Skip to main content

VERŠ 10

TEXT 10

Verš

Tekstas

yogī yuñjīta satatam
ātmānaṁ rahasi sthitaḥ
ekākī yata-cittātmā
nirāśīr aparigrahaḥ
yogī yuñjīta satatam
ātmānaṁ rahasi sthitaḥ
ekākī yata-cittātmā
nirāśīr aparigrahaḥ

Synonyma

Synonyms

yogī — transcendentalista; yuñjīta — musí svoju myseľ sústrediť na Kṛṣṇu; satatam — neustále; ātmānam — on sám (telom, mysľou a vlastným „ja“); rahasi — v ústraní; sthitaḥ — zotrváva; ekākī — sám; yata-citta-ātmā — vždy pozorne ovláda svoju myseľ; nirāśīḥ — ničím nepriťahovaný; aparigrahaḥ — bez túžby vlastniť.

yogī — transcendentalistas; yuñjīta — turi sutelkti mintis į Kṛṣṇą; satatam — nuolat; ātmānam — pats (kūnu, protu ir savuoju „aš“); rahasi — nuošalioje vietoje; sthitaḥ — būdamas; ekākī — vienas; yata-citta-ātmā — visada būdamas dėmesingo proto; nirāśīḥ — nesižavintis nieku kitu; aparigrahaḥ — atsikratęs nuosavybės jausmo.

Překlad

Translation

Transcendentalista by mal neustále zamestnávať svoje telo, myseľ a svoje „ja“ vo vzťahu k Najvyššiemu, žiť osamote v ústraní a vždy pozorne ovládať svoju myseľ. Mal by sa zbaviť vlastníckych túžob a pocitov.

Transcendentalistas savo kūno, proto ir savojo „aš“ veiklą visada turi sieti su Aukščiausiuoju. Jis turi gyventi vienas nuošalioje vietoje ir visada atidžiai valdyti savo protą. Jis turi atsikratyti troškimų bei nuosavybės jausmo.

Význam

Purport

Sú rôzne stupne realizácie Kṛṣṇu, a to Brahman, Paramātmā a Najvyššia Božská Osobnosť. Stručne povedané, vedomie Kṛṣṇu znamená neprestajne slúžiť s láskou a oddanosťou Kṛṣṇovi. Tí, čo sú pripútaní k neosobnému Brahmanu, alebo tí, čo meditujú o Najvyššej Duši (Paramātme), sú si tiež čiastočne vedomí Kṛṣṇu, lebo neosobný Brahman je žiara vychádzajúca z Kṛṣṇovho tela a Paramātmā je Kṛṣṇova všeprenikajúca expanzia. Lenže človek vedomý si Kṛṣṇu vie, čo je Brahman a kto je Paramātmā, lebo pozná Absolútnu Pravdu dokonale. Je najvyšším transcendentalistom, zatiaľ čo impersonalista alebo yogīn si je vedomý Kṛṣṇu len nedokonale.

KOMENTARAS: Kṛṣṇą galima pažinti skirtingu lygiu: suvokti Jį kaip Brahmaną, Paramātmą arba kaip Aukščiausiąjį Dievo Asmenį. Trumpai tariant, Kṛṣṇos sąmonė – tai nuolatinė transcendentinė meilės tarnystė Viešpačiui. Tačiau tie, kuriuos labiau traukia beasmenis Brahmanas arba lokalizuota Supersiela, iš dalies irgi įsisąmonino Kṛṣṇą, nes beasmenis Brahmanas – tai dvasinis Kṛṣṇos spindėjimas, o Supersiela – visa persmelkianti dalinė Kṛṣṇos ekspansija. Taigi ir impersonalistas, ir medituotojas, nors ir ne tiesiogiai, bet vis dėlto yra įsisąmoninęs Kṛṣṇą. Didžiausias transcendentalistas yra tas, kuris tiesiogiai įsisąmonino Kṛṣṇą, nes toks bhaktas žino, apie ką kalbama, kai sakoma „Brahmanas“ ir „Paramātmā“. Jis tobulai išmano Absoliučią Tiesą, o tuo tarpu impersonalistas ir yogas medituotojas dar ne iki galo įsisąmonino Kṛṣṇą.

Všetkým transcendentalistom sa odporúča, aby sa vytrvalo pridŕžali svojej vytýčenej cesty, aby skôr či neskôr dosiahli najvyššiu dokonalosť. Prvou povinnosťou transcendentalistu je vždy upriamovať svoju myseľ na Kṛṣṇu. Človek by mal stále myslieť na Kṛṣṇu a nezabudnúť Naňho ani na okamih. Sústredenie mysle na Najvyššieho sa nazýva samādhi alebo vnútorné vytrženie. Aby sme mohli sústrediť svoju myseľ, mali by sme sa zdržiavať v ústraní a vyhýbať sa tak rušivému vplyvu vonkajších predmetov. Mali by sme si pozorne vyberať medzi prospešnými a neprospešnými podmienkami, ktoré môžu ovplyvniť našu duchovnú realizáciu. Musíme byť celkom rozhodní a netúžiť po zbytočných hmotných veciach, ktoré by v nás vzbudili túžbu po majetku.

Vis dėlto čia jiems nurodoma ir toliau siekti užsibrėžto tikslo, kad anksčiau ar vėliau kiekvienas jų prieitų aukščiausią tobulumą. Svarbiausia transcendentalistui – visą laiką sutelkti mintis į Kṛṣṇą. Reikia visada mąstyti apie Kṛṣṇą ir nė akimirkai Jo neužmiršti. Proto sutelkimas į Aukščiausiąjį vadinasi samādhi, arba transas. Norint sutelkti protą, reikia visą laiką gyventi nuošalioje vietoje ir šalintis dėmesį blaškančių išorės objektų. Reikia atidžiai vengti nepalankių sąlygų, kurios gali turėti įtakos dvasinei savivokai, ir pasirinkti palankias. Žmogus labai ryžtingai turi atsisakyti nereikalingų materialių daiktų, kurie saisto jį skatindami nuosavybės jausmą.

Ak si je človek bezprostredne vedomý Kṛṣṇu, sú všetky predbežné kroky a získanie dokonalosti prirodzene zahrnuté vo vykonávaní bhakti-yogy, lebo vedomie Kṛṣṇu znamená úplné sebaodriekanie, ktoré takmer vylučuje možnosť túžby po hmotnom majetku. Śrīla Rūpa Gosvāmī charakterizuje vedomie Kṛṣṇu takto:

Visi tie tobulumai ir atsargumo priemonės iki galo įgyvendinami, kai žmogus tiesiogiai kreipiasi į Kṛṣṇos sąmonę, nes tiesioginė Kṛṣṇos sąmonė – tai savęs atsisakymas, kas beveik neleidžia prabilti materialios nuosavybės instinktui. Śrīla Rūpa Gosvāmis Kṛṣṇos sąmonę apibūdina taip:

anāsaktasya viṣayān, yathārham upayuñjataḥ
nirbandhaḥ kṛṣṇa-sambandhe, yuktaṁ vairāgyam ucyate
anāsaktasya viṣayān, yathārham upayuñjataḥ
nirbandhaḥ kṛṣṇa-sambandhe, yuktaṁ vairāgyam ucyate
prāpañcikatayā buddhyā
hari-sambandhi-vastunaḥ
mumukṣubhiḥ parityāgo
vairāgyaṁ phalgu kathyate
prāpañcikatayā buddhyā
hari-sambandhi-vastunaḥ
mumukṣubhiḥ parityāgo
vairāgyaṁ phalgu kathyate

„Človek, ktorý na ničom nelipne a zároveň všetko používa v službe Kṛṣṇovi, sa v skutočnosti zbavil vlastníckeho pocitu. Na druhej strane ten, kto sa všetkého zrieka bez toho, že by vedel, aký to má vzťah ku Kṛṣṇovi, nie je vo svojom odriekaní taký dokonalý.“ (Bhakti-rasāmṛta-sindhu 2.255-256)

„Kas prie nieko neprisirišęs, bet tuo pat metu viską panaudoja tarnaudamas Kṛṣṇai, tas tikrai iškilo aukščiau nuosavybės jausmo. Kita vertus, nevisiškai atsižadėjęs yra tas, kuris atmeta visus daiktus, nenutuokdamas apie jų ryšį su Kṛṣna.“ („Bhakti-rasāmṛta-sindhu“ 2.255–256)

Človek vedomý si Kṛṣṇu dobre vie, že všetko patrí Kṛṣṇovi, a preto netúži po osobnom majetku a nechce nič vlastniť. Vie, ako prijímať všetko, čo je vhodné pre jeho pokrok vo vedomí Kṛṣṇu, a odmieta všetko, čo tomuto pokroku bráni. Keďže je stále na čistej duchovnej úrovni, transcenduje hmotu a žije vždy sám, pretože s ľuďmi, ktorí si nie sú vedomí Kṛṣṇu, nemá nič spoločné. Preto je Kṛṣṇu si vedomý človek dokonalým yogīnom.

Kṛṣṇą įsisąmoninęs žmogus puikiai žino, jog viskas priklauso Kṛṣṇai, todėl jis neturi nuosavybės jausmo ir nieko negeidžia sau. Jis moka pasirinkti tai, kas naudinga Kṛṣṇos sąmonei, ir atmesti tai, kas jai nepalanku. Toks žmogus visada yra nuošaly nuo materijos, nes gyvena transcendentiškai. Jis visada vienas, nes jo ničniekas nesieja su žmonėmis, kurie nepasiekė Kṛṣṇos sąmonės. Todėl Kṛṣṇą įsisąmoninęs žmogus – tobulas yogas.