VERŠ 15

TEXT 15

Verš

Tekstas

mām upetya punar janma
duḥkhālayam aśāśvatam
nāpnuvanti mahātmānaḥ
saṁsiddhiṁ paramāṁ gatāḥ

Synonyma

Synonyms

mām — ku Mne; upetya — dospeli; punaḥ — opäť; janma — narodenie; duḥkha-ālayam — miesto plné utrpenia; aśāśvatam — pominuteľného; na — nie; āpnuvanti — vráti; mahā-ātmānaḥ — veľké duše; saṁsiddhim — dokonalosť; paramām — najvyššiu; gatāḥ — dosiahli.

mām — pas Mane; upetya — atėjusios; punaḥ — vėl; janma — gimimą; duḥkha-ālayam — kančių vietą; aśāśvatam — laikiną; na — niekada; āpnuvanti — gauna; mahā-ātmānaḥ — didžiosios sielos; saṁsiddhim — tobulumą; paramām — aukščiausią; gataḥ — pasiekusios.

Překlad

Translation

Tie veľké duše, oddaní yogīni, ktorí ku Mne dospeli, sa nikdy nevrátia do tohto pominuteľného strastiplného sveta, lebo dosiahli najvyššiu dokonalosť.

Pas Mane atėjusios didžiosios sielos, pasiaukoję Man yogai, niekada nebegrįžta į šį laikiną, kančių perpildytą pasaulį, nes jie pasiekė aukščiausią tobulumą.

Význam

Purport

Je pochopiteľné, že ten, kto dosiahol Najvyššiu dokonalosť a dostal sa na najvyššiu planétu, Kṛṣṇaloku alebo Goloku Vṛndāvan, sa nechce vrátiť do tohto pominuteľného hmotného sveta, ktorý je plný utrpenia v podobe rodenia sa, chorôb, staroby a smrti. Goloka Vṛndāvana je podľa vedskych písiem avyakta, akṣara a paramā gati; teda je príliš vzdialená nášmu hmotnému zraku a je považovaná za najvyšší cieľ. Mahātmovia (veľké duše) dostanú transcendentálne posolstvo od realizovaných oddaných, a tak sa postupne zapoja do oddanej služby pre uspokojenie Śrī Kṛṣṇu, do ktorej sa pohrúžia natoľko, že nielenže sa netúžia povzniesť na nebeské planéty, ale netúžia ani dospieť do duchovného sveta. Nechcú nič, len Śrī Kṛṣṇu a Jeho spoločnosť. To je najvyššia životná dokonalosť. Tento verš špecificky poukazuje na osobných oddaných Najvyššieho Pána, Kṛṣṇu. Títo Kṛṣṇu si vedomí oddaní dosiahnu najvyššiu dokonalosť života. Sú to najväčšie duše.

KOMENTARAS: Laikinas materialus pasaulis – tai kančių, kurias sukelia gimimas, senatvė, ligos ir mirtis, viešpatija, todėl suprantama, kad pasiekusiam tobulumą ir atėjusiam į aukščiausią planetą, Kṛṣṇaloką, Goloką Vṛndāvaną, nekyla noras sugrįžti. Vedų raštuose aukščiausia planeta vadinama avyakta, akṣara ir paramā gati, kitaip sakant, ši planeta yra anapus materialaus matymo ir nenusakoma, tačiau ji yra aukščiausias tikslas ir vieta, skirta mahātmoms (didžiosioms sieloms). Transcendentinę žinią mahātmos gauna iš dvasiškai susivokusių bhaktų ir, įsisąmonindamos Kṛṣṇą, tolydžio plėtoja pasiaukojimo tarnystę. Jos taip pasineria į transcendentinę tarnystę, kad jau nebenori nei pasikelti į kurią iš materialių planetų, nei eiti į kokią nors dvasinę planetą. Jos ilgisi vien tik Kṛṣṇos, trokšta bendrauti su Juo ir nenori nieko daugiau. Toks yra aukščiausias gyvenimo tobulumas. Posmas kalba būtent apie personalistus – Aukščiausiojo Viešpaties Kṛṣṇos bhaktus. Kṛṣṇą įsisąmoninę bhaktai pasiekia aukščiausią gyvenimo tobulumą. Kitaip sakant, jie – pačios iškiliausios sielos.