Skip to main content

KAPITOLA DEVIATA

DEVINTAS SKYRIUS

Najdôvernejšie poznanie

Slaptingiausias žinojimas

VERŠ 1:
Vznešený riekol: „Môj milý Arjuna, pretože Mi nikdy nezávidíš, vyjavím ti najdôvernejšiu múdrosť a poznanie. Až sa ju dozvieš, oslobodíš sa od strastí hmotného bytia.
TEXT 1:
Aukščiausiasis Dievo Asmuo tarė: Mano brangus Arjuna, tu niekados man nepavydi, todėl Aš perteiksiu tau slaptingiausią žinojimą ir patyrimą, kurie padės tau išsivaduoti iš materialios būties negandų.
VERŠ 2:
Táto múdrosť je kráľovské poznanie a najdôvernejšie tajomstvo. Je to najčistejšia múdrosť, a keďže umožňuje realizáciu vlastného ja, je dokonalosťou náboženstva. Vykonáva sa s radostnou náladou a nikdy nekončí.
TEXT 2:
Šis žinojimas – mokslų valdovas, paslapčių paslaptis. Jis – tyriausias, o kadangi per patyrimą leidžia tiesiogiai suvokti savąjį „aš“, jis yra religijos tobulybė. Jis amžinas ir praktikuojamas džiaugsmingai.
VERŠ 3:
Tí, ktorým, sa nedostáva viery v oddanú službu, Ma nedosiahnu, ó, hubiteľ nepriateľov, a preto sa vracajú na cestu rodenia sa a smrti v hmotnom svete.
TEXT 3:
Netikintys pasiaukojimo tarnyste negali ateiti pas Mane, o priešų nugalėtojau. Todėl jie sugrįžta į gimimo ir mirties ratą materialiame pasaulyje.
VERŠ 4:
Vo Svojej neprejavenej podobe prenikám celým vesmírom. Všetky bytosti sú vo Mne, ale Ja nie som v nich.
TEXT 4:
Neišreikštuoju pavidalu Aš persmelkiu ištisą visatą. Visos būtybės yra Manyje, bet Aš nesu jose.
VERŠ 5:
A predsa vo Mne nespočíva všetko, čo je stvorené. Pohľaď na Moju neuveriteľnú moc! Aj keď som udržovateľom všetkých živých tvorov a zároveň som všade, nie som časťou tohoto vesmírneho stvorenia, pretože Moje Ja je jeho zdrojom.
TEXT 5:
Vis dėlto visa, kas sukurta, glūdi ne Manyje. Regėk Mano mistinę galybę! Nors Aš palaikau visas gyvąsias esybes ir esu visur, nesu materialaus kosmoso dalis, nes Manasis „Aš“ ir yra kūrinijos versmė.
VERŠ 6:
Vedz, že tak, ako mocný vietor stále sídli v priestore a fúka všetkými smermi, spočívajú vo Mne všetky stvorené bytosti.
TEXT 6:
Supraski, lygiai kaip galingas visur siaučiantis vėjas visad lieka danguje, taip ir visos sukurtos būtybės glūdi Manyje.
VERŠ 7:
Na konci veku vstúpi celé hmotné stvorenie do Mojej podstaty, ó, syn Kuntī, a na počiatku nového veku ho opäť stvorím.
TEXT 7:
O Kunti sūnau, epochos pabaigoje visos materialios apraiškos įeina į Mano gamtą, o kitos epochos pradžioje Aš vėl jas kuriu Savo galia.
VERŠ 8:
Znovu a znovu tvorím túto hmotnú prírodu, ktorá Mi podlieha a ktorú na konci zničím.
TEXT 8:
Aš lemiu kosmoso tvarką. Mano valia kaskart savaimingai kyla pasauliai, ir atėjus laikui Mano valia jie vėl sunaikinami.
VERŠ 9:
Ó, Dhanañjaya, žiadna z týchto činností Ma nepúta a nikdy na nich nelipnem; spočívam akoby ľahostajne.
TEXT 9:
O Dhanañjaya, visi šie darbai Manęs nesupančioja. Būdamas nuošalyje nuo šios materialios veiklos, Aš jos atžvilgiu išlieku neutralus.
VERŠ 10:
Táto hmotná príroda, ktorá je jednou z Mojich energií, jedná pod Mojím dohľadom a vydáva všetko pohyblivé i nehybné. Z tohto dôvodu, ó, syn Kuntī, je tento svet opätovne tvorený a ničený.
TEXT 10:
Materiali gamta – viena iš Mano energijų – veikia Man prižiūrint, o Kuntī sūnau, sukurdama visas judančias ir nejudančias būtybes. Ji kaskart kuria ir naikina šį pasaulį.
VERŠ 11:
Hlupáci sa Mi vysmievajú, keď zostúpim v ľudskej podobe, pretože nepoznajú Moju transcendentálnu povahu zvrchovaného Pána nad všetkým, čo jestvuje.
TEXT 11:
Kvailiai išjuokia Mane, kai nužengiu žmogaus pavidalu. Jie nesuvokia Mano transcendentinės, visa ko Aukščiausiojo Viešpaties prigimties ir nepažįsta Manęs.
VERŠ 12:
Tých, ktorí sú takto poblúznení, priťahujú démonské a ateistické názory. V takom zmätenom postavení nemajú nádej na oslobodenie a ich plodonosné činnosti a kultivácia poznania sú zmarené.
TEXT 12:
Tokie paklydę žmonės susižavi demoniška, ateistine pasaulėžiūra. Žlunga paklydėlių viltys išsivaduoti, nieko neduoda karminė veikla ir niekais virsta pastangos gilinti žinojimą.
VERŠ 13:
No veľké duše, ktoré nie sú poblúznené, ó, syn Pṛthy, sú pod ochranou božskej prirodzenosti. Plne sa zamestnávajú v oddanej službe, pretože Ma poznajú ako pôvodnú a nezanikajúcu Najvyššiu Božskú Osobnosť.
TEXT 13:
O Pṛthos sūnau, nepaklydusias, didžiąsias sielas, globoja dieviškoji gamta. Jos visiškai atsidėjo pasiaukojimo tarnystei, nes žino, kad Aš esu Aukščiausiasis Dievo Asmuo, pirmapradis ir neišsenkantis.
VERŠ 14:
Tieto veľké duše Ma neustále velebia, s veľkou odhodlanosťou sa snažia, vzdávajú Mi svoje poklony a bez ustania Ma oddane uctievajú.
TEXT 14:
Visad šlovindamos Mane, ryžtingai siekdamos tikslo, nusilenkdamos Man, didžiosios sielos be paliovos su pasiaukojimu garbina Mane.
VERŠ 15:
A iní, ktorí prinášajú obeť kultiváciou poznania, uctievajú Mňa, Najvyššieho Pána, ako celok, rozmanitosť v mnohých a vo vesmírnej podobe.
TEXT 15:
Kiti, kurie atnašauja auką gilindami žinojimą, garbina Aukščiausiąjį Viešpatį kaip vienabūtį, kaip skirtingą daugelyje pavidalų ir kaip visatos pavidalą.
VERŠ 16:
Ja som obrad, obeť, obetný podiel predkom, liečivá rastlina a posvätná modlitba. Ja som maslo, oheň a obetovanie.
TEXT 16:
Aš – ritualas, Aš – aukų atnašavimas, duoklė protėviams, vaistažolė ir transcendentinė giesmė. Aš – sviestas, ugnis ir aukojimas.
VERŠ 17:
Ja som otcom tohoto vesmíru, matkou, stvoriteľom a praotcom. Som tým, čo má byť poznané, čo očisťuje a som slabikou oṁ. Ja som Ṛg Veda, Sāma Veda a Yajur Veda.
TEXT 17:
Aš esu šios visatos tėvas, motina, ramstis ir prosenis. Aš esu pažinimo objektas, skaistintojas ir skiemuo oṁ. Aš taip pat Ṛg, Sāma ir Yajur Vedos.
VERŠ 18:
Ja som cieľ, udržovateľ, pán, svedok, príbytok, útočisko a najdrahší priateľ. Som vznik a zánik, základ všetkého, miesto spočinutia a večné semeno.
TEXT 18:
Aš esu tikslas, globėjas, šeimininkas, liudininkas, buveinė, prieglobstis ir pats brangiausias draugas. Aš – kūrimas ir naikinimas, visa ko pagrindas, atilsio vieta ir amžinoji sėkla.
VERŠ 19:
Vydávam teplo, zadržujem a zosielam dážď. Som nesmrteľnosť a som tiež zosobnená smrť. Ako hmota, tak aj duchovno sú vo Mne, ó, Arjuna.
TEXT 19:
O Arjuna, Aš suteikiu šilumą, siunčiu ir sulaikau lietų. Aš – nemirtingumas ir pati mirtis. Manyje slypi ir dvasia, ir materija.
VERŠ 20:
Znalci Ved, ktorí pijú šťavu soma a túžia po živote na nebeských planétach, Ma uctievajú nepriamo. Po očistení sa od následkov za hriešne činnosti sa narodia medzi zbožnými na nebeskej planéte kráľa Indru, kde sa tešia božským pôžitkom.
TEXT 20:
Tie, kurie siekdami dangaus planetų studijuoja Vedas ir geria somos syvus, garbina Mane netiesiogiai. Apsivalę nuo atoveikio už nuodėmes, jie gimsta Indros doringoje dangaus planetoje, kur patiria dieviškus džiaugsmus.
VERŠ 21:
Keď okúsia chuť nebeských zmyslových pôžitkov a vyčerpajú výsledky svojich zbožných činností, vrátia sa opäť do sveta smrteľníkov. Ľudia túžiaci po ukojení svojich žiadostí dodržiavaním zásad troch Ved, tak získajú iba opätovné rodenie sa a smrť.
TEXT 21:
Atsidžiaugę gausybe dangiškų juslinių malonumų ir išeikvoję savo doringos veiklos rezultatus, jie vėl grįžta į šią mirtingųjų planetą. Taigi tie, kurie ieškodami juslinių malonumų laikosi trijose Vedose nurodytų principų, telaimi pasikartojančius gimimą ir mirtį.
VERŠ 22:
No tým, ktorí Ma neustále uctievajú s čistou oddanosťou a rozjímajú o Mojej transcendentálnej podobe, prinášam to, čo im chýba, a zachovávam to, čo majú.
TEXT 22:
Tačiau tiems, kurie visad su ypatingu pasiaukojimu garbina Mane, medituoja Mano transcendentinį pavidalą, Aš atnešu viską, ko jiems trūksta, ir išsaugau tai, ką jie turi.
VERŠ 23:
Tí, ktorí sú oddaní rôznym polobohom a uctievajú ich s vierou, uctievajú v skutočnosti iba Mňa, ó, syn Kuntī, no nesprávne.
TEXT 23:
Tie, kurie pasišventę tarnauja kitiems dievams ir su tikėjimu juos garbina, iš tikro garbina tik Mane vieną, o Kuntī sūnau, bet daro tai neteisingai.
VERŠ 24:
Pôžitky všetkých obetí patria Mne a Ja som ich pánom. Preto poklesnú tí, ktorí nepoznajú Moju skutočnú transcendentálnu povahu.
TEXT 24:
Tik Aš mėgaujuosi visomis aukomis ir tik Aš esu jų šeimininkas. Todėl tie, kurie nepripažįsta Mano tikrosios, transcendentinės prigimties, patiria nuopuolį.
VERŠ 25:
Tí, ktorí uctievajú polobohov, sa narodia medzi polobohmi, k predkom spejú tí, ktorí uctievajú predkov. Tí, čo uctievajú duchov, sa narodia medzi takými bytosťami, a tí, ktorí uctievajú Mňa, budú žiť so Mnou.
TEXT 25:
Garbinantys pusdievius gims tarp pusdievių, garbinantys protėvius eis pas protėvius, šmėklų ir dvasių garbintojai gims tarp šių būtybių, o tie, kurie garbina Mane – gyvens su Manimi.
VERŠ 26:
Keď Mi niekto obetuje s láskou a oddanosťou lístok, kvet, ovocie alebo vodu, prijmem to.
TEXT 26:
Jeigu kas su meile ir pasiaukojimu pasiūlys man lapelį, gėlę, vaisių ar vandens, Aš priimsiu šią dovaną.
VERŠ 27:
Nech konáš čokoľvek, nech ješ čokoľvek, nech obetuješ alebo daruješ čokoľvek a nech vykonávaš akékoľvek pokánia, ó, syn Kuntī, vždy to konaj ako obeť Mne.
TEXT 27:
O Kuntī sūnau, kad ir ką tu darytum, valgytum, atnašautum ar atiduotum, kokias askezes tu atliktum – daryk tai kaip auką Man.
VERŠ 28:
Takto budeš oslobodený z pút činov, nech už sú ich plody dobré či zlé. S touto yogou odriekania a s mysľou upretou na Mňa sa oslobodíš a prídeš ku Mne.
TEXT 28:
Šitaip tu sutraukysi veiklos pančius ir išvengsi jos palankių ir nepalankių rezultatų. Sutelkęs į Mane protą ir veikdamas atsižadėjimo dvasia, tu išsivaduosi ir ateisi pas Mane.
VERŠ 29:
Nikomu nezávidím a nikomu nie som naklonený. Som rovnaký ku všetkým. No ten, kto Mi slúži s oddanosťou, je priateľ, je vo Mne a aj Ja som Jeho priateľom.
TEXT 29:
Aš niekam nepavydžiu ir niekam nesu šališkas. Aš lygus visiems. Tačiau pasiaukojamai Man tarnaujantis yra Manyje. Jis mano draugas, ir Aš esu jo draugas.
VERŠ 30:
Dokonca aj človek, ktorý sa dopustil najohavnejšieho činu, by mal byť považovaný za svätého, ak Mi oddane slúži, pretože je správne umiestnený vo svojom snažení.
TEXT 30:
Net jeigu žmogus padaro didžiausio pasibjaurėjimo vertą poelgį, bet atlieka pasiaukojimo tarnystę, jį reikia laikyti šventuoju, nes jo siekiai teisingi.
VERŠ 31:
Veľmi rýchlo sa napraví a dosiahne večného mieru. Ó, syn Kuntī, smelo vyhlás, že Moji oddaní nikdy nezaniknú.
TEXT 31:
Greitai jis tampa teisuoliu ir suranda amžiną ramybę. O Kuntī sūnau, drąsiai skelbk, kad Mano bhaktas niekada nepražūva.
VERŠ 32:
Ó, syn Pṛthy, každý, kto sa ku Mne uchýli, hoci aj nižšieho rodu — ženy, vaiśyovia (obchodníci) a śūdrovia (robotníci) — môže dosiahnuť najvyššieho cieľa.
TEXT 32:
O Pṛthos sūnau, atradusieji prieglobstį Manyje, tegu jie ir žemos kilmės žmonės – moterys, vaiśyai [prekijai] ar šūdros [darbininkai], gali pasiekti aukščiausią tikslą.
VERŠ 33:
Tým skôr cnostní brāhmaṇi, oddaní a svätí králi. Keď si už teda prišiel na tento nestály, strastiplný svet, láskyplne Mi slúž.
TEXT 33:
O ką jau kalbėti apie teisiuosius brahmanus, bhaktus ir šventuosius karalius! Todėl patekęs į šį laikiną, kančių perpildytą pasaulį, su meile tarnauk Man.
VERŠ 34:
Vždy na Mňa mysli, staň sa Mojím oddaným, vzdávaj Mi svoje poklony a uctievaj Ma. Takto plne pohrúžený vo Mne, určite ku Mne dôjdeš.“
TEXT 34:
Visada mąstyk apie Mane, tapk Mano bhaktu, lenkis Man ir garbink Mane. Visiškai pasinėręs į Mane, tu tikrai pas Mane ateisi.