VERŠ 24

TEXT 24

Verš

Tekstas

ahaṁ hi sarva-yajñānāṁ
bhoktā ca prabhur eva ca
na tu mām abhijānanti
tattvenātaś cyavanti te

Synonyma

Synonyms

aham — Ja; hi — zaiste; sarva — všetkých; yajñānām — obetí; bhoktā — užívateľ; ca — a; prabhuḥ — pán; eva — tiež; ca — a; na — nie; tu — ale; mām — Moju; abhijānanti — poznajú; tattvena — v skutočnosti; ataḥ — preto; cyavanti — poklesnú; te — oni.

aham — Aš; hi — iš tikrųjų; sarva — visų; yajñānām — aukų; bhoktā — besimėgaujantis subjektas; ca — ir; prabhuḥ — Viešpats; eva — taip pat; ca — ir; na — ne; tu — tačiau; mām — Mane; abhijānanti — jie žino; tattvena — iš tiesų; ataḥ — todėl; cyavanti — nupuola; te — jie.

Překlad

Translation

Pôžitky všetkých obetí patria Mne a Ja som ich pánom. Preto poklesnú tí, ktorí nepoznajú Moju skutočnú transcendentálnu povahu.

Tik Aš mėgaujuosi visomis aukomis ir tik Aš esu jų šeimininkas. Todėl tie, kurie nepripažįsta Mano tikrosios, transcendentinės prigimties, patiria nuopuolį.

Význam

Purport

Tu sa jasne hovorí, že vedske písma odporúčajú veľa druhov obetí, ktoré sú však v skutočnosti určené na uspokojenie Najvyššieho Pána. Yajña znamená Viṣṇu. V druhej kapitole Bhagavad-gīty bolo jasne vysvetlené, že človek by mal pracovať len pre uspokojenie Yajñu alebo Viṣṇua. Za týmto účelom je ustanovené najdokonalejšie spoločenské zriadenie, nazývané varṇāśrama-dharma. Preto Śrī Kṛṣṇa v tomto verši hovorí, že pôžitky zo všetkých obetí patria Jemu, lebo On je Najvyšší Pán. No hlupáci to nevedia a uctievajú polobohov kvôli pominuteľným ziskom. Poklesnú do hmotného bytia a nedosiahnu vytúženého životného cieľa. Ak má však niekto hmotné želania, je lepšie požiadať o ich naplnenie Najvyššieho Pána, aj keď to nie je čistá oddanosť. Takto dosiahne vytúženého výsledku.

KOMENTARAS: Posmas sako, kad yra daug yajños rūšių, kurias rekomenduoja Vedų raštai, bet iš tikro visos jos skirtos patenkinti Aukščiausiąjį Viešpatį. Yajña – tai Viṣṇu. Antrajame „Bhagavad-gītos“ skyriuje aiškinama, jog kiekvienas privalo dirbti, kad patenkintų Yajñą, arba Viṣṇu. Tobula žmonių civilizacijos forma, kuri vadinasi varṇāśrama-dharma, būtent ir skirta patenkinti Viṣṇu. Todėl posme Kṛṣṇa sako: „Aš mėgaujuosi visomis aukomis, nes esu visa ko aukščiausias šeimininkas.“ Tačiau šios tiesos neišmanantys menkos nuovokos žmonės dėl laikinos naudos garbina pusdievius. Todėl jie puola į materialią būtį ir nepasiekia išsvajoto gyvenimo tikslo. Tačiau jei kas ir turi kokį materialų norą, jo išsipildymo geriau melsti Aukščiausiąjį Viešpatį (nors tai ne tyras pasiaukojimas) ir taip jis galės pasiekti trokštamą rezultatą.