Skip to main content
Knižnica » Bhagavad-gītā — taká, aká je

KAPITOLA ÔSMA

AŠTUNTAS SKYRIUS

Dosiahnutie Najvyššieho

Aukščiausiojo pasiekimas

VERŠ 1:
Arjuna riekol: „Ó, môj Pane, ó, Najvyššia Osoba, prosím Ťa, povedz mi, čo je Brahman? Čo je vlastné ja? Čo sú činnosti konané s myšlienkou na odmenu? Čo je hmotné stvorenie a kto sú polobohovia?
TEXT 1:
Arjuna paklausė: O mano Viešpatie, o Aukščiausiasis Asmuo, kas yra Brahmanas? Kas yra savasis „aš“? Kas yra karminė veikla? Kas yra materiali kūrinija ir kas pusdieviai? Prašau man tai paaiškinti.
VERŠ 2:
Kto je pánom obetí a ako žije v tele, ó, Madhusūdana? A ako Ťa v okamihu smrti môžu spoznať tí, ktorí Ti oddane slúžia?“
TEXT 2:
Kas yra aukos Viešpats ir kaip Jis gyvena kūne, o Madhusūdana? Kaip su pasiaukojimu tarnaujantys gali pažinti Tave mirties valandą?
VERŠ 3:
Kṛṣṇa, Najvyšší Pán riekol: „Nezničiteľná, transcendentálna živá bytosť sa nazýva Brahman a jej večná podstata sa nazýva adhyātma, vlastné ja. Činnosť vytvárajúca hmotné telá živých bytostí sa nazýva karma, plodonosná činnosť.
TEXT 3:
Aukščiausiasis Dievo Asmuo tarė: Nesunaikinama transcendentinė gyvoji esybė vadinama Brahmanu, o amžinoji jos prigimtis – adhyātma, savuoju „aš“. Veiksmas, kuriuo gyvoji esybė lemia savo būsimus materialius kūnus, vadinamas karma, arba karmine veikla.
VERŠ 4:
Ó, najlepší z vtelených, hmotná príroda, ktorá sa neprestajne mení, sa nazýva adhibhūta, hmotné stvorenie. Moja vesmírna podoba, zahŕňajúca všetkých polobohov, vrátane polobohov Slnka a Mesiaca, sa nazýva adhidaiva. A Ja, Najvyšší Pán, zastúpený Naddušou v srdci každej živej bytosti, sa nazývam adhiyajña, Pán obetí.
TEXT 4:
O geriausias iš įkūnytų būtybių, materiali gamta, kuri nuolat kinta, vadinama adhibhūta [materiali kūrinija]. Viešpaties visatos pavidalas, apimantis visus pusdievius, tarp jų Saulės ir Mėnulio, vadinamas adhidaiva. O Mane, Aukščiausiąjį Viešpatį, esantį kiekvienos įkūnytos būtybės širdyje kaip Supersielą, vadina adhiyajña [aukos Viešpačiu].
VERŠ 5:
A ten, kto v okamihu smrti opúšťa svoje telo a myslí len na Mňa, ihneď dosiahne Mojej prirodzenosti. O tom niet pochýb.
TEXT 5:
Kas savo gyvenimo pabaigoje palieka kūną atmindamas vien tik Mane, tas išsyk pereina į Mano gamtą. Tuo galima neabejoti.
VERŠ 6:
Každý dosiahne práve ten stav bytia, na ktorý myslí, keď opúšťa svoje telo, ó, syn Kuntī.
TEXT 6:
Kokią būseną atsimins paliekantis kūną žmogus, o Kuntī sūnau, į tokią būtinai ir pateks.
VERŠ 7:
Preto pri vykonávaní svojich predpísaných povinností vždy mysli na Mňa, v Mojej podobe Kṛṣṇu, a bojuj. Ak Mi odovzdáš svoje činnosti a uprieš na Mňa svoju myseľ a inteligenciu, celkom iste ku Mne dospeješ, o tom niet pochýb.
TEXT 7:
Todėl, Arjuna, visada galvok apie Mane, kaip Kṛṣṇą, ir tuo pačiu metu kovok – vykdyk tau nurodytą pareigą. Paskyręs Man savo veiklą ir į Mane sutelkęs protą bei intelektą, tu be abejonės pasieksi Mane.
VERŠ 8:
Ten, kto o Mne rozjíma ako o Najvyššej Božskej Osobnosti, koho myseľ neodbieha a je neustále zamestnaná spomínaním na Mňa, príde, ó, syn Pṛthy, bezpochyby ku Mne.
TEXT 8:
Kas medituoja Mane, kaip Aukščiausiąjį Dievo Asmenį, nuolatos sutelkęs protą prisimena Mane ir neišklysta iš šito kelio, tasai, o Pārtha, tikrai Mane pasieks.
VERŠ 9:
Človek by mal meditovať o Najvyššej Osobe ako o tom, kto je vševedúci, najstarší, vládca vesmíru, menší než atóm, udržiavateľ všetkého, kto je mimo hmotné chápanie, nepostihnuteľný, vždy osobnej podoby, kto žiari ako Slnko a je transcendentálny, za hranicami hmotnej prírody.
TEXT 9:
Apie Aukščiausiąjį Viešpatį reikia mąstyti kaip apie visa žinantį, seniausią, valdovą, mažesnį už mažiausiąjį, visa ko palaikytoją, esantį aukščiau materialių sampratų, nesuvokiamą ir tą, kuris visada yra asmuo. Jis šviesus tarsi saulė ir būdamas transcendentalus yra anapus materialios gamtos.
VERŠ 10:
Ten, kto v okamihu smrti stiahne životný dych silou yogy medzi obočie a s oddanosťou uprie neochvejne myseľ na Najvyššieho Pána, určite dospeje k Najvyššej Božskej Osobnosti.
TEXT 10:
Kas mirties metu sutelkia tarp antakių gyvybės orą ir yogos išgalėmis, nesiblaškančiu protu, visiškai pasiaukojęs prisimena Aukščiausiąjį Viešpatį, tas tikrai ateis pas Aukščiausiąjį Dievo Asmenį.
VERŠ 11:
Do Brahmanu vstupujú znalci Ved, ktorí prednášajú oṁkāru a sú v životnom štádiu odriekania. Ľudia túžiaci po tejto dokonalosti dodržiavajú sľub celibátu. Teraz ti v krátkosti vysvetlím, ako možno dosiahnuť vyslobodenie.
TEXT 11:
Didieji išminčiai, išmanantys Vedas, tariantys oṁkarą ir atsisakę materialių potraukių, įžengia į Brahmaną. Siekiantys šio tobulumo laikosi celibato. O dabar Aš glaustai tau paaiškinsiu procesą, kuris padeda išsivaduoti.
VERŠ 12:
Yoga znamená odpútať sa od všetkých zmyslových pôžitkov. Kto uzavrie všetky brány zmyslov, uprie myseľ na srdce a dych života umiestni na vrchol hlavy, ten zotrváva v yoge.
TEXT 12:
Yogos būsena – tai atsiribojimas nuo juslinės veiklos. Užvėrus visus juslių vartus ir sutelkus protą širdyje, o gyvybės orą – viršugalvyje, panyrama į yogą.
VERŠ 13:
Kto takto zotrváva v yoge a prednáša posvätnú slabiku oṁ, najvyššiu kombináciu písmen, a mysliac na Mňa, Najvyššiu Božskú Osobnosť, opúšťa telo, určite dospeje na duchovné planéty.
TEXT 13:
Jeigu žmogus praktikuoja šią yogą ir taria šventą skiemenį oṁ – tobuliausią raidžių junginį, o atsiskirdamas nuo kūno galvoja apie Aukščiausiąjį Dievo Asmenį, jis tikrai pasieks dvasines planetas.
VERŠ 14:
Pre toho, kto na Mňa neustále s oddanosťou myslí, som ľahko dostupný, ó, syn Pṛthy, lebo mi neprestajne oddane slúži.
TEXT 14:
Lengva Mane laimėti tam, kuris visada atmena Mane ir negalvoja apie nieką kitą, nes jis, o Pṛthos sūnau, be paliovos su pasiaukojimu Man tarnauja.
 
VERŠ 15:
Tie veľké duše, oddaní yogīni, ktorí ku Mne dospeli, sa nikdy nevrátia do tohto pominuteľného strastiplného sveta, lebo dosiahli najvyššiu dokonalosť.
TEXT 15:
Pas Mane atėjusios didžiosios sielos, pasiaukoję Man yogai, niekada nebegrįžta į šį laikiną, kančių perpildytą pasaulį, nes jie pasiekė aukščiausią tobulumą.
VERŠ 16:
Všetky planéty v tomto hmotnom svete, Brahmalokou počnúc a najnižšou planétou končiac, sú miesta opakovaného rodenia sa a smrti. Ten však, kto dosiahne Moje sídlo, ó, syn Kuntī, sa už viacej nenarodí.
TEXT 16:
Visos materialaus pasaulio planetos – nuo aukščiausios iki pat žemiausios – tai kančių kraštas, kur kartojasi gimimas ir mirtis. Tačiau atėję į Mano buveinę, o Kuntī sūnau, niekada daugiau nebegimsta.
VERŠ 17:
Tisíc ľudských vekov trvá Brahmov deň a po tisícoch vekoch končí jeho noc.
TEXT 17:
Žmonių skaičiavimais, viena Brahmos diena trunka tūkstantį amžių. Tiek pat tęsiasi ir jo naktis.
VERŠ 18:
Na začiatku Brahmovho dňa sa všetky živé bytosti prejavia z neprejaveného stavu a s príchodom noci opäť splynú s neprejaveným.
TEXT 18:
Auštant Brahmos dienai, visos gyvosios esybės iš neišreikšto būvio pereina į išreikštąjį, o kai sutemsta naktis, jos vėl nugrimzta į neišreikštą būvį.
VERŠ 19:
S príchodom Brahmovho dňa všetky živé bytosti znovu vznikajú a s príchodom Brahmovej noci sú bezmocne zničené.
TEXT 19:
Kaskart iš naujo auštant Brahmos dienai atsiranda visos gyvosios esybės, o nusileidus Brahmos nakčiai, jos, bejėgės, sunaikinamos.
VERŠ 20:
Jestvuje však iná neprejavená príroda, ktorá je večná a transcendentálna voči prejavenej a neprejavenej hmote. Je najvyššia a nezničiteľná. Nezaniká, ani keď tento svet zanikne.
TEXT 20:
Bet yra ir kita neišreikšta gamta, ji amžina ir transcendentali šios išreikštos ir neišreikštos materijos atžvilgiu. Ji aukščiausia ir niekad nesunaikinama. Kai viskas šiame pasaulyje sunaikinama, toji dalis išlieka kaip buvus.
VERŠ 21:
Vedāntisti ju opisujú ako neprejavenú a nehynúcu. Je známa ako najvyšší cieľ a kto ju dosiahne, ten sa už nikdy nevráti — to je Moje zvrchované sídlo.
TEXT 21:
Tai, ką vedāntistai apibūdina kaip neišreikštą ir nenykstantį, kas vadinama aukščiausiuoju tikslu, kurį pasiekus niekada negrįžtama atgalios, yra Mano aukščiausioji buveinė.
VERŠ 22:
Najvyššiu Božskú Osobnosť, Zvrchovaného Pána všetkých, možno dosiahnuť čistou oddanosťou. Hoci zotrváva vo Svojom sídle, je všadeprítomný a všetko v Ňom spočíva.
TEXT 22:
Aukščiausiąjį Dievo Asmenį, už kurį nieko nėra aukštesnio, galima pasiekti tik per besąlygišką pasiaukojimą. Nors Jis ir neapleidžia Savo buveinės, Jis persmelkia viską ir viskas glūdi Jame.
VERŠ 23:
Ó, najlepší z Bharatovcov, teraz ti vysvetlím rôzne doby, v ktorých sa yogīni pri opustení tohto sveta vracajú, alebo nevracajú späť.
TEXT 23:
O geriausias iš Bhāratų, dabar Aš tau paaiškinsiu apie skirtingus laikotarpius, kurių metu iš šito pasaulio išėjęs yogas grįžta atgal arba nebegrįžta.
VERŠ 24:
Ak ľudia poznajúci Najvyšší Brahman odchádzajú zo sveta v dobe ovplyvnenej bohom ohňa, za svetla, v priaznivom okamihu dňa, počas štrnástich dní dorastania Mesiaca a šiestich mesiacov, keď Slnko putuje na sever, dosiahnu Brahman.
TEXT 24:
Pažinusieji Aukščiausiąjį Brahmaną pasiekia Jį išeidami iš pasaulio viešpataujant ugnies dievui, šviesoje, palankiu dienos metu, kai mėnulis pilnėja, arba per tuos šešetą mėnesių, kai saulė krypsta į šiaurę.
VERŠ 25:
Mystik, ktorý opúšťa tento svet v čase dymu, v noci, počas štrnástich dní ubúdania Mesiaca alebo v dobe šiestich mesiacov, keď Slnko putuje na juh, dostane sa na Mesiac, ale znovu sa vráti.
TEXT 25:
Mistikas, išeinantis iš pasaulio migloje, naktį, kai mėnulis dyla, ar per tuos šešis mėnesius, kai saulė krypsta į pietus, pasiekia Mėnulio planetą, tačiau ir vėl grįžta atgal.
VERŠ 26:
Tieto dve cesty — svetlá a temná — sú podľa Ved dvomi spôsobmi, ako opustiť tento svet. Kto odíde cestou svetla, nevráti sa; kto ide temnou, vráti sa späť.
TEXT 26:
Vedų nuomone iš šio pasaulio išeinama dviem keliais – šviesoje arba tamsoje. Kas iškeliauja šviesoje, tas negrįžta, o išėjęs tamsoje – grįžta.
VERŠ 27:
I keď oddaní poznajú obe tieto cesty, ó, Arjuna, nikdy nezúfajú. Preto buď vždy vytrvalý v oddanosti.
TEXT 27:
Nors bhaktai ir žino šiuos du kelius, o Arjuna, jie nesiblaško. Todėl visada tebūna tvirtas tavo pasiaukojimas.
VERŠ 28:
Človek, ktorý sa vydá cestou oddanej služby, prekoná výsledky získané štúdiom Ved, prinášaním obetí, odriekaním a dobročinnosťou alebo filozofickým či ziskuchtivým konaním. Prostým vykonávaním oddanej služby získa všetky tieto výhody a nakoniec dosiahne najvyššie sídlo.“
TEXT 28:
Kas stoja į pasiaukojimo tarnystės kelią, nepraranda rezultatų, kurie gaunami studijuojant Vedas, atnašaujant aukas, atliekant askezes, teikiant labdarą ar užsiimant filosofine bei karmine veikla. Vien tiktai su pasiaukojimu tarnaudamas, jis pasiekia viską, ką teikia šie keliai ir galiausiai eina į aukščiausią amžinąją buveinę.