VERŠ 3

TEXT 3

Verš

Tekstas

śrī-bhagavān uvāca
akṣaraṁ brahma paramaṁ
svabhāvo ’dhyātmam ucyate
bhūta-bhāvodbhava-karo
visargaḥ karma-saṁjñitaḥ

Synonyma

Synonyms

śrī-bhagavān uvāca — Kṛṣṇa, Najvyšší Pán, riekol; akṣaram — nezničiteľná; brahma — Brahman; paramam — transcendentálna; svabhāvaḥ — večná podstata; adhyātmam — vlastné ja; ucyate — nazýva sa; bhūta-bhāva-udbhava-karaḥ — vytvárajúca hmotné telá živých bytostí; visargaḥ — stvorenie; karma — činnosť konaná pre zisk; saṁjñitaḥ — nazýva sa.

śrī-bhagavān uvāca — Aukščiausiasis Dievo Asmuo tarė; akṣaram — nesunaikinamas; brahma — Brahmanas; paramam — transcendentalus; svabhāvaḥ — amžinoji prigimtis; adhyātmam — savuoju „aš“; ucyate — yra vadinama; bhūta-bhāva-udbhava-karaḥ — sukuriantis gyvųjų esybių materialius kūnus; visargaḥ — kūrimas; karma — karmine veikla; saṁjñitaḥ — vadinamas.

Překlad

Translation

Kṛṣṇa, Najvyšší Pán riekol: „Nezničiteľná, transcendentálna živá bytosť sa nazýva Brahman a jej večná podstata sa nazýva adhyātma, vlastné ja. Činnosť vytvárajúca hmotné telá živých bytostí sa nazýva karma, plodonosná činnosť.

Aukščiausiasis Dievo Asmuo tarė: Nesunaikinama transcendentinė gyvoji esybė vadinama Brahmanu, o amžinoji jos prigimtis – adhyātma, savuoju „aš“. Veiksmas, kuriuo gyvoji esybė lemia savo būsimus materialius kūnus, vadinamas karma, arba karmine veikla.

Význam

Purport

Brahman je nezničiteľný, nepominuteľný a vo svojej povahe nemenný. Nad Brahmanom je však Parabrahman. Brahman označuje živé bytosti a Parabrahman je Najvyššia Božská Osobnosť. Pôvodné postavenie živej bytosti sa líši od pozície, ktorú zaujíma v hmotnom svete. V duchovnom svete (pokiaľ má duchovné vedomie) slúži oddane Najvyššiemu, no v hmotnom svete (pokiaľ má hmotné vedomie) sa snaží ovládať hmotu a musí meniť svoje telá. To sa nazýva karma alebo rôznorodá činnosť pod vplyvom hmotného vedomia.

KOMENTARAS: Brahmanas nesunaikinamas – jis egzistuoja amžinai, jo prigimtis niekada nekinta. Tačiau be Brahmano yra dar ir Parabrahmanas. Brahmanas – tai gyvoji esybė, o Parabrahmanas – Aukščiausiasis Dievo Asmuo. Prigimtinė gyvosios esybės padėtis skiriasi nuo tos, kurią ji užima materialiame pasaulyje. Turėdama materialią sąmonę, ji stengiasi užvaldyti materiją, tačiau būdama dvasinės, Kṛṣṇos, sąmonės, ji stengiasi tarnauti Aukščiausiajam. Būdama materialios sąmonės, gyvoji esybė gauna įvairius kūnus ir gyvena materialiame pasaulyje. Tai vadinasi karma, arba materialios sąmonės pagimdyta kūrinijos įvairovė.

Vo vedskej literatúre sa živé bytosti nazývajú jīvātmā alebo Brahman, ale nikde sa o nich nehovorí ako o Parabrahmane. Živá bytosť (jīvātmā) prežíva rôzne situácie — niekedy vstúpi do temného hmotného sveta a stotožňuje sa s hmotou a inokedy sa stotožňuje s vyššou duchovnou podstatou. Preto sa nazýva okrajovou energiou Najvyššieho Pána. Podľa toho, či sa stotožňuje s hmotnou alebo s duchovnou podstatou, získava hmotné alebo duchovné telo. V hmotnom svete môže živá bytosť získať akékoľvek z 8 400 000 druhov tiel, napríklad telo človeka, poloboha alebo zvieraťa, podľa svojej karmy, no v duchovnom svete má len jedno telo. V hmotnom svete niekedy koná obete, aby sa dostala na nebeské planéty a užívala si ich bohatstva, no keď sa výsledky dobrých skutkov vyčerpajú, vtelí sa späť na túto planétu do ľudského tela. To sa volá karma.

Vedų raštuose gyvoji esybė vadinama jīvātma ir Brahmanu, bet niekada – Parabrahmanu. Gyvosios esybės (jīvātmos) padėtis būna skirtinga: kartais ji panyra į materialios energijos tamsybes ir tapatina save su materija, o kartais ji tapatina save su aukštesne, dvasine gamta. Todėl ji ir vadinama Aukščiausiojo Viešpaties ribine energija. Gyvoji būtybė gauna materialų arba dvasinį kūną pagal tai, su kokia gamta – materialia ar dvasine – ji save tapatina. Materiali gamta duoda jai bet kurį kūną iš 8400000 gyvybės rūšių, tuo tarpu dvasinėje gamtoje ji turi vieną vienintelį kūną. Materialioje gamtoje ji būna žmogus ar pusdievis, gyvūnas ar žvėris, paukštis etc. – tai priklauso nuo jos karmos. Norėdama patekti į materialias dangaus planetas ir naudotis jų gėrybėmis ji kartais atlieka aukas (yajñas), tačiau, nuopelnams išsekus, vėl sugrįžta į Žemę žmogaus pavidalu. Šis procesas vadinamas karma.

V Chāndogya Upaniṣade sa opisuje obeť, pri ktorej sa na obetnom oltári obetuje päť druhov obetín do piatich ohňov. Päť ohňov predstavuje nebeské planéty, mraky, zem, muža a ženu a piatimi druhmi obetín sú viera, užívateľ na Mesiaci, dážď, obilie a semeno.

„Chāndogya Upaniṣada“ aprašo vediškąjį aukos procesą. Ant aukuro penkių rūšių ugnims aukojamos penkių rūšių aukos. Penkių rūšių ugnys simbolizuoja dangaus planetas, debesis, Žemę, vyrą ir moterį, o penkių rūšių aukos – tikėjimą, Mėnulyje gyvenančią būtybę (besimėgaujantį subjektą), lietų, grūdus ir vyro sėklą.

Živá bytosť sa môže dostať na rôzne nebeské planéty podľa toho, aké obete vykonáva. Keď výsledok obetí skončí, zostúpi na Zem v podobe dažďa, vezme na seba podobu obilia, ktoré zje muž a tak sa premiestni do spermie, ktorá oplodní ženu. Takto získa živá bytosť znovu ľudské telo, začne konať nové obete a celý kolotoč sa opakuje. Tak sa živá bytosť od nepamäti trmáca po hmotnej ceste. Človek vedomý si Kṛṣṇu sa však takým obetiam vyhýba. Pripravuje sa na návrat k Bohu tak, že priamo oddane slúži Kṛṣṇovi.

Norėdama patekti į tam tikras dangaus planetas, gyvoji esybė aukojimo metu degina atitinkamas aukas ir patenka į tas planetas. Kai nuopelnai už aukas išsenka, gyvoji esybė su lietumi nusileidžia į Žemę ir įgauna grūdo pavidalą; vyro suvalgyti grūdai pavirsta sėkla, sėkla apvaisina moterį – ir taip gyvoji esybė atgauna žmogaus formą. Ji vėl atnašauja aukas ir kartoja tą patį ciklą. Šitaip gyvoji esybė amžinai eina materialiu keliu. Tačiau Kṛṣṇą įsisąmoninęs žmogus vengia minėtų aukų. Jis tiesiogiai įsijungia į Kṛṣṇos sąmonę ir tokiu būdu rengiasi grįžti pas Dievą.

Neosobný komentátori Bhagavad-gīty sa bezdôvodne domnievajú, že Brahman v hmotnom svete reprezentuje jīvu, a aby to podložili, odkazujú na siedmy verš z pätnástej kapitoly Gīty. V tomto verši sa však Kṛṣṇa zmieňuje o živých bytostiach ako o „Mojich večných čiastočkách“. Čiastočka Boha, živá bytosť, môže poklesnúť do hmotného sveta, ale Najvyšší Pán — Acyuta, nikdy nepoklesne. Domnienka, že Najvyšší Brahman získava podobu jīvy, je neprijateľná. Treba si zapamätať, že vo vedskej literatúre sa rozlišuje medzi Brahmanom (živou bytosťou) a Parabrahmanom (Najvyšším Pánom).

Komentuodami „Bhagavad-gīta“ impersonalistai nepagrįstai laikosi nuomonės, kad materialiame pasaulyje Brahmanas įgauna jīvos formą. Norėdami tai pagrįsti, jie cituoja penkiolikto Gītos skyriaus 7-ą posmą. Tačiau šiame posme, kalbėdamas apie gyvąją esybę, Viešpats sako: „Mano amžinoji dalelė.“ Į materialųjį pasaulį nupulti gali tik gyvoji esybė – Dievo dalelė, o Aukščiausiasis Viešpats (Acyuta) niekad nenupuola. Todėl prielaida, kad Aukščiausiasis Brahmanas įgauna jīvos pavidalą, yra nepriimtina. Svarbu atminti, kad Vedų raštai rodo esant skirtumą tarp Brahmano (gyvosios esybės) ir Parabrahmano (Aukščiausiojo Viešpaties).