Skip to main content

VERŠ 29

TEXT 29

Verš

Tekstas

bhoktāraṁ yajña-tapasāṁ
sarva-loka-maheśvaram
suhṛdaṁ sarva-bhūtānāṁ
jñātvā māṁ śāntim ṛcchati
bhoktāraṁ yajña-tapasāṁ
sarva-loka-maheśvaram
suhṛdaṁ sarva-bhūtānāṁ
jñātvā māṁ śāntim ṛcchati

Synonyma

Synonyms

bhoktāram — príjemcom; yajña — obetí; tapasām — pokánia a odriekania; sarva-loka — všetkých planét a polobohov; maha-īśvaram — Najvyšším Pánom; su-hṛdam — priaznivcom; sarva — všetkých; bhūtānām — bytostí; jñātvā — takto pozná; mām — Mňa, Kṛṣṇu; śāntim — oslobodenie od hmotných strastí; ṛcchati — dosiahne.

bhoktāram — tas, kuriam skirti rezultatai; yajña — aukų; tapasām — ir atgailų bei askezių; sarva-loka — visų planetų ir jų pusdievių; mahā-īśvaram — Aukščiausiasis Viešpats; su-hṛdam — geradaris; sarva — visų; bhūtānām — gyvųjų esybių; jñātvā — žinodamas tai; mām — Mane (Viešpatį Kṛṣṇą); śāntim — išsivadavimą iš materialių skausmų; ṛcchati — tas pasiekia.

Překlad

Translation

Múdry človek, ktorý si Ma plne uvedomuje a vie, že Ja som konečným príjemcom všetkých obetí a pokánia, Najvyšším Pánom všetkých planét a polobohov a priateľom všetkých bytostí, sa oslobodí od hmotných strastí a dosiahne mier.“

Kas visiškai įsisąmonino Mane, žinodamas, kad Man skirti visų aukų ir askezių rezultatai, kad Aš esu visų planetų bei pusdievių Aukščiausiasis Viešpats ir visų gyvųjų esybių draugas, linkintis joms gera, to nebekankina materialios negandos.

Význam

Purport

Všetky podmienené duše, ktoré sa nachádzajú v zajatí iluzórnej energie, sa snažia dosiahnuť v hmotnom svete mier. Nevedia však ako. Bhagavad-gītā vysvetľuje toto tajomstvo: Śrī Kṛṣṇa je príjemcom všetkých ľudských činností. Ľudia by mali všetko obetovať v transcendentálnej službe Pánovi, pretože On je vlastníkom a vládcom všetkých planét a polobohov. Nik nie je mocnejší než On. Podľa Ved je mocnejší než najmocnejší z polobohov, ako Śiva a Brahmā — tam īśvarāṇāṁ paramaṁ maheśvaram (Śvetāśvatara Upaniṣad 6.7). Živé bytosti sa pod vplyvom ilúzie snažia byť pánmi všetkého, čo ich obklopuje, ale v skutočnosti sú sami ovládané Pánovou hmotnou energiou. Boh je Pánom hmotnej prírody a podmienené duše sú podriadené jej zákonom. Kým nepochopíme tieto jasné fakty, nemôžeme dosiahnuť mier, ani individuálne, ani kolektívne. Taký je význam vedomia Kṛṣṇu — Śrī Kṛṣṇa je najvyšší vládca a všetky živé bytosti, vrátane mocných polobohov, sú Mu podriadené. Mier môžeme dosiahnuť, až keď si to dokonale uvedomíme.

KOMENTARAS: Sąlygotos sielos, patekusios į iliuzinės energijos gniaužtus, atkakliai siekia ramybės materialiame pasaulyje. Tačiau jos nežino taikos (ramybės) formulės, kuri yra pateikiama šiame „Bhagavad-gītos“ skyriuje. Geriausia taikos formulė tokia: visos žmonijos veiklos vaisiai skiriami Kṛṣṇai. Žmonės turėtų viską skirti transcendentinei Viešpaties tarnystei, nes Jis – planetų ir gyvenančių jose pusdievių savininkas. Jo niekas nepranoksta, net patys didžiausi pusdieviai – Viešpats Śiva ir Viešpats Brahmā. Vedose („Śvetāśvatara Upaniṣada“ 6.7) Aukščiausiasis Viešpats apibūdinamas taip: tam īśvarāṇāṁ paramaṁ maheśvaram. Iliuzijos apkerėtos gyvosios esybės stengiasi tapti visko, ką tik aprėpia jų žvilgsnis, valdovėmis, tačiau iš tikrųjų sąlygas joms diktuoja materiali Viešpaties energija. Viešpats – materialios gamtos valdovas, o sąlygotos sielos pavaldžios griežtiems jos dėsniams. Kol nesuprasime tos paprastos tiesos, nepasieksime taikos pasaulyje nei vieni patys, nei visi kartu. Kṛṣṇos sąmonės esmė tokia: Viešpats Kṛṣṇa yra aukščiausias dominuojantis subjektas, o visos gyvosios esybės kartu su didžiausiais pusdieviais yra Jo valdiniai. Visišką ramybę galima rasti tik pasiekus Kṛṣṇos sąmonės aukštumas.

V tejto kapitole je prakticky vysvetlené vedomie Kṛṣṇu, známe tiež ako karma-yoga. Okrem toho tu nájdeme odpoveď na špekulatívnu otázku, či je možné vyslobodenie pomocou karma-yogy. Konať s mysľou uprenou na Kṛṣṇu znamená byť si plne vedomý toho, že On je najvyšším vládcom. Takéto činnosti sú totožné s transcendentálnym poznaním. Skutočnosťou je, že jñāna-yoga je cesta, ktorá vedie k bhakti-yoge, a bhakti-yoga znamená priame vedomie Kṛṣṇu. Vedomie Kṛṣṇu znamená byť si vo svojich činnostiach vedomý svojho vzťahu k Najvyššiemu Pánovi a dokonalosťou tohto vedomia je úplné poznanie Śrī Kṛṣṇu, Najvyššej Božskej Osobnosti. Čistá duša je nepatrnou čiastočkou Boha a je Jeho večným služobníkom. Jej túžba vládnuť, ju však priviedla do styku s māyou (ilúziou), a to jej spôsobuje mnohé utrpenia. Dokiaľ je v styku s hmotou, musí konať podľa hmotných potrieb. Napriek tomu, že sa nachádzame v hmotnom svete, môžeme prebudiť naše duchovné vedomie a opäť získať svoju čistú duchovnú existenciu; stačí sa aktívne venovať vedomiu Kṛṣṇu. Čím väčší pokrok človek robí na tejto ceste, tým viac sa vyslobodzuje z pút hmoty. Śrī Kṛṣṇa je spravodlivý voči všetkým; všetko závisí od toho, akú snahu vynaložíme pri vykonávaní svojich povinností a do akej miery dokážeme ovládať svoje zmysly a potlačiť túžby a hnev. Keď ovládnutím vášne dosiahneme vedomie Kṛṣṇu, zostaneme na transcendentálnej úrovni zvanej brahma-nirvāṇa. Osemstupňová mystická yoga je automaticky zahrnutá vo vedomí Kṛṣṇu, pretože jej cieľ je dosiahnutý. Je isté, že človek sa môže postupne povzniesť pomocou yamy, niyamy, āsany, prāṇāyāmy, pratyahāry, dharaṇy, dhyāny a samādhi, no týchto osem stupňov je len úvodom k dokonalosti v oddanej službe, ktorá jediná môže človeka naplniť mierom. To je najvyššia dokonalosť života.

Penktasis skyrius argumentuotai išaiškina Kṛṣṇos sąmonę, kuri paprastai vadinama karma-yoga. Jis atsako ir į klausimą iš spekuliatyvių samprotavimų srities, kaip praktikuojant karma-yogą galima išsivaduoti. Veikti Kṛṣṇos sąmonės dvasia – tai veikti aiškiai įsisąmoninus Viešpaties viršenybę savo atžvilgiu. Tokia veikla nesiskiria nuo transcendentinio žinojimo. Tiesioginė Kṛṣṇos sąmonė yra bhakti-yoga, o jñāna-yoga – tai kelias, vedantis į bhakti-yogą. Kṛṣṇos sąmonė – tai veikla visiškai suvokiant savo ryšį su Aukščiausiuoju Absoliutu, o aukščiausias tos sąmonės lygis – visiškai suvokti Kṛṣṇą, Aukščiausiąjį Dievo Asmenį. Tyra siela – amžinas Dievo tarnas, fragmentinė ir neatsiejama Jo dalelė. Sąlyčiui su māya (iliuzija) sielą paskatina noras ją valdyti – tai ir yra daugelio sielos kančių priežastis. Kol siela kontaktuoja su materija, ji dirba verčiama materialaus būtinumo. Tačiau Kṛṣṇos sąmonė netgi materijos valdomą sielą grąžina į dvasinį gyvenimą, per veiklą atgaivindama dvasinį gyvosios esybės būvį dar materialiame pasaulyje. Kuo labiau pažengęs žmogus, tuo labiau jis vaduojasi iš materijos gniaužtų. Viešpats nėra kam nors šališkas. Viskas priklauso nuo to, kaip praktiškai įgyvendinamos Kṛṣṇos sąmonės pareigos, kurios padeda visiškai valdyti jusles, nugalėti troškimų bei pykčio jėgą. Turint tvirtą Kṛṣṇos sąmonės pagrindą ir kontroliuojant anksčiau minėtas aistras, realiai pasiekiamas transcendentinis lygmuo, t.y. brahma-nirvāṇa. Kṛṣṇos sąmonės praktika savaime apima ir aštuonialypę mistinę yogą, nes pasiekiamas ir jos galutinis tikslas. Galimas ir laipsniško tobulėjimo kelias, kai praktikuojama yama, niyama, āsana, prāṇāyāma, pratyāhāra, dhāraṇā, dhyāna, samādhi, tačiau visa tai – tik pirmas žingsnis į tobulumą, kuris pasiekiamas pasiaukojus tarnaujant. Tik pasiaukojimo tarnystė suteikia žmogui ramybę. Toks yra aukščiausias gyvenimo tobulumas.

Takto končia Bhaktivedantove výklady k piatej kapitole Śrīmad Bhagavad-gīty, nazvanej „Karma-yoga — konanie s mysľou upretou na Kṛṣṇu.“

Taip Bhaktivedanta baigia komentuoti penktąjį „Śrīmad Bhagavad-gītos“ skyrių, pavadintą „Karma yoga – veikla įsisąmoninus Kṛṣṇą“.