Skip to main content

VERŠ 5

TEXT 5

Verš

Tekstas

apareyam itas tv anyāṁ
prakṛtiṁ viddhi me parām
jīva-bhūtāṁ mahā-bāho
yayedaṁ dhāryate jagat
apareyam itas tv anyāṁ
prakṛtiṁ viddhi me parām
jīva-bhūtāṁ mahā-bāho
yayedaṁ dhāryate jagat

Synonyma

Synonyms

aparā — nižšia; iyam — táto; itaḥ — okrem tejto; tu — však; anyām — inú; prakṛtim — energiu; viddhi — snaž sa pochopiť; me — Moja; parām — vyššia; jīva-bhūtām — živé bytosti; mahā-bāho — ó, bojovník mocných paží, Arjuna; yayā — touto; idam — tento; dhāryate — užívajú alebo vykorisťujú; jagat — hmotný svet.

aparā — žemesnioji; iyam — ši; itaḥ — be jos; tu — tačiau; anyām — kita; prakṛtim — energija; viddhi — pasistenk suprasti; me — Mano; parām — aukštesnioji; jīva-bhūtām — apimanti gyvąsias esybes; mahā-bāho — o tvirtaranki; yayā — kurių; idam — šis; dhāryate — vartojamas arba eksploatuojamas; jagat — materialus pasaulis.

Překlad

Translation

Ale vedz, ó, bojovník mocných paží, že okrem tejto nižšej energie mám ešte inú, vyššiu energiu, zahŕňajúcu živé bytosti, ktoré vykorisťujú zdroje hmotnej prírody.

Be žemesniosios energijos, o tvirtaranki Arjuna, egzistuoja ir kita – aukštesnioji Mano energija, apimanti gyvąsias esybes, kurios naudojasi materialios žemesniosios gamtos ištekliais.

Význam

Purport

V tomto verši sa jasne hovorí, že živé bytosti patria do vyššej podstaty alebo energie Najvyššieho Pána. Nižšia energia je hmota prejavujúca sa v rôznych prvkoch, ako je zem, voda, oheň, vzduch, éter, myseľ, inteligencia a falošné ego. Hrubohmotné i jemnohmotné prejavenia hmotnej prírody sú produktami nižšej energie. Živé bytosti, ktoré rôzne využívajú nižšiu energiu, patria do vyššej Pánovej energie a práve vďaka tejto vyššej energii je svet v činnosti. Vesmírny výtvor nemôže byť aktívny, kým ho neuvedie do pohybu vyššia energia, živá bytosť. Každú energiu napokon vždy ovláda jej zdroj. Individuálne bytosti sú tiež vždy ovládané Pánom — nemajú nezávislú existenciu. Nie sú nikdy rovnako mocné ako Pán, ako si myslia niektorí hlúpi ľudia. V Śrīmad-Bhāgavatame (10.87.30) sa opisuje rozdiel medzi individuálnymi bytosťami a Pánom takto:

KOMENTARAS: Posme aiškiai pasakyta, kad gyvosios esybės priklauso aukštesnei Aukščiausiojo Viešpaties gamtai ar energijai. Žemesnioji energija – tai materija, besireiškianti skirtingais pradmenimis: žeme, vandeniu, ugnimi, oru, eteriu, protu, intelektu ir klaidinga savimone. Abi materialios gamtos formos – tiek grubioji (žemė etc.), tiek subtilioji (protas etc.) – žemesniosios energijos padariniai. O gyvosios esybės, kurios siekdamos įvairių tikslų naudojasi tom žemesniosiom energijom, yra aukštesnioji Aukščiausiojo Viešpaties energija, ir būtent jų dėka funkcionuoja visas materialus pasaulis. Negaudama impulso iš aukštesnės energijos, t.y. gyvųjų esybių, kosminė reiškinija negali judėti. Energijos visada yra priklausomos nuo energijos šaltinio, todėl ir gyvosios esybės visada priklauso nuo Viešpaties – jos negali egzistuoti savarankiškai. Gyvosios esybės savo galia neprilygs Viešpačiui, nors taip ir galvoja neprotingi žmonės. Štai kaip „Śrīmad- Bhāgavatam“ (10.87.30) nurodo skirtumą tarp Viešpaties ir gyvųjų esybių:

aparimitā dhruvās tanu-bhṛto yadi sarva-gatās
tarhi na śāsyateti niyamo dhruva netarathā
ajani ca yan-mayaṁ tad avimucya niyantṛ bhavet
samam anujānatāṁ yad amataṁ mata-duṣṭatayā
aparimitā dhruvās tanu-bhṛto yadi sarva-gatās
tarhi na śāsyateti niyamo dhruva netarathā
ajani ca yan-mayaṁ tad avimucya niyantṛ bhavet
samam anujānatāṁ yad amataṁ mata-duṣṭatayā

„Ó, Najväčší a Večný! Keby živé bytosti boli večné a všadeprítomné ako Ty, neboli by pod Tvojou nadvládou. Keďže sú však nepatrnými zlomkami Tvojej energie, sú podriadené Tvojej zvrchovanej moci. Ozajstné vyslobodenie teda znamená, že živé bytosti sa odovzdajú do Tvojich rúk, a to im prinesie veľké šťastie. Len v tomto prirodzenom postavení sa môžu stať vládcami. Ľudia s obmedzenými znalosťami, ktorí obhajujú monistickú teóriu, že Boh a živé bytosti sú si po všetkých stránkach rovní, sú v skutočnosti pod vplyvom zlého a nečistého názoru.“

„O Amžinas Aukščiausiasis! Jei įkūnytos gyvosios esybės būtų amžinos ir visa persmelkiančios kaip Tu, jos nebūtų Tau pavaldžios. Bet jeigu sutikti su tuo, kad gyvosios esybės yra smulkiausios Tavo Šviesybės energijų dalelės, išsyk tampa aišku, jog jos paklūsta aukščiausiai Tavo valdžiai. Todėl gyvosios esybės iš tikrųjų išsivaduoja atsiduodamos Tavo valiai, toks atsidavimas joms atneš laimę. Tik savo prigimtiniame būvyje jos gali būti valdovės. Taigi žmonės, turintys ribotas žinias ir ginantys monizmo teoriją, pagal kurią Dievas ir gyvosios esybės visais atžvilgiais lygūs, vadovaujasi neteisinga ir ydinga teorija.“

Zvrchovaný Pán, Śrī Kṛṣṇa, je jediným vládcom a všetky živé bytosti sú Mu podriadené. Tieto živé bytosti patria do Jeho vyššej energie, lebo kvalitatívne sa vyrovnajú Najvyššiemu, no nikdy sa Mu nevyrovnajú kvantitatívne. Zatiaľ čo živá bytosť (vyššia energia) využíva hrubohmotné a jemnohmotné nižšie energie, hmotu, zabúda na svoju pravú duchovnú myseľ a inteligenciu. Toto zabudnutie sa dá prisúdiť vplyvu hmoty na živú bytosť, no keď sa vyslobodí spod vplyvu iluzórnej energie, dosiahne mukti alebo vyslobodenie. Pod vplyvom hmotnej ilúzie si falošné ego myslí: „Ja som hmota a hmotné zisky patria mne.“ Skutočná povaha živej bytosti sa ukáže až vtedy, keď sa oslobodí od všetkých falošných predstáv, vrátane myšlienky úplného splynutia s Bohom. Môžeme teda pochopiť, že Bhagavad-gītā opisuje živú bytosť ako jednu z mnohých Pánových energií, a keď sa táto energia zbaví hmotného znečistenia, získa plné vedomie Kṛṣṇu alebo oslobodenie.

Aukščiausiasis Viešpats Kṛṣṇa – vienintelis valdovas; Jam pavaldžios visos gyvosios esybės. Gyvosios esybės yra aukštesnioji Viešpaties energija, nes jų būtis kokybine prasme tapati Aukščiausiojo būčiai, bet jos niekada neprilygsta Jam savo galia. Eksploatuodama žemesniąją – grubiąją ir subtiliąją – energiją (materiją), aukštesnioji energija (gyvoji esybė) užmiršta savo tikrąjį dvasinį protą bei intelektą. Tą užmaršumą sąlygoja materijos poveikis gyvajai esybei. Tačiau kai gyvoji esybė nepasiduoda iliuzinės materialios energijos įtakai, ji pasiekia mukti lygį, arba išsivadavimą. Materialios iliuzijos veikiama klaidinga savimonė mąsto: „Aš esu materija, ir tai, ką gaunu materialaus, priklauso man.“ Gyvoji esybė tikrąją savo padėtį suvokia tik atsikračiusi visų materialių idėjų, tarp jų – ir visiško susivienijimo su Dievu sampratos. Taigi galime daryti išvadą, jog Gīta teigia gyvąją esybę esant tik viena iš daugybės Kṛṣṇos energijų. Kai ta energija apsivalo nuo materijos nešvarybių, ji visiškai įsisąmonina Kṛṣṇą, t.y. išsivaduoja.