VERŠ 1

TEXT 1

Verš

Tekstas

śrī-bhagavān uvāca
mayy āsakta-manāḥ pārtha
yogaṁ yuñjan mad-āśrayaḥ
asaṁśayaṁ samagraṁ māṁ
yathā jñāsyasi tac chṛṇu

Synonyma

Synonyms

śrī-bhagavān uvāca — Najvyšší Pán riekol; mayi — na Mňa; āsakta-manāḥ — upni svoju myseľ; pārtha — ó, syn Pṛthy; yogam — sebarealizácia; yuñjan — rob; mat-āśrayaḥ — upni na Mňa svoju myseľ; asaṁśayam — bez pochýb; samagram — úplne; mām — na Mňa; yathā — ako; jñāsyasi — môžeš spoznať; tat — to; śṛṇu — počuj.

śrī-bhagavān uvāca — Aukščiausiasis Viešpats tarė; mayi — į Mane; āsakta- manāḥ — sutelkdamas protą; pārtha — o Pṛthos sūnau; yogam — savęs pažinimą; yuñjan — praktikuodamas; mat-āśrayaḥ — visiškai Mane įsisąmoninęs (pasiekęs Kṛṣṇos sąmonę); asaṁśayam — be abejonės; samagram — visiškai; mām — Mane; yathā — kaip; jñāsyasi — tu gali pažinti; tat — tai; śṛṇu — pasistenk išklausyti.

Překlad

Translation

Vznešený riekol: „Počuj, ó, syn Pṛthy, ako Ma môžeš plne spoznať, ak budeš vykonávať yogu plne si Ma vedomý, s mysľou na Mňa uprenou a zbavený akýchkoľvek pochybností.

Aukščiausiasis Dievo Asmuo tarė: Dabar išgirski, o Pṛthos sūnau, kaip praktikuodamas yogą visiškai įsisąmoninęs Mane ir nukreipęs į Mane mintis gali atsikratyti abejonių ir pažinti Mane visą.

Význam

Purport

V siedmej kapitole Bhagavad-gīty je úplne opísaná povaha vedomia Kṛṣṇu. Kṛṣṇa má všetky vznešené atribúty a v tejto kapitole je opísané, ako ich prejavuje. Ďalej sa tu píše o štyroch druhoch šťastných ľudí, ktorých Kṛṣṇa priťahuje, a štyroch druhoch ľudí nešťastných, ktorí sa Mu nikdy neodovzdávajú.

KOMENTARAS: Septintame „Bhagavad-gītos“ skyriuje nuodugniai aprašoma Kṛṣṇos sąmonės prigimtis. Kṛṣṇa kupinas turtų ir galybės, ir šis skyrius parodo, kaip Jis tuos turtus atskleidžia. Taip pat čia apibūdinamos keturios grupės laimingų žmonių, kurie savo gyvenimą susieja su Kṛṣṇa, bei keturios grupės nelaimingųjų, kurie niekada į Jį neatsigręžia.

V prvých šiestich kapitolách Bhagavad-gīty je živá bytosť opísaná ako nehmotná duša, ktorá má schopnosť realizovať svoju pravú identitu prostredníctvom rozličných druhov yog. Na konci šiestej kapitoly sa jasne hovorí, že sústavné sústredenie mysle na Kṛṣṇu, alebo inými slovami vedomie Kṛṣṇu, je najvyšším druhom yogy. Absolútnu Pravdu nemôžeme celkom spoznať, ak všetky svoje myšlienky nesústredíme na Kṛṣṇu. Realizácie neosobného brahmajyoti a Paramātmy sú neúplné, lebo poskytujú iba čiastočné poznanie Absolútnej Pravdy. Úplné a vedecké poznanie je Kṛṣṇa a človeku vedomému si Kṛṣṇu sa všetko vyjaví. Ak má človek úplné vedomie Kṛṣṇu, nepochybuje o tom, že Kṛṣṇa je najvyššie poznanie. Rôzne yogy sú len stupňami na ceste k vedomiu Kṛṣṇu. Ten, kto sa zapojí priamo do bhakti-yogy, získa automaticky úplné poznanie o všetkom: o brahmajyoti, Paramātme, Absolútnej Pravde, o živých bytostiach, hmotnej prírode i o jej rozličných prejavoch.

Pirmieji šeši „Bhagavad-gītos“ skyriai gyvąją esybę apibūdina kaip nematerialią dvasinę sielą, kuri pajėgi pakilti iki savęs pažinimo įvairių yogos tipų pagalba. Šeštojo skyriaus pabaigoje aiškiai pasakyta, kad nuolatinis proto sutelkimas į Kṛṣṇą, kitaip sakant, Kṛṣṇos sąmonė – aukščiausia yogos forma. Visiškai suvokti Aukščiausiąją Tiesą galima tik nukreipus protą į Kṛṣṇą, ir niekaip kitaip. Beasmenio brahmajyoti arba lokalizuotos Paramātmos patyrimas nėra tobulas Aukščiausiosios Tiesos pažinimas, nes jis dalinis. Išsamus, mokslinis žinojimas – tai Pats Kṛṣṇa, todėl Kṛṣṇą įsisąmoninusiam žmogui atsiskleidžia viskas. Žmogus visa savo esybe pasinėręs į Kṛṣṇos sąmonę žino, kad Kṛṣṇa yra galutinis žinojimas ir atsikrato abejonių. Įvairūs yogos tipai tėra tik laipteliai kelyje į Kṛṣṇos sąmonę. Tiesiogiai įsijungus į Kṛṣṇos sąmonę savaime iki galo atsiskleidžia brahmajyoti ir Paramātma. Praktikuojant Kṛṣṇos sąmonės yogą, pažįstama viskas iki galo: Absoliuti Tiesa, gyvosios esybės, materiali gamta bei jos įvairiausios apraiškos.

Yogu by sme mali vykonávať podľa pokynov posledného verša šiestej kapitoly — sústredením mysle na Kṛṣṇu, čo je možné deviatimi spôsobmi, z ktorých śravanam (načúvanie o Kṛṣṇovi) je prvým a najdôležitejším. Kṛṣṇa preto hovorí Arjunovi: tac chṛṇu. „Vypočuj Ma.“ Śrī Kṛṣṇa je najvyššia autorita, a ak počúvame Jeho slová, získavame najlepšiu príležitosť pre pokrok na ceste oddanosti. Preto sa musíme učiť priamo od Kṛṣṇu alebo Jeho čistého oddaného, a nie od človeka, ktorý nie je odovzdaný Bohu, lebo spyšnel kvôli svojmu akademickému vzdelaniu.

Todėl yogos praktiką reikia pradėti taip, kaip nurodo paskutinis šeštojo skyriaus posmas. Sutelkti mintis į Kṛṣṇą, Aukščiausiąjį, galima atliekant pasiaukojimo tarnystę, turinčią devynias formas. Pirmoji ir svarbiausia iš jų – śravaṇam. Todėl Viešpats sako Arjunai: tac cḥṛnu – „Išklausyk Mane“. Negali būti didesnio autoriteto už Kṛṣṇą, todėl kiekvienas, Jo klausydamasis, gauna didžią galimybę tobulai įsisąmoninti Kṛṣṇą. Taigi žinių semtis reikia tiesiogiai iš Kṛṣṇos arba iš tyro Krṣṇos bhakto, o ne iš nebhakto išsišokėlio, besipuikuojančio savo akademiniu išsilavinimu.

V Śrīmad-Bhāgavatame (1.2.17-21) je bližšie opísané, ako môžeme pochopiť Kṛṣṇu, Najvyššiu Božskú Osobnosť, Absolútnu Pravdu:

Štai kaip Kṛṣṇos, Aukščiausiojo Dievo Asmens, Absoliučios Tiesos, pažinimo procesas aprašomas pirmosios „Śrīmad-Bhāgavatam“ giesmės antrame skyriuje:

śṛṇvatāṁ sva-kathāḥ kṛṣṇaḥ
puṇya-śravaṇa-kīrtanaḥ
hṛdy antaḥ-stho hy abhadrāṇi
vidhunoti suhṛt satām

naṣṭa-prāyeṣv abhadreṣu
nityaṁ bhāgavata-sevayā
bhagavaty uttama-śloke
bhaktir bhavati naiṣṭhikī

tadā rajas-tamo-bhāvāḥ
kāma-lobhādayaś ca ye
ceta etair anāviddhaṁ
sthitaṁ sattve prasīdati

evaṁ prasanna-manaso
bhagavad-bhakti-yogataḥ
bhagavat-tattva-vijñānaṁ
mukta-saṅgasya jāyate

bhidyate hṛdaya-granthiś
chidyante sarva-saṁśayāḥ
kṣīyante cāsya karmāṇi
dṛṣṭa evātmanīśvare

„Načúvať rozprávaniu o Kṛṣṇovi, tak ako je zaznamenané vo vedskych písmach, alebo počúvať priamo Jeho slová z Bhagavad-gīty, je tá istá pravá činnosť. Śrī Kṛṣṇa, sídliaci v srdciach všetkých, sa chová ako najlepší priateľ a očisťuje oddaného, ktorý o Ňom stále načúva. Takto oddaný prirodzene prebúdza svoje driemajúce transcendentálne poznanie. Čím viac počúva o Kṛṣṇovi zo Śrīmad-Bhāgavatamu a od oddaných, tým je odhodlanejší slúžiť Pánovi. Rozvojom oddanej služby sa dostáva spod vplyvu vášne a nevedomosti, a tým slabne aj jeho hmotná žiadostivosť a chamtivosť. Len čo sa odstránia tieto nečistoty, spočinie oddaný v čistej kvalite dobra a oživený oddanou službou plne pochopí náuku o Bohu. Tak bhakti-yoga rozotne hrubé uzly hmotných pút a umožní človeku okamžite dosiahnuť štádium poznania Absolútnej Pravdy, Najvyššej Božskej Osobnosti, asaṁśayaṁ samagram.“

Vede o Kṛṣṇovi môžeme teda porozumieť iba prostredníctvom načúvania od samotného Kṛṣṇu alebo Jeho oddaného.

„Klausytis Vedų raštų pasakojimų ar tiesiogiai Paties Kṛṣṇos žodžių „Bhagavad-gītoje“ – jau pats savaime dievotas poelgis. Tam, kuris nuolat klausosi apie Kṛṣṇą, Viešpats Kṛṣṇa, glūdintis kiekvieno širdyje, yra geriausias draugas; Jis apvalo bhaktą, atiduodantį Jam savo klausą. Taip natūraliai atsiskleidžia bhakto širdyje užslėptas transcendentinis žinojimas. Vis daugiau girdinti Bhāgavatam ir bhaktų pasakojimus apie Kṛṣṇą, pasiaukojimo tarnystė Viešpačiui įgauna pastovumo. Intensyvėjant pasiaukojimo tarnystei, žmogui nebedaro įtakos aistros ir neišmanymo guṇos, jo materialūs geismai bei godumas silpsta. Nusiplovęs nešvarybes, mokinys pasiekia stabilų tyros dorybės būvį, jį pagauna pasiaukojimo tarnystės įkvėpimas, ir jis kuo geriausiai suvokia Dievo mokslą. Šitaip bhakti-yoga perkerta tvirtą materialių prisirišimų mazgą ir įgalina išsyk pasikelti į asaṁśayaṁ samagram – Aukščiausiosios Absoliučios Tiesos, Dievo Asmens, pažinimo lygmenį.“ (SB 1.2.17–21)

Todėl tik klausantis Kṛṣṇos arba Jo bhakto, įgijusio Kṛṣṇos sąmonę, žodžių įmanoma suprasti Kṛṣṇos mokslą.