoje Goloka Vṛndāvanoje, kuri skleidžia brahmajyoti šviesą, gyvena Viešpats ir ten vyksta amžini Jo žaidimai. Tai patvirtina „Brahma-saṁhitā“ (5.29):

cintāmaṇi-prakara-sadmasu kalpa-vṛkṣa-
lakṣāvṛteṣu surabhīr abhipālayantam
lakṣmī-sahasra-śata-sambhrama-sevyamānaṁ
govindam ādi-puruṣaṁ tam ahaṁ bhajāmi

»Častim Govindo, prvobitnega Gospoda, izvornega očeta, ki v deželi, polni duhovnih draguljev in milijonov dreves želja, pase krave, ki izpolnjujejo vse želje. Z velikim spoštovanjem in ljubeznijo Mu vedno služi na sto tisoče Lakṣmī, boginj sreče.«

„Lenkiuosi Govindai, pirmapradžiam Viešpačiui, pirminiam gimdytojui. Buveinėse, kupinose dvasinių brangakmenių, tarp milijonų troškimų medžių Jis gano karves, kurios patenkina visus norus. Jam su didžiausia pagarba ir meile nuolat tarnauja šimtai ir tūkstančiai Lakṣmī, sėkmės deivių.“

Brahma-saṁhitā opisuje brahmajyoti kot žarke, ki se širijo od vrhovnega duhovnega planeta Goloke Vṛndāvane, enako kot se sončni žarki širijo od sonca. Vse dokler se ne dvignemo nad sij brahmajyotija, ne moremo ničesar vedeti o Gospodovi deželi. Impersonalistični filozofi, ki jih omejuje pičlo znanje, lesk brahmajyotija pa popolnoma zaslepi, ne morejo spoznati ne Gospodovega resničnega prebivališča ne Njegove vseblažene božanske podobe. Da bi jo čisti bhakta lahko uzrl, Śrī Īśopaniṣad v tej molitvi prosi Gospoda, naj odstrani sijoče brahmajyotijeve žarke.

„Brahma-saṁhitoje“ rašoma, kad brahmajyoti – tai spinduliai, kuriuos skleidžia aukščiausioji dvasinė planeta Goloka Vṛndāvana, kaip kad spindulius skleidžia Saulės rutulys. Neprasiskverbus pro akinantį brahmajyoti spindesį, neįmanoma pamatyti Viešpaties karalystės. Apakintas brahmajyoti šviesos, filosofas impersonalistas nemato nei Viešpaties buveinės, nei transcendentinio Jo pavidalo. Turėdamas labai menkas ir ribotas žinias, mąstytojas impersonalistas nesuvokia visų palaimingiausiojo Viešpaties Kṛṣṇos pavidalo. Todėl šioje maldoje „Śrī Īśopaniṣada“ prašo Viešpaties praskleisti akinančių brahmajyoti spindulių skraistę, kad tyras bhaktas galėtų išvysti palaimingą transcendentinį Jo pavidalą.

S spoznanjem brezosebnega brahmajyotija izkusimo blagodejni vidik Vsevišnjega, s spoznanjem Paramātme oziroma Vsevišnjega v Njegovi vseprežemajoči podobi pa doživimo še blagodejnejše razsvetljenje. Ko pa se iz oči v oči srečamo z Božansko Osebnostjo, izkusimo najblagodejnejši vidik Vsevišnjega. Vrhovna Resnica ne more biti brezosebna, saj jo ta mantra naslavlja kot prvobitnega modreca, vzdrževalca in dobrotnika vesolja. To je sodba Śrī Īśopaniṣad. Beseda pūṣan (»vzdrževalec«) je zelo pomembna, saj Gospod, čeprav vzdržuje vsa živa bitja, še posebej skrbi za Svoje bhakte. Ko se bhakta dvigne nad brezosebni brahmajyoti ter spozna Gospodov osebni vidik in Njegovo najblagodejnejšo večno podobo, v polnosti spozna Absolutno Resnico.

Pažinus beasmenį brahmajyoti, patiriamas Aukščiausiojo gėrio aspektas, o pažinus Paramātmą – visa aprėpiantį Aukščiausiojo aspektą, patiriamas dar ryškesnis prašviesėjimas. Savo akimis išvydęs Patį Dievo Asmenį, bhaktas pažįsta didžiausią gėrį spinduliuojantį Aukščiausiojo aspektą. Aukščiausioji Tiesa negali būti beasmenė, nes šioje mantroje į Ją kreipiamasi kaip į pirmapradį filosofą, visatos globėją ir geradarį. Tokia „Śrī Īśopaniṣados“ išvada. Žodis pūṣan („globėjas“) ypač reikšmingas, nes Viešpats globoja visas būtybes, o Savo bhaktams Jis ypač dėmesingas. Prasiskverbęs pro beasmenį brahmajyoti ir regėdamas Viešpaties asmenybę bei amžiną, didžiausiąjį gėrį spinduliuojantį Jo pavidalą, bhaktas visiškai suvokia Absoliučiąją Tiesą.

Śrīla Jīva Gosvāmī pravi v Bhagavat-sandarbhi: »Absolutno Resnico dojamemo v celoti, ko spoznamo Božansko Osebnost, saj je Gospod vsemogočen in ima v lasti vse duhovne energije. S spoznanjem brahmajyotija še ne uvidimo polne moči Absolutne Resnice, zato z Brahmanom le delno spoznamo Božansko Osebnost. O učeni modreci, prvi zlog besede bhagavān (bha) je dvopomenski: ,popolni vzdrževalec' in ,zaščitnik'. Drugi zlog (ga) pomeni ,vodnik', ,voditelj' ali ,stvarnik'. Zlog vān pa kaže, da vsa bitja živijo v Njem in tudi On živi v vsakem od njih. Božanski zvok bhagavān torej predstavlja brezmejno in popolnoma brezmadežno vednost, silo, energijo, obilje, moč in vpliv.«

„Bhagavat-sandarbhoje“ Śrīla Jīva Gosvāmis rašo: „Absoliučioji Tiesa galutinai pažįstama kaip Dievo Asmuo, nes Jis yra visagalis ir valdo visas transcendentines galias. Pažinus brahmajyoti, visa Absoliučios Tiesos galybė iki galo dar neatsiskleidžia. Taigi Brahmano pažinimas tėra dalinis Dievo Asmens pažinimas. O išminčiai, pirmasis žodžio bhagavān skiemuo (bha) turi dvi reikšmes: „tas, kuris parūpina viską“ ir „tas, kuris saugo“. Antrasis skiemuo (ga) reiškia „vadovas“, „vadas“ arba „kūrėjas“. Skiemuo vān pažymi, kad kiekviena būtybė gyvena Jame ir kad Jis gyvena kiekvienoje būtybėje. Kitaip sakant, transcendentinis garsas bhagavān reiškia neribotą išmintį, galybę, energiją, turtus, jėgą bei įtaką, ir visa tai neturi nė menkiausios materialios iliuzijos žymės.“

Gospod v celoti vzdržuje Svoje čiste bhakte in jih postopoma vodi k popolnosti ljubečega vdanega služenja. Kot njihov voditelj jim nazadnje podari želeni sad vdanega služenja in jim izroči samega Sebe. Po Gospodovi milosti Ga bhakte lahko vidijo iz oči v oči. Tako jim pomaga doseči najvišji duhovni planet, Goloko Vṛndāvano. Ker je stvarnik, lahko Svoje bhakte ustrezno usposobi, da Ga nazadnje dosežejo. Gospod je vzrok vseh vzrokov oziroma pravzrok, saj sam nima zunanjega vzroka. Zato tudi z izražanjem Svoje notranje energije uživa v samem Sebi. Zunanja energija, če smo natančni, ne izhaja neposredno iz Njega, saj se Gospod širi v puruṣe in v teh podobah ustvari, vzdržuje in uniči pojavni svet.

Viešpats labai rūpinasi Savo tyrais bhaktais ir padeda jiems palengva artėti prie tobulumo – meilės Dievui. Jis vadovauja Savo bhaktams ir galų gale įgyvendina tai, ko jie siekia per atsidavimo tarnystę, – dovanoja jiems Save. Nepriežastine Viešpaties malone bhaktai išvysta Jį savo akimis. Taigi Viešpats padeda Savo bhaktams patekti į aukščiausiąją dvasinę planetą Goloka Vṛndāvaną. Būdamas kūrėjas, Jis apdovanoja Savo bhaktą visomis reikalingomis ypatybėmis, kad šis galiausiai pasiektų Jį. Viešpats yra visų priežasčių priežastis, o kadangi Jis Pats Sau neturi priežasties, Jis yra pirminė priežastis. Vadinasi, apreikšdamas Savo vidinę galią, Jis semiasi džiaugsmo iš Savojo „Aš“. Išorinė galia nėra tiesioginė Jo išraiška, nes Jis išsiplečia puruṣų pavidalais ir būtent per šiuos pavidalus Jis palaiko materialųjį kosminį pasaulį. Šių ekspansijų pagalba Viešpats jį kuria, palaiko ir naikina.

Tudi živa bitja se ločeno širijo iz samega Gospoda, in ker si nekatera med njimi želijo gospodovati kot Vsevišnji, jim Gospod dovoli vstopiti v vesoljno stvarstvo, da bi v polnosti izživela svoja gospodovalna nagnjenja nad naravo. Prisotnost Božjih delcev (živih bitij) ves pojavni svet spodbudi k dejanjem in njihovim posledicam. Živa bitja imajo tako vsega na voljo, da lahko vladajo materialni naravi, toda najvišji nadzornik je sam Gospod v svoji popolni podobi Paramātme (Nadduše), ki je ena izmed puruṣ.

Gyvosios esybės irgi yra atskiros Viešpaties „Aš“ ekspansijos. Kai kurios iš jų, pačios norėdamos tapti viešpačiais, ima mėgdžioti Aukščiausiąjį Viešpatį, ir tada Jis leidžia joms persikelti į kosmoso kūriniją ir suteikia galimybę iki galo patenkinti savo norą valdyti gamtą. Viešpaties neatsiejamų dalelių, gyvų esybių, buvimas išjudina reiškinių pasaulį, kuriame galioja veiksmo ir atoveiksmio dėsnis. Taip gyvoms esybėms suteikiamos puikiausios galimybės valdyti materialią gamtą, tačiau pirminis valdovas vis tiek yra Pats Viešpats, apsireiškęs pilnaverčiu Savo aspektu kaip Paramātmā, Supersiela. Supersiela – tai viena iš puruṣų.

Med živim bitjem (ātmo) in vladajočim Gospodom (Paramātmo), dušo in Naddušo, je torej ogromna razlika. Paramātmā nadzoruje, ātmā pa je nadzorovana; zato nista istovrstni. Ker Paramātmā popolnoma sodeluje z ātmo, velja za nenehno spremljevalko živega bitja.

Taigi tarp gyvosios esybės (ātmos) ir viską valdančio Viešpaties (Paramātmos), arba tarp sielos ir Supersielos, egzistuoja milžiniškas skirtumas. Paramātmā yra valdovas, o ātmā – pavaldinys, todėl jos nėra lygiavertės. Paramātmā ir ātmā veikia išvien, todėl Paramātmą vadina nuolatine gyvos būtybės palydove.

Gospodov vseprežemajoči vidik se imenuje Brahman. Ta obstaja v vseh okoliščinah in stanjih – v budnosti, spanju in zmožnosti – ter poraja jīva-śakti (živo silo) v obliki pogojenih in osvobojenih duš. Ker je Gospod vir Paramātme in Brahmana, je počelo vseh živih bitij in vsega, kar obstaja. Takoj ko se človek tega zave, začne Gospodu vdano služiti. Čisti bhakta, ki ima popolnoma razvito zavest, je s srcem in dušo navezan na Gospoda. Kadar se taki bhakte zberejo, se posvetijo izključno slavljenju Gospodovih transcendentalnih dejanj. Kdor ni na tej ravni – in je spoznal le Gospodov vidik Brahmana ali Paramātme – ne more razumeti dejanj popolnih bhakt. Gospod je izjemno naklonjen Svojim čistim bhaktam in jim vedno pomaga. V srcu jim razodene znanje, ki ga potrebujejo, ter jim tako razprši vso temo nevednosti. Spekulativni filozofi in jogiji si tega ne morejo predstavljati, saj bolj ali manj računajo na lastne sposobnosti. Kaṭha Upaniṣad (1.2.23) pravi, da lahko Boga spozna le tisti, ki mu je Gospod naklonjen, in nihče drug. Táko naklonjenost si pridobijo samo Gospodovi čisti bhakte. Śrī Īśopaniṣad nas zato usmeri k iskanju Gospodove naklonjenosti, ki presega zaznavo brahmajyotija.

Visa aprėpiantis Viešpaties aspektas – tas, kuris egzistuoja visais būviais (būdravimo, miego ir potenciniu) ir iš kurio kyla jīva- śakti (gyvybės jėga) sąlygotų ir išsivadavusių sielų pavidalu, – yra žinomas Brahmano vardu. Viešpats yra ir Paramātmos, ir Brahmano šaltinis, taigi Jis – ir visų gyvų esybių, ir pačios būties pradžia. Kas tai žino, išsyk atsideda Viešpaties tarnystei. Toks tyras ir visiškai sąmoningas Viešpaties bhaktas pamilsta Jį iš visos širdies, o suėjęs draugėn su panašiais į save bhaktais, šlovina transcendentinius Viešpaties žygius, nes tam bhaktai ir tesusirenka. Tie, kurie dar nėra tokie tobuli, kaip tyri bhaktai, ir nepatyrė Viešpaties Brahmano arba Paramātmos aspektų, nesugeba deramai įvertinti tobulų bhaktų poelgių. Viešpats visada padeda tyriems bhaktams, į jų širdis įdėdamas reikiamas žinias. Taigi ypatinga Savo malone Jis išsklaido jų širdyse tvyrančius nežinojimo patamsius. Spekuliatyvieji filosofai ir yogai negali to suprasti, nes, šiaip ar taip, jie pasikliauna vien tik savo jėgomis. Kaip nurodo „Kaṭha Upaniṣada“ (1.2.23), Jį pažinti tegali tie, kuriems Viešpats jaučia prielankumą. O ypatingą prielankumą Jis dovanoja tik Savo tyriems bhaktams. Taigi „Śrī Īśopaniṣada“ kalba apie Viešpaties prielankumą, kuris peržengia brahmajyoti ribas.